Lietuvos gyventojų evakuavimo planas: pasirengimas krizei 2025 metais

Ar Lietuva pasiruošusi ekstremalioms situacijoms? 2025 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo projektui, kuris ženkliai stiprina šalies pasirengimą galimoms grėsmėms. Šis dokumentas ne tik reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijas evakuojant gyventojus, bet ir atsižvelgia į pasikeitusią saugumo aplinką, įkvėptą Ukrainos karo patirčių bei tarptautinių standartų.

Šiame išsamume straipsnyje aptarsime naujojo aprašo detales, prioritetus pažeidžiamoms grupėms, infrastruktūros reikalavimus, finansavimą ir tarptautines pamokas. Šis vadovas padės suprasti, kaip Lietuva stiprina civilinę saugą, ir suteiks praktinių patarimų gyventojams.

Istorinis kontekstas: nuo senojo aprašo iki šiuolaikinių grėsmių

Lietuvos civilinės saugos sistema formavosi po Nepriklausomybės atkūrimo, remdamasi tarptautiniais standartais, tokiais kaip NATO ir ES direktyvos. Iki 2025 m. galiojo 2010 m. patvirtintas Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas, kuris buvo fragmentiškas ir neatitiko dabartinių geopolitinių realijų. Kaip pažymėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius (angl. Vladislav Kondratovich), „iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka, ypač Rusijos agresija prieš Ukrainą, paskatino naujojo aprašo kūrimą“.

Senasis aprašas numatė evakuaciją tik taikos metu ekstremalioms situacijoms, pvz., stichinėms nelaimėms. Naujoji versija apima ir karo padėtį, mobilizaciją, atsižvelgdama į NATO šalių patirtį. Pavyzdžiui, Suomijoje, kaip NATO narėje, civilinės saugos planai apima masinį evakuavimą iš taikinių zonų, su 50 500 slėptuvių, talpinančių 4,8 mln. žmonių. Lietuva, turėdama 2,8 mln. gyventojų, siekia panašaus lygio pasirengimo.

2024 m. liepos mėn. Vidaus reikalų ministerija pradėjo plano kūrimą, derindama su Krašto apsaugos ministerija ir savivaldybėmis. 2025 m. rugsėjo 24 d. Vyriausybė pritarė projektui, kuris buvo suderintas su kitomis institucijomis. Tai dalis platesnės Civilinės saugos stiprinimo programos, finansuojamos 4,5 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo.

Naujasis aprašas: pagrindiniai principai ir struktūra

Naujasis Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas siūlo universalų modelį, apimantį taikos, mobilizacijos ir karo režimus. Pagrindiniai principai:

• Prevencija: Evakuavimas skelbiamas kuo anksčiau, prieš grėsmės pradžią, siekiant išvengti panikos.
• Koordinacija: Valstybės lygmens centras – Nacionalinis krizių valdymo centras, savivaldybės – vietiniai planai.
• Infrastruktūra: Reikalavimai keliams, transportui ir slėptuvėms, įskaitant sulankstomas lovas, generatorius ir higienos rinkinius.

Aprašas nustato evakuavimo etapus: perspėjimas, rinkimasis, pervežimas, apgyvendinimas ir grįžimas. Prioritetas – pažeidžiamos grupės: neįgalieji, šeimos su vaikais iki 14 metų, senjorai, nėščiosios ir globos įstaigų gyventojai. Kaip teigia ministras V. Kondratovičius, „didžiausia pagalba skiriama būtent jiems, nes jie negali evakuotis savarankiškai“.

Finansavimas: 4,5 mln. eurų skirta kolektyvinės apsaugos statiniams aprūpinti. Tai apima miegmaišius, vandens talpyklas, pirmosios pagalbos rinkinius ir baldus. Savivaldybės privalės įtraukti šiuos veiksmus į krizių valdymo planus, rengti pratybas.

Pažeidžiamų grupių apsauga: prioritetai ir iššūkiai

Apraše akcentuojami asmenys su negalia, kurių poreikiai apima specialų transportą, medicinos pagalbą ir psichologinę paramą. Pavyzdžiui, evakuojant neįgaliuosius, numatytas prioritetinis pervežimas su slaugytojais. Nėščios moterys ir vaikai iki 14 metų (įskaitant įvaikius ir globotinius) gauna specialius koridorius.

