Vasariniai Česnakai: Nepavėluokime Pasodinti

Nepastebimai greitai artėjant pavasario darbymečiui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos dr. Danguolės JUŠKEVIČIENĖS teiravomės, kaip pasirengti vasarinių česnakų sodinimui, kaip juos puoselėti, kad derlius nenuviltų, kokios naujovės galėtų sudominti. Juk suskubti teks, vos tik dirva atsileis nuo pašalo.

Kaip paruošti dirvožemį vasariniams česnakams? Kokie jiems tinkami priešsėliai?

Dirva vasariniams česnakams pradedama ruošti vasaros pabaigoje arba rudenį. Priešsėlis – vienas svarbiausių rodiklių renkantis, kokius dirvos ruošimo darbus turėtume atlikti. Sodinant česnakus po daržo augalų, dirva suskutama ir suariama.

Ruošiant dirvą po juodojo pūdymo, svarbiausia išnaikinti piktžoles. Kelis kartus dirvą suarus arba kultivavus ir suarus, tai pasiekti lengviau. Česnakus auginant ne ekologiškai, galima naudoti herbicidus, tada teks mažiau kartų arti. Norint sunaikinti daugiametes piktžoles po dobilienų, dirva skutama verstuviniais arba rotaciniais skutikais, po to giliai suariama. Pavasarį prieš sodinimą dar keletą kartų dirbama kultivatoriumi arba frezuojama. Paruošta dirva turi būti puri, laidi vandeniui.

Daržo augalų sėjomainoje tinkamiausi priešsėliai česnakams yra agurkai, ankstyvieji kopūstai, ridikėliai, lauko sėjomainose – juodasis pūdymas, gerai įdirbtos dobilienos. Česnakų nereikėtų auginti po česnakų ar kitų česnakinių šeimos augalų – svogūnų, porų. Į tą patį lauką galima sodinti ne ankščiau kaip po 4–5 metų.

Kada geriausia sodinti vasarinius česnakus? Kaip turėtų atrodyti skiltelės, tinkamos sodinti?

Česnakų skiltelės šaknijasi sąlyginai žemoje temperatūroje (apie 1–6 °C), todėl jos ir sodinamos anksti.

Sodinti atrenkamos sveikos, stambios, dažniausiai išoriniame ropelės rate susiformavusios skiltelės. Iš smulkesnių centrinio rato skiltelių dažniausiai išauga nedidelės, vienaskiltės ropelės. Sodinti skirtų skiltelių svoris turėtų būti ne mažesnis kaip 1 g. Jas skaidant svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto ir nepalikti ropelės dugnelio, nes jis sunkina šaknijimąsi. Atžėlusios ar su šaknimis skiltelės neturėtų būti sodinamos.

Vasariniai česnakai gegužės pabaigoje.

Koks geriausias atstumas tarp eilučių?

Sodinimo schemos ir atstumai tarp eilučių priklauso nuo česnakų augynų įrengimo ir priežiūros būdo. Pasėlius prižiūrint rankiniu būdu, skilteles galima sodinti į suformuotas lysves, kuriose atstumas tarp eilučių būtų 20–30 cm, eilutėje tarp augalų – 5–7 cm.

Sodinant ir prižiūrint augynus mechanizuotai, paliekami maždaug 45 cm ar didesni tarpueiliai, priklausomai nuo turimos technikos. Sodinamosios medžiagos norma – 600–1000 kg/ha (60–100 g/m²), nelygu, koks skiltelių dydis ir sodinimo schemos.

Kaip iš lapų spręsti, kada galima nuimti derlių?

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos česnakų produktyvumui ir ropelių kokybei, yra nuėmimo laikas. Per anksti nuėmus derlių, mažėja produktyvumas, ropelių išorinis lukštas būna nesusiformavęs, ilgiau trunka džiovinimo procesas. Tačiau labai svarbu ir nesuvėluoti nuimti derliaus, kitaip sutrūkinėja išoriniai lukštai, skiltelės gali išbyrėti. Išoriniame lukšte ir minkštime atsiranda nedidelių pažeidimų, tokius česnakus greičiau pažeidžia ligos, jie prasčiau laikosi sandėliuojami. Vasarinių česnakų ropelės kasamos, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos.

