Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Žolelių Paslaptys » Sodininkas

Vyšnios ir trešnės: nuo sodinuko iki derliaus

Turbūt nėra geresnio jausmo kaip vaikštinėti po savo sodelį ir tiesiai nuo medžio raškyti dideles, prisirpusias raudonas uogas. Tačiau naujakuriai dažnai prisibijo trešnių ar vyšnių, nes galvoja, kad jos reikalauja daug priežiūros. Išsklaidyti abejones sutiko šiuolaikiško medelyno „Tado ūkis“ savininkė, kraštovaizdžio dizainerė Kristina Cvilikienė.

Vyšnios ir trešnės: nuo sodinuko iki derliaus

Skaniausios ir sveikiausios – ką tik nuskintos uogelės.

Kam – aukštaūgės, kam – mažylės

Vyšnios ir trešnės dažniausiai skirstomos į nykštukines, vidutinio augumo, aukštaūges. Pasirinktas poskiepis lemia ne tik augalo aukštį, bet ir ištvermingumą žiemą, jo derlingumą, prigijimą ir gausų žydėjimą bei apsidulkinimą.

Jei turite didelį sodą ir norite sulaukti kuo gausesnio derliaus, rinkitės aukštaūgius augalus ir sodinkite juos didesniais atstumais. Prasidėjus vyšnioms ir trešnėms, jų paskanauti atskrenda ir paukščiai – jie greitai pastebi ryškias, raudonas uogas ant aukštaūgių medelių. Teks pagalvoti apie jų apsaugą (galima naudoti tinklus, spindinčias, atbaidančias, garsą skleidžiančias priemones). Ant vaismedžių augančias uogas pasieksite kopėčiomis.

Vidutinio dydžio sodeliui rinkitės vyšnias ir trešnes su vidutinio augumo poskiepiu. Tokie vaismedžiai užauga maždaug iki 4 m aukščio ir 3 m pločio, tačiau juos teks genėti, kad uogos gautų šviesos, o vėjas prapūstų lają ir nesikauptų ligų pradai.

Mini trešnes ir vyšnias galima auginti ir vazonuose. Derlius bus nedidelis, tačiau pakaks paskanauti, be to, galėsite gėrėtis gražiais žiedais ir vabzdžiais apdulkintojais savo terasoje.

Gal sudomins netradicinių formų?

Trešnių ir vyšnių galima rasti ne tik tradicinės, bet ir koloninės formos. Tokio augalo laja primena koloną ir pats vaismedis iš prigimties glaustašakis.

Koloninės formos trešnės ir vyšnios užaugina mažesnius derlius, bet džiugina dar ir gražiais žiedais. Šie vaismedžiai reikalaus mažiau priežiūros. Dėl siauros lajos kolonines trešnes ir vyšnias galima auginti vieną šalia kitos (sodinamos kas 0,5–0,7 m) ir formuoti iš jų gyvatvorę. Ją planuojant, vertėtų sodinti skirtingo ankstyvumo ir skonių veisles. Daugelio mėgstamos šios trešnių veislės:

Helena’ – uogos didelės, traškios.

Queen Marry’ – uogos tamsiai raudonos, sultingos.

Vaikų mėgstamiausia – ‘Viktorija’, pasižyminti ypatingu saldumu ir aromatingumu.

Kai kurie žmonės nesiryžta auginti vyšnių dėl joms būdingo rūgštumo, tačiau bent keletą pasisodinti verta, nes jose yra daug organizmui būtinų maisto medžiagų. Rekomenduojame šias veisles:

Koloninė vyšnia ‘Schattenmorelle’ – uogos didelės, ryškiai raudonos.

Koloninė vyšnia ‘Morellenfeuer’ pasižymi dideliu derlingumu, gaivia rūgštele.

Koloninė vyšnia ‘Joachim’ džiugina labai ankstyvu (birželį–liepą) derliumi.

