Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » »

Kopūsto nauda ir liaudies receptai

Kopūstas - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Tai dvimetis (kai kurie varietetai vienmečiai) žydintis augalas. Kopūstų stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi, žiedai susitelkę gausiažiedėje kekėje geltonais, kartais baltais vainiklapiais. Ankštaros labai stambios.

Kopūstas (Brassica oleracea) Ir Liaudies Receptai

STOP! Vartojant kopūstų sultis, kaip ir valgant bet kokius kitus maisto produktus, būtinas saikas - apsiriboti reikėtų 1-1,5 stiklinės vienam kartui. Skrandžio ir žarnyno ligoms paūmėjus, reikėtų gerti tik sultis. Dėl didelio ląstelienos kiekio šviežiuose kopūstuose gali pradėti pūsti vidurius, skaudėti žarnyną. Baltagūžių kopūstų dėl didelio cinko ir seleno kiekio reikėtų vengti ir sergantiesiems skydliaukės ligomis. Minėti elementai veikia skydliaukės hormonus.

Jau graikai ir romėnai žinojo 3-10 kopūstų atmainų. Dabar jų yra šimtai. Daugiausia kopūstų užauginama Kinijoje.

BALTIEJI, VIOLETINIAI IR GARBANOTIEJI

Geriausiai žinomas ir dažniausiai vartojamas - gūžinis kopūstas (Brassica oleracea var. capitata) yra dvimetis augalas trumpu stiebu, trumpakočiais, stambiais (iki 50-60 cm pločio), mėsingais, kietais, įgaubtais lapais. Jie sudaro kietą 0,3-16 kg svorio gūžę. Pirmaisiais metais greitai formuojasi lapai, o kotas auga lėtai, todėl lapai negali išsiskleisti ir susiformuoja gūžė. Antraisiais metais užauga žiedstiebiai. Gūžinis kopūstas žydi gegužės-birželio mėnesiais, žiedai taisyklingi, balti arba šviesiai geltoni, žiedynas - retas.

Gūžinių kopūstų yra 3 porūšiai: gūžiniai baltieji, violetiniai ir garbanotieji. Yra įvairaus ankstyvumo veislių. Ankstyvųjų kopūstų gūžės užauga per 50-60 d., vidutinio ankstyvumo - per 90-120 d., vėlyvųjų - per 130-140 d. Maistui naudojamos gūžės, jose ir susikaupusios maistinės medžiagos.

Gūžiniai kopūstai yra populiarūs visame pasaulyje, tai viena iš ilgiausiai išsaugomų daržovių, kurias šviežias galima išlaikyti kone iki kito derliaus arba rauginti, konservuoti. Iš jų gaminamos salotos, sriubos, įvairūs patiekalai. Dietologai pataria nors kas antrą dieną valgyti šviežių ar raugintų kopūstų salotų arba jų patiekalų.

PAPLITO IŠ ROMOS

Gūžiniai kopūstai - daugelio šalies daržininkų auginama daržovė, puikiai tinkama mūsų klimatui. Archeologiniai tyrimai rodo, kad kopūstai paplitę iš Senovės Romos. „Iš visų daržovių - pirmoji“, - taip apie kopūstus atsiliepė senovės romėnų karvedys ir rašytojas Markas Porcijus Katonas Vyresnysis. Romėnai manė, kad žmonės, reguliariai valgantys kopūstus, darosi ypač stiprūs, drąsūs ir ligos jų lenkiasi.

Nuo kada baltagūžiai kopūstai auginami Lietuvoje, tiksliai nėra žinoma. Tikėtina kad XIV a. lietuviai, kaip ir prūsai, kopūstų neaugino. Tai liudija Prūsijos žemės kronika, kurioje rašoma, kad, pamatę kryžiuočius valgant kopūstus, prūsai stebėjosi, jog šie gali valgyti žolę. Bet kopūstai prigijo mūsų žemėje. Valdant Zigmantui Vazai, dvaruose jau buvo paplitę baltieji, raudonieji ir briuseliniai kopūstai. Jie buvo valgomi švieži ir rauginti.

Vėliau juos imta troškinti, naudoti kaip įdarą kitiems patiekalams, ypač žuvų ir mėsos. Mūsų proseneliai baltagūžių kopūstų augindavo daug, ilgai jų šviežių išlaikydavo rūsiuose, žiemai užraugdavo po vieną ar net kelias statinaites. „Kopūstams dėti“ net talkas rengdavo.

VERTINGOSIOS SAVYBĖS

Jau senovės graikų gydytojai teigė, kad gūžiniai kopūstai yra vaistai nuo daugelio ligų. Gydymą jais aprašė Dioskoridas, Plinijus, Galenas. Senovės Romoje kopūstų sultys buvo laikomos geru vaistu nuo plaučių ligų. Vertingos kopūstų antibakterinės savybės susijusios su juose esančiais vitaminais, mikroelementais ir fitoncidais.