Kokias veisles patariate auginti ir kodėl?

Česnakai – vieni iš jautriausiai į klimato sąlygas reaguojančių augalų, o jų veislių pasirinkimas nedidelis. Optimaliausia rinktis lietuviškos veislės ‘Vasarius’, taip pat vietinių populiacijų, t. y. seniai Lietuvoje auginamus ir iš kartos į kartą perduodamus česnakus.

‘Vasariai’ – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta vidutinio ankstyvumo  vasarinių česnakų veislė. Ropelės užauga per 110–120 dienų nuo skiltelių pasodinimo. Ropelių išorinis lukštas baltas, skiltelių – rausvai baltas, minkštimas baltas. Ropelę sudaro 10–16 skiltelių, išsidėsčiusių dviem ratais. Tinkamai laikant, ropelės išsilaiko iki kito derliaus.

Lietuvos klimato sąlygomis puikiai tinka auginti ‘Jarus’ veislės česnakus. Tai vidutinio ankstyvumo veislė. Jie šiek tiek vėlyvesni už ‘Vasarius’ česnakus, bet į juos panašūs.

Pradedant auginti česnakus, ypač įrengiant augynus didesniuose plotuose, reikėtų rinktis keletą veislių ir stebėti, kurios auga geriau. Svarbu atsiminti, kad ankstyvesnės, trumpesnės vegetacijos veislės mažiau jautrios oro temperatūros ir dienos ilgumo pokyčiams.

Vasarinių česnakų auginimo klaidos – kokios pasitaiko dažniausiai?

Sodinimui atrinktos skiltelės turėtų būti sveikos, nerekomenduojama sodinti pačių smulkiausių. Auginant vasarinius česnakus, reikėtų visus darbus atlikti laiku, nors dėl meteorologinių sąlygų kartais gali būti sudėtinga. Labai svarbu nesuvėlinti pasodinti dauginamų skiltelių.

Per vėlai pasodinus, susiformuoja prastesnė šaknų sistema, skiltelės greitai atželia – mažėja derlingumas ir prekinio derliaus išeiga, be to, tai gali būti viena iš vienaskilčių ropelių formavimosi priežasčių.

Nereikėtų skiltelių sodinti per giliai, sekliai purenti tarpueilius, nes šaknys būna susiformavusios dirvos paviršiuje. Trūkstant drėgmės dirvoje, augynus būtina laistyti. Didesnės ropelės išauga iš skiltelių, kurios žiemą būna laikytos šiltoje patalpoje (15–20 ^oC). Tačiau iš šitaip laikytų skiltelių susiformavusios ropelės lėčiau auga, gali užsitęsti jų vegetacija.

Ar vasarinius česnakus, kurie patys yra fitoncidiniai augalai, puola ligos ir kenkėjai?

Viena dažniausiai pasitaikančių lapų ligų – rudosios rūdys. Profilaktiškai ar pasirodžius pirmiesiems ligoms požymiams (dažniausiai birželio I-ąjį dešimtadienį), reikėtų naudoti leidžiamas augalų apsaugos priemones. Ligai išplitus, lapija nudžiūsta ankščiau laiko, ropelės nespėja užaugti.

Viena žalingiausių česnakų ligų – sklerotinis puvinys. Pagrindinės šios ligos pasireiškimo priežastys – sėjomainos nesilaikymas ir nekokybiškų skiltelių sodinimas. Laikant ropeles netinkamomis sąlygomis, plinta įvairūs bakterinių ligų patogenai, sukeliantys puvinius.

Kuo vertingi vasariniai česnakai? Ar iš tiesų gelbsti nuo gripo?

Česnakų maistinę vertę sudaro jų biocheminėje sudėtyje esantys baltymai, angliavandeniai, A, B grupės, C vitaminai. Be to, jiems būdingas didelis mikroelementų kiekis: vario, geležies, cinko, kalcio, magnio, silicio, germanio. Išskirtinė česnakų savybė yra sieros grupės fitoncidinių medžiagų, gausiausiai – alicino (dialildisulfidas), akumuliacija, suteikianti augalams specifinį aromatą ir skonį.