Augindami koloninės formos vaismedžius, sutaupysite vietos ir galėsite išbandyti daugiau skirtingų skonių bei ankstyvumo trešnių ar vyšnių net mažame sklypelyje. Be to, siauralajus vaismedžius galima auginti ir vazonuose, tik reikėtų pasirinkti bent 40 l talpos ir jį apšiltinti.

Jei koloninės formos vaismedžiai – ne naujiena ir nuolat ieškote kažko netradicinio savo kiemui, siūlome išbandyti koloninės vyšnios ir trešnės hibridą ‘Caroline’. Uogos pasižymi trešnėms būdingu saldumu ir vyšnioms būdinga rūgštele. Ši veislė derlinga, atspari ligoms, šalčiams ir yra savidulkė. Vaikai lengvai pasiekia uogas ir jas su malonumu valgo.

Koloniniai vaismedžiai lietuviškuose soduose vis populiarėja.

Koloniniai vaismedžiai lietuviškuose soduose vis populiarėja.

Namų darbai

Prieš pirkdami trešnes ar vyšnias, pasidomėkite, kokios veislės yra savidulkės, o kokios kryžmadulkės. Jei veislė kryžmadulkė, iškart nusiteikite, kad reikės auginti mažiausiai du vienodus arba du tuo pačiu metu žydinčius augalus.

Iš anksto apgalvokite ir parinkite tinkamą vietą. Vyšnios ir trešnės mėgsta augti saulėtoje vietoje, neužmirkstančioje dirvoje, nes jų šaknys labai jautrios vandens pertekliui. Stenkitės nesodinti vyšnių ar trešnių į tą pačią duobę, kur anksčiau jos augo, kad neplistų grybinės ligos. Duobę galite paruošti iš anksto, kad ji susigulėtų ir žemės sukristų.

Jei sode dirvožemis molingas, duobę kaskite didesnę, jos dugne padarykite drenažinį sluoksnį pripylę žvyro, o visą duobę užpildykite kompostine žeme, pamaišyta su iškastu gruntu ir durpe.

Derliaus apsauga

Norintiesiems ekologiškai auginti vyšnias ar trešnes, patartina rinktis atsparesnes veisles pagrindinėms kaulavaisių ligoms: kokomikozei, maniliozei, bakteriniam vėžiui.

Vaismedžius stenkitės reguliariai genėti, nes tik taip atsiras vainike tarpų, pro kuriuos vyks natūrali ventiliacija. Genint pašalinamos silpnos ir pažeistos šakos, paskatinamas naujų formavimasis. Pomedžius mulčiuokite ar kitaip apsaugokite nuo piktžolių – jose dažnai apsistoja ir kenkėjai.

Jei nenorite vėliau naudoti stiprių chemijos priemonių, nepamirškite būtiniausių apsauginių purškimų. Kai augalas dar miega ir nėra jokios žalumos (anksti pavasarį), purškiama vario sulfato preparatais. Jei vegetacijos metu pastebėjote pirmuosius kokomikozės ar maniliozės požymius, nedelsdami naudokite fungicidus. Likus mažiausiai mėnesiui iki derliaus skynimo, nereikėtų naudoti jokių cheminių priemonių, kad uogas būtų galima skanauti. Jei ant lapų pastebėjote kenkėjų, juos naikinkite insekticidais. Kovokite ir su skruzdėlėmis, jos išnešioja amarus.

Jei derlių pavyko sėkmingai užauginti ir jokie kenkėjai ar ligos neužpuolė, neskubėkite džiaugtis, nes dar gali tekti susidurti su paukščiais (varnėnais), jiems vyšnių derėjimo laikotarpis prilygsta puotai. Anksčiau žmonės jiems atbaidyti sugalvodavo kūrybiškų sprendimų, dabar rinkoje galima rasti įvairiausių paukščius plėšrūnus imituojančių aitvarų, blizgančių ir traškančių juostų, skambančių malūnėlių, tinklų.