Baltagūžių kopūstų lapuose yra 90 procentų vandens, iki 13,3 proc. neazotinių medžiagų, 1,92 proc. cukraus, 1,65 proc. ląstelienos, 2,3 proc. baltymų, vitaminų (C, PP, P, beta karoteno, B2, B6, K, U, H), kalio, fosforo, kalcio, vario, mangano, cinko, kobalto, nikelio, fluoro, arseno, stroncio, chromo, jodo, bromo, geležies, fitoncidų (lizocimo ir kt.), pektinų, eterinio aliejaus ir kt. Kopūstų sultyse daug vitaminų, fermentų ir augimą skatinančių medžiagų, net 16 laisvųjų amino rūgščių. Viename puodelyje (90 g) žalio baltagūžio kopūsto yra apie 22 kalorijos, 5 g angliavandenių, 3 g cukraus, 2 g skaidulų, 1 g baltymų, 16 g natrio.

LIAUDIES MEDICINOJE IR OFICIALIOJOJE

Nuo seno žinoma, kad baltagūžis kopūstas ir kiti jo giminaičiai gerina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, apsaugo nuo skorbuto, padeda nuo patinimų, sąnarių skausmų.

Baltagūžių kopūstų sultys geriamos kaip vitaminingas, apetitą žadinantis ir virškinimą gerinantis gėrimas, sergant kepenų ligomis, vidurių užkietėjimu ir hemorojumi, jomis gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritai (kai sumažėjęs rūgštingumas), kolitai. Kvėpavimo takams gydyti vartojamas baltagūžių kopūstų lapų nuoviras su medumi. Kopūstų lapų košelę, sumaišytą su kiaušinių baltymais, galima dėti ant pūlinių, žaizdų, opų, nudegimų. Švieži lapai dedami ant skaudančių sąnarių ir sumuštų vietų, ant kaktos, kai skauda galvą.

Kopūstų sultimis, praskiestomis vandeniu, skalaujama burna ir gerklė sergant stomatitais ir angina. Rauginti kopūstai yra vertingas dietinis produktas sergant širdies ir kraujagyslių, skrandžio ir žarnyno ligomis. Jie gerina virškinamojo trakto liaukų sekreciją, tinka sergant kolitu, vandene ir podagra, apsaugo nuo skorbuto.

Liaudies medicinoje baltagūžių kopūstų sultys laikomos puikia priemone gydant žaizdeles, pūlinius, kepenų, blužnies ir virškinamojo trakto ligas. Žinoma, kad šviežios sultys su medumi lengvina kosulį, užkimimą.

Kopūstų sėklos kai kurių Europos šalių liaudies medicinoje vartojamos kaip vaistas nuo pagirių.

UNIKALUS VITAMINAS U IR KITI

Klinikinėje medicinoje vartojamos baltagūžių kopūstų sultys. Jomis gydomos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, gastritai, kolitai ir tulžies pūslės uždegimai. Geriant sultis, gana greitai pagerėja ligonių savijauta, mažėja skausmai, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas. Mat kopūstų sultyse yra unikalaus vitamino U, kuris skatina opų surandėjimą ir ligonių būklė gana greitai taisosi. Vitamino U, išgauto gryno pavidalo, yra vaistuose opoms gydyti. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti galima vartoti sausų baltagūžių kopūstų sulčių (sulčių miltelių), kurie gaminami panašiai kaip ir pieno milteliai. Vieną ar du arbatinius šaukštelius miltelių atskiesti stikline šilto vandens, gerti 30-60 minučių prieš valgį. Sulčių milteliai rekomenduojami ir aterosklerozei gydyti.

Kopūstai gali padėti įveikti vidurių užkietėjimą, odos ligas, egzemą, geltą, reumatą, artritą, podagrą, kai kurias širdies ligas, padėti sumažinti antsvorį, stabdyti senėjimo procesus ir sumažinti Alzheimerio ligos, žarnyno vėžio riziką.

Stiklinėje baltagūžių kopūstų sulčių yra visų šiandien žinomų vitaminų, o vitamino C yra kone pat kiek apelsinuose. Askorbo rūgšties (vitamino C) gūžiniuose kopūstuose ir jų sultyse randama tiek gryno, tiek jo pirmtako - askorbigeno pavidalu. Tai labai patvari askorbo rūgšties forma. Kaitinant vaisius ir daržoves juose esantys vitaminai suyra, o saikingai termiškai apdorojamuose kopūstuose askorbo rūgšties padaugėja, nes askorbigenas virsta mums reikalingu vitaminu C. Todėl šviežių ir raugintų kopūstų sultys yra puiki priemonė nuo avitaminozės, apsaugo nuo peršalimo ir gripo, o jų kompresai veiksmingai padeda varginant kelio artrozei.