Dėl ypatingų aromatinių ir skoninių savybių česnakas populiarus ir kaip maisto produktas, ir kaip prieskoninis augalas. Dėl fitoncidinių savybių česnakai plačiai naudojami farmacijoje, vaistinių preparatų gamyboje. Česnakai – gera profilaktinė priemonė nuo infekcinių kvėpavimo ligų, taip pat ir gripo. Manoma, kad efektyviausias česnakų poveikis juntamas tada, kai naudojamas pajautus pirmuosius peršalimo infekcijos požymius.

Ar vasarinių česnakų maistinė vertė skiriasi nuo žieminių? Kurie vertingesni?  

Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų ir literatūros šaltinių duomenimis, vasarinių ir žieminių česnakų maistinė sudėtis panaši. Stebima tendencija, kad mažiau derlingi veislių tipai ar veislės, šiuo atveju – vasariniai česnakai, kaupia daugiau alicino.

Pagal agrobiologines savybes ir fiziologinius ypatumus česnakai skirstomi į galinčius formuoti žiedynstiebius, taip pat galinčius suformuoti nevisiškai ir visai neformuoti. Tikėtina, kad žiedynstiebių neformuojantys česnakai kilo iš juos formuojančių vykdant kryptingą atranką, modifikuojant ropelių laikymo sąlygas ir skiltelių sodinimo laiką.

Evoliucijos eigoje, nykstant vasarinių česnakų gebėjimui formuoti žiedynstiebius, ropelės sudėtyje padaugėjo skiltelių. Jos formuojasi ne vienu metu, todėl būna skirtingo dydžio. Skiltelės ropelėse dažnai išsidėsto keliais ratais, atskiromis grupėmis, kurios gali turėti atskirą lukštą, skiriantį vieną grupę nuo kitos.

Vasariniai česnakai, palyginti su žieminiais, formuoja mažesnį derlių. Tačiau vasarinių česnakų ropelėms būdinga ilgesnė ramybės periodo trukmė, todėl jos geriau laikosi sandėliuojamos. Tai pagrindinis jų pranašumas prieš žieminius. Didelė tikimybė, kad, keičiantis klimato sąlygoms ir auginimo vietos regionams, vasarinių ir žieminių česnakų agrobiologiniai ir fiziologiniai ypatumai taip pat gali pakisti ir supanašėti.

Fermentuoti juodieji česnakai.

Kokios šalys lyderiauja vasarinių česnakų auginimo srityje? Gal ryškėja kokios nors ypatingos naujovės, tendencijos, aktualios ir mūsų kraštui?

Pastarųjų metų duomenimis, didžiausiais česnakų auginimo plotais ir eksportu pasaulyje išsiskiria Kinija, Indija, Pietų Korėja. Europos Sąjungoje daugiausiai česnakų augina Ispanija, Prancūzija, Italija. Kokią dalį bendrame kontekste sudaro vasariniai česnakai, yra sudėtinga įvardyti, nes kintantis klimatas, ekonominiai veiksniai, žmonių socialinis aktyvumas turi įtakos ir česnakų veislių tipų bei pačių veislių pasirinkimui.

Keičiasi ir česnakų vartojimo būdai. Daugelyje šalių populiarūs juodieji česnakai atrandami ir Lietuvoje. Jie gaminami fermentuojant, dažniausiai žieminių veislių česnakus, kurių ropelėse susikaupia daugiau cukrų. Didėja susidomėjimas, kaip česnakus užauginti ankstyvam derliui iki vartojimui tinkamos žalumyninės ryšulėlinės brandos. Tam tinkamiausios smulkios vasarinių česnakų skiltelės, kurios sodinamos tankiau ir auginamos apie 8 savaites.

Lietuvoje vasarinius česnakus dažniau savo asmeninėms reikmėms augina daržininkai mėgėjai, o verslinei produkcijos gavybai augintojai renkasi žieminius.

Autorius: Jolanta Tamašauskienė

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt