Sodininkų Darbų Pradžia

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška.

Vasario pradžioje į dėžutes kambariuose ar apšildomose šiltnamiuose jau reikia pasėti paprikų, o viduryje ar pabaigoje – pomidorų sėklas daigams auginti.

Tęsiame genėjimą

Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Vasario mėnesį tęskite retinamąjį (šviesinamąjį) derančių vaismedžių genėjimą. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios, sužalotos, nesveikos ar viena į kitą besitrinančios šakos ir ūgliai. Išretintas vainikas geriau apšviečiamas ir prapučiamas. Gerai derančias šakas ir jaunus ūglius, iš kurių bus formuojamos vaisinės šakelės,reikėtų palikti.

Šviežioje nuopjovoje gana dažnai apsigyvena augalų kenkėjai ir ligų sukėlėjai, todėl ją būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais. Į sodo tepalą patariama įpilti kokios nors rūšies fungicido. Prieš tepdami aliejiniais dažais, nuopjovą praplaukite 5 proc. vario sulfato tirpalu ir leiskite apdžiūti. Jei pavasarį ketinate skiepyti medelius, skiepūglius pjaukite jau žiemą.

Esant geriems orams, jau vasario pabaigoje perskiepykite kaulavaisinius sodo augalus, nes jų sultys pradeda judėti anksčiau už sėklavaisinių.

Anksti žydinčių vaismedžių vegetaciją, kai meteorologinės sąlygos ypač nepalankios, galima uždelsti pomedžius apdengus šiaudais ar kita panašia medžiaga.

Obelų miltligę pradėkite naikinti nuo vasario mėnesio. Visos pilkšvai baltu grybienos valkčiu padengtos ūglių viršūnės išpjaunamos iki sveikos vietos. Ši apsaugos priemonė neleidžia plisti obelų miltligei, todėl kartais galima apsieiti be cheminių preparatų.

Vaisių mumijas nurinkite ir sudeginkite– jose snaudžia moniliozės (rudojo vaisių puvinio) sukėlėjai.

Vasario mėnesio pradžioje patariama stratifikuoti obelų, kriaušių sėklas, įsigyti šviežio ir perpuvusio galvijų bei paukščių mėšlo, ruošti medžių pelenus, sodo tirpalą, taip pat reguliariai apžiūrėti saugyklose per žiemą laikomas daržoves, vaisius.

Planuojame ir sėjame

Vasario pradžioje į dėžutes kambariuose ar apšildomose šiltnamiuose jau reikia pasėti paprikų, o viduryje ar pabaigoje – pomidorų sėklas daigams auginti. Mėnesio pabaigoje patariama sėti salierus, kurių daigus pavasarį sodinsite darže.

Pirmiausia reikėtų suskaičiuoti, kiek daigų planuojama sodinti. Svarbu ir kur auginsite pomidorus –šiltnamyje, lauke ar balkone. Dauguma pomidorų pritaikyti auginti skirtingomis sąlygomis. Ne mažiau aktualu ir kam juos auginsite – šviežiam vartojimui ar konservavimui. Pagal tai ir rinkitės sėklų rūšį.

Patyrę daržovių augintojai žino, kad vėlai sėjęs – nesigailėsi. Per anksti pasėjus, kai dienos dar gana trumpos, daigeliai bus reiklesni, o derlius menkesnis – augalai linkę labiau sirgti.

Paprikų, baklažanų ir pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60–70 dienų. Vėlyvesniam derliui, priklausomai nuo veislės ankstyvumo ir auginimo sąlygų, rekomenduojama sėti keletą kartų.

Vasario mėnesio antroje pusėje arba kovo pradžioje sėkite vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo pomidorų veisles. Jos tiks stikliniams ar storesne polietileno plėvele dengtiems šildomiems šiltnamiams. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėti reikia vėliau – kovo antroje pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje.

Vasario mėnesį taip pat patariama peržiūrėti turimas daržovių sėklų atsargas, atrinkti ir patikrinti jų daigumą vandenyje ar druskos tirpale (1 l vandens ištirpinkite 50 g druskos).