Kopūstai, liaudies medicina, liaudies receptai, Kopūstų nauda

Kopūstų lapų kompresai ištraukia iš audinių skysčius ir greitai sumažina patinimą

LIAUDIES RECEPTAI

Šviežios kopūstų sultys

Jeigu nutarėte gydytis baltagūžių kopūstų sultimis, turite atsiminti, kad jas gerti reikia šviežias, ką tik išspaustas arba palaikytas ne ilgiau kaip 30 minučių.

Po keleto valandų jos netenka ne tik gydomųjų, bet ir maistinių savybių, įgauna nemalonų kvapą.

Be abejo, reikėtų pasirinkti be cheminių trąšų ir toliau  nuo miesto išaugintas daržoves. Prisimintina, kad druska mažina kopūstų sulčių gydomąsias savybes.

Išimtis - raugintų kopūstų sultys, kuriose druskos neišvengsi.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti

Gerkite šviežių baltagūžių kopūstų sulčių po artipilnę stiklinę 3-4 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Taip gerkite menesį, žinoma, pasitarę su gydytoju. Gydymo kursas kartojamas po 4-6 mėnesius.

Jei kankina rėmuo

Vienas geriausių vaistų nuo šios bėdos -šviežios kopūstų sultys. Gerkite 2-3 kartus per dieną 20-30 min. prieš valgį ką tik išspaustų šiltų sulčių.

Jeigu skauda gerklę

Šviežias sultis praskieskite virintu vandeniu santykiu 1:3 ir 5-8 kartus per dieną šiuo skysčiu skalaukite burną. Vienam kartui pakanka ketvirčio stiklinės praskiestų sulčių.

Sergant hemorojumi, nuo vidurių užkietėjimo

Šviežių kopūstų sulčių gerkite po stiklinę prieš valgį arba valgydami. Daugiau jų vartojimu patariama nepiktnaudžiauti.

Raugintų kopūstų sultys

Labai plačiai vartojamos raugintų baltagūžių kopūstų sultys. Tai efektyvus vaistas nuo vidurių užkietėjimo, hemorojaus, kepenų ir kitų ligų. Šiltų sulčių išgerkite po artipilnę stiklinę iš karto bent 2 kartus per dieną.

NAUDOTI IŠORIŠKAI. KOPŪSTŲ KOMPRESAI

Nuo sąnarių artrozės, slopinant skausmą, uždegimą

Nupjaukite storąją baltagūžio kopūsto lapo gyslą, lapą pakočiokite ar pamuškite, kol pradės sunktis sultys, ir, suvynioję į švarią medžiagos skiautę, uždėkite ant skaudamos kūno dalies, pridenkite polietilenu ir apvyniokite tvarsčiu ar šaliku, kad tvirtai laikytųsi. Kompresą laikykite kuo ilgiau, geriausia -per naktį. Kompresą nuimkite, kai lapai šiek tiek paruduos, o odą nuplaukite drungnu vandeniu. Kad ir iš karto galima dėti naują kompresą.

Nuo egzemos, nudegimų, žaizdų, opų

1. Šviežią baltagūžio kopūsto lapą sutrinkite į košelę ir ją dekite lininio ar medvilninio audinio atraižos, tada - ant pažeistos vietos, uždenkite polietilenu ir apriškite šiltu vilnoniu šaliku ar kitokiu audiniu. Dažnai toks kompresas padeda per naktį numalšinti dėl didelio krūvio, išnirimo ar raiščių patempimo atsiradusį skausmą. Galima kompresams šviežius kopūstų lapus iškočioti kočėlu ar padaužyti, nuplikytus karštu vandeniu, šiltus dėti ant skaudamos vietos.

2. Susmulkintų baltagūžių kopūstų lapų tyrelę sumaišykite su kiaušinio baltymu ir dėkite ant gydomos žaizdos, opos, nudegimų.

3. Saują susmulkintų kopūstų lapų išvirkite piene ir sumaišykite su 1-2 šaukštais selenų, gautą košelę dėkite ant pažeistų odos vietų. Padeda sergant skrofulioze, šlapiuojančia egzema ir kitomis odos ligomis.

Nuo mastito

Baltagūžių kopūstų lapų kompresai tinka ir žindančioms motinoms, kai krūtys sukietėja ir pasidaro skausmingos. Nupjaukite storąją kopūsto lapo gyslą, lapą pakočiokite ar pamuškite, kol pradės sunktis sultys ir, suvynioję