Senyvo amžiaus asmenys ir socialinių paslaugų gavėjai – prioritetas dėl judėjimo ribotumų. Tarptautinėje praktikoje, pvz., Ukrainoje, tokios grupės sudaro 40% evakuotųjų, bet dažnai lieka paskutinės dėl logistikos. Lietuva mokosi iš to, integruodama UNESCO ir NATO gaires.

Iššūkiai: ne visos savivaldybės turi pakankamai specializuoto transporto. Rekomenduojama bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kaip Raudonasis Kryžius. Pratybos „Vyčio skliautas“ spalį išbandys šiuos mechanizmus.

Infrastruktūra ir logistika: kas numatyta evakuavimui?

Aprašas detaliau reglamentuoja infrastruktūrą: evakuaciniai maršrutai, surinkimo punktai ir laikinieji apgyvendinimo centrai. Pavyzdžiui, Vilniuje planuojami 150 evakuaciniai keliai į Panevėžį, Šiaulius ir Kauną, vengiant spūsčių.

Transportas: autobusai, traukiniai ir privatūs automobiliai, su prioritetu pažeidžiamoms grupėms. Maitinimas, medicinos pagalba ir sanitarinės priemonės – privalomi. Slėptuvės: Lietuva turi apie 5000 kolektyvinių apsaugos statinių, planuojama jų modernizacija.

Tarptautinis pavyzdys: Izraelio evakuacinėse procedūrose naudojami mobilūs centrai su generatoriais, kas sumažina chaosą. Lietuva adaptuoja tai, derindama su Baltijos šalių planais.

Tarptautinės pamokos: Ukraina, Suomija ir NATO standartai

Ukrainos karas tapo pagrindiniu impulsu. Ten evakuota milijonai civilių, bet iššūkiai – uždaryti humanitariniai koridoriai ir dronų grėsmė – parodė poreikį ankstyvo perspėjimo. Lietuva įtraukia SMS perspėjimus ir app'ą „LT72“.

Suomija: masinis evakuavimas iš taikinių zonų, su slėptuvėmis 80% gyventojų. Lietuva siekia panašaus, bendradarbiaudama su NATO EADRCC centru, kuris koordinuoja pagalbą.

Izraelis: greiti evakuaciniai įsakymai per sirenas, bet kritika dėl civilių aukų. NATO politika: civilių apsauga – prioritetas, su pamokomis iš Afganistano.

Baltijos šalys: 2025 m. birželį pasirašyta sutartis dėl bendro evakuavimo plano, keičiantis duomenis apie koridorius. X platformoje diskutuojama: „Lietuva ruošiasi masinei evakuacijai per Klaipėdos uostą“.

Praktiniai patarimai gyventojams: kaip pasiruošti evakuacijai?

1. Sukurkite šeimos planą: Nustatykite susitikimo taškus, rinkinius su vandeniu, maistu 72 valandoms.

2. Registruokitės: Savivaldybių sąrašuose pažeidžiamoms grupėms.

3. Mokykitės: Dalyvaukite pratybose, naudokite „CivSauga.lt“ išteklius.

4. Psichologinė pagalba: Kreipkitės į krizių centrus.

5. Technologijos: Atsisiųskite perspėjimo apps, sekite oficialius šaltinius.

Iššūkiai: dronų grėsmė – „kur evakuoti, jei dronas perskrenda visą Lietuvą?“ Atsakymas: prioritetas – vakariniai regionai, bendradarbiavimas su Lenkija.

Kritika ir ateities perspektyvos

Kritikai teigia: „Valdžia apgaudinėja, namai bus užimti evakuojant“. Tačiau aprašas numato grįžimo protokolus. Ateityje: daugiau pratybų, ES finansavimas. 2025 m. „Zapad“ pratybos Baltarusijoje – testas pasirengimui.

Naujasis aprašas – žingsnis į saugumą. Pasiruošimas gelbsti gyvybes. Plačiau: Lrytas.lt, NATO Resilience.

Paranormal.lt