Didysis debesylas (Inula helenium) ir Debesylo nauda

Didysis debesylas (lot. Inula helenium) - tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 1,5 m aukščio. Turi trumpą, storą, šakotą šakniastiebį su nedaug iš jo išaugančių mėsingų šaknų. Stiebas stačias, jų keletas. Stiebai šakoti, briaunuoti, su plaukeliais. Lapai stambūs, priešiniai, nelygiai dantyti, su plaukeliais. Žiedynai susitelkę stiebų viršūnėse, žiedai geltonos spalvos.

Savaime Lietuvoje neauga. Retas. Vaistams augina Kinija, Italija. Lietuvoje auginamas darželiuose, botanikos soduose, pasitaiko sulaukėjusių, augančių šalia sodybų, patvoriuose. Mėgsta saulėtas vietas, lengvo priemolio, drėgnas dirvas. Kartais painiojamas su bulvine saulėgrąža, dar vadinama topinambu (Helianthus tuberosus L.), kuris žydi nuo rugsėjo mėn. Be didžiojo debesylo Lietuvoje auga dar 2 debesylų rūšys: gluosnialapis debesylas (Inula salicina L.) ir paprastasis debesylas (Inula britannica L.).

Šeima: Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke).

Liaudiški pavadinimai: debesyla, tarpažolė.

Žydi liepos-rugpjūčio mėn.

Vaistinė augalinė žaliava – debesylo šaknys su šakniastiebiais (Rhizomata cum radicibus Inulae helenii) kasami rudenį ar pavasarį. Žievės nuo šakniastiebių lupti nereikia, kadangi ji taip pat turi veikliųjų medžiagų. Nuvalyti šakniastiebiai supjaustomi 15-20 cm ilgio gabaliukais, storesni skeliami išilgai ir apvytinami ore. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinti šakniastiebiai stipraus aromatingo kvapo, kartoko deginančio skonio.

Debesylo lotyniškas pavadinimas (Inula helenium) yra siejamas su legenda apie Heleną iš Trojos. Ji privalėjo su savimi neštis puokštę debesylų, kai buvo išvesta iš Spartos.

Šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 40 % inulino, 1-4 % eterinio aliejaus (seskviterpeniniai laktonai), alanto rūgšties, rauginių medžiagų, dervų, alkaloidų, kartumynų, saponinų.

• Eterinis aliejus pagerina sekreto išsiskyrimą iš bronchų, suskystina jį, todėl didysis debesylas gerina atsikosėjimą;
• Inulinas - tai didelės molekulinės masės polisacharidas, kuris susideda iš fruktozės molekulių. Jis vartojamas kaip pagalbinė medžiaga vaistų formų gamyboje, kai negalima naudoti cukraus;
• Alantolaktonas ir isoalantolaktonas yra cheminiai komponentai, kurie pasižymi prieškirmėliniu poveikiu;
• Debesylas gali būti vertingas žmonėms, sergantiems širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, tačiau šis poveikis dar nebuvo visiškai įrodytas. Kai kurie bandymai rodo, kad debesylas gali nuslopinti angininį širdies skausmą dėl padidėjusio krūvio ir deguonies trūkumo kur kas geriau nei nitroglicerinas.

Pašalinis poveikis

• Alerginės odos reakcijos;
• Didelėmis dozėmis gali padidinti cukraus kiekį kraujyje sergant cukriniu diabetu;
• Didelėmis dozėmis gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, mėšlungį.

Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu, nes stimuliuoja gimdos susitraukimus;
• Sergant kepenų ciroze, inkstų ligomis.

Vartojimas

Nuoviro ruošimas ir vartojimas - 1 valg. šaukštas smulkintų debesylų šakniastiebių su šaknimis užpilamas stikline šalto vandens, verdama 30 min, paliekama 10 min atvėsti, nukošiama. Geriama po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną atsikosėjimui lengvinti.

Debesylo šaknis prieš virimą ar užplikinimą reikia labai gerai susmulkinti. Nuovirus, arbatas reikia sunaudoti per vieną dieną.

Debesylas ganėtinai nuodingas augalas ir jo kaupiami seskviterpeniniai laktonai veikia kaip stiprus alergenas, gali sukelti sunkų kontaktinį alerginį dermatitą, egzemą. Todėl vartoti galima tik pasitarus su gydytoju.