Uogų nauda

Vyšniose gausu vitaminų C, B1 ir B2, E, A, mineralų: geležies, kalcio, magnio, fosforo, kalcio, natrio. Šios naudingos organizmui medžiagos stiprina imunitetą, neutralizuoja toksinus, gerina medžiagų apykaitą, regėjimą, skatina audinių atsinaujinimą, stiprina kaulus, reguliuoja širdies veiklą. Jos pasižymi ir dideliu kalio kiekiu (100 g uogų / 225 mg%). Kalis teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, inkstus. Vyšniose gausu ir skydliaukei gydyti reikalingo jodo. Naudingumu pasižymi ir įvairiausių eterinių aliejų turintys vyšnių lapai. Jų arbata padės sumažinti sąnarių skausmą, reguliuos kraujospūdį.

Dažnai klausiama, ar yra skirtumas tarp skirtingų spalvų vyšnių? Atsakymas – taip. Kuo tamsesnės uogos, tuo jų maistinė vertė didesnė. Tai lemia antocianų kiekis: 100 g vyšnių jo gali būti net 250 mg (braškėse yra tik 35 mg). Tamsesnės uogos pasižymi ir didesniu kiekiu geležies, kuri svarbi sergant mažakraujyste.

Trešnės ne ką mažiau naudingos nei vyšnios. Jos pasižymi saldumu, nes uogose daugiau natūralaus cukraus. Trešnėse dvigubai daugiau vitamino C, bet mažiau vitamino A.

Gardžiausios ką tik nuskintos

Kai prasideda vyšnių sezonas, dažnai derliaus būna tiek, kad nebežinoma, ką su juo daryti. Geriausia ir naudingiausia uogas valgyti šviežias, džiovinti arba šaldyti – jose lieka daugiausia vitaminų. Tačiau naudos bus, jei virsite kompotus, uogienes, uogomis gardinsite desertus, ledus, želė, gaminsite marmeladus. Mėgstantiesiems netradicinius sprendimus virtuvėje, siūlome marinuoti vyšnias su actu ir patiekti prie mėsos.

Kartais derliumi tenka pasidalyti ir su paukščiukais.

Kartais derliumi tenka pasidalyti ir su paukščiukais.

Medelyno „Tado ūkis“ nuotraukos

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
07.07.2022 laikas 08:42 Kad paprikos derėtų gausiau
Paprikos – jau ne egzotika. Norinčiųjų auginti ir jomis gardžiuotis vis daugiau. Eksperimentuodami jau supratome, kad geriausiai Lietuvoje jos auga šiltnamyje. Šių daržovių produktyvumas priklauso ir nuo mūsų žinių bei pastangų....

Skaityti daugiau

17.05.2020 laikas 11:58 Varnalėšos Nauda Ir Liaudies Receptai
Varnalėša - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžio lapais, rutuliškais, daugiažiedžiais, susitelkusiais kekėse graižais, kabliškai užsilenkusiomis skraistlapių viršūnėmis....

Skaityti daugiau

17.10.2021 laikas 14:30 Rabarbarai – sodinimas, auginimas ir priežiūra
Rabarbarų lapkočiai vartojami marmeladui, kompotui, uogienei ir vynui gaminti. Juose yra daug obuolių ir nemažai oksalo rūgšties bei vitamino B ir C.

Skaityti daugiau

20.06.2021 laikas 18:37 Sukatžolės (Leonurus) Rinkime Birželio-Liepos Mėnesį
Sukatžolės žydi birželio-liepos mėnesiais. Tokiu metu jos subrandina ir vaisius. Kuo anksčiau nukirpsite sukatžolių stiebus, tuo geriau. Geriausiai žaliavą rinkli birželio antroje pusėje, nes tada jų stiebuose būna sukaupta daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų....

Skaityti daugiau

17.10.2021 laikas 14:33 Krienų sodinimas ir auginimas

Krienai priklauso bastutinių šeimai. Jie vartojami mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalams paskaninti, dedami į rauginamus agurkus bei pomidorus.

Skaityti daugiau