Burokėlių ir nepakaitintas agurkų sėklas patariama atrinkti 20 laipsnių temperatūros vandenyje. Supilkite vandenį į plačiakaklius stiklainius, suberkite daržovių sėklas, išmaišykite ir leiskite 4–5 minutes nusistovėti. Išplaukusias sėklas nupilkite su vandeniu, o likusias suberkite plonu sluoksniu ant popieriaus ir padžiovinkite. Šios sėklos turėtų būti daigios, todėl jas patariama laikyti iki sėjos.

Jau dabar suplanuokite daržovių sėjomainą. Daržovės, kelerius metus iš eilės augdamos vienoje vietoje, kasmet duoda vis mažesnį derlių.

Pirkdami sėklas būtinai pažiūrėkite, ar sėklos nėra senos, nes daugelis jų neilgai išlieka daigios. Atkreipkite dėmesį ir į veisles, nes kiekvienai reikia skirtingų sąlygų.

Lysves, kuriose vėlai rudenį pasėjote morkas, vasario pabaigoje uždenkite plėvele, o jos kraštus apkaskite žemėmis. Praktiškiau tam reikalui turėti medinius rėmus, aptrauktus plėvele. Plėvelę reikia nuimti, kai susiformuoja du tikrieji lapeliai.

Kas savaitę patikrinkite rūsiuose saugomas daržoves ir vaisius, atrinkite sugedusius ar pradėjusias gesti.

Mėnesio pabaigoje polietileniniuose šiltnamiuose nukaskite sniegą. Tą plotą pabarstykite durpėmis arba medžio pelenais. Dirva greičiau įšils, todėl sėti ir sodinti daržoves galėsite anksčiau.

Parengė Petras Klimas

Palangių daržininkystė prasideda nuo namuose žaliuojančių svogūnų laiškų

Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Artėjant pavasariui auga sveikų produktų poreikis. Pirkėjai ima ieškoti būdų, kaip į organizmą susigrąžinti tas medžiagas, kurias galbūt prarado šaltojo sezono metu. Ši tendencija, anot jos, yra susijusi su pasikeitusiais mitybos įpročiais, sveikesnių produktų paieška, o šviežiai užauginti svogūnų laiškai – tikras vitaminų šaltinis.

Auginami namų sąlygomis

Maisto ekspertė Vilma Juodkazienė sako, kad svogūnai ir jų laiškai ne tik į namus atneša žalumos ir gyvybės, bet ir turėtų būti įtraukiami į kasdienį racioną. Ši daržovė pasižymi gydomosiomis savybėmis, vitaminais bei gausiomis mineralinėmis medžiagomis.

Svogūnų laiškuose yra karotino, vitamino C, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Norintieji šviežiai užaugintais svogūnų laiškais mėgautis jau netrukus, gali vazonėliuose pasisodinti sodinukų.

„Būtų sunku išvardinti visus svogūnų ir jų laiškų teikiamus privalumus, nes jų – daugybė. Be to, ruošiant maistą juos galima naudoti praktiškai visur: svogūnų laiškais galima pagardinti ne tik salotas, bet ir sriubas, omletus, mėsos patiekalus. Įdomu dar ir tai, kad šis lietuvių virtuvėje pamėgtas ingredientas plačiai vartojamas ir Azijos šalyse“, – pabrėžia V. Juodkazienė.

Anot jos, svogūnų sodinukai, kaip ir kitos daržovės ar prieskoninės žolelės, geriausiai auga specialiai tam skirtoje, mineralinėmis medžiagomis praturtintoje žemėje. Geriausia svogūnų sodinukus sodinti 2–3 cm gylyje: sodinant 2/3 galvučių turi būti po žeme, trečdalis – virš žemės. Tik pasodinus, geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus – perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos. Dar vienas itin svarbus faktorius, užtikrinsiantis gausų svogūnų laiškų derlių, anot V. Juodkazienės, drėgmės palaikymas.

Pasodintus svogūnų sodinukus būtina nuolat negausiai palaistyti, geriausiai tam naudoti vandens purškiklį, kad jų per daug neperlietumėte. Ekspertė sako, kad laikantis šių taisyklių namuose šviežius svogūnų laiškus valgysite jau po kelių savaičių.

Šaltinis: valstietis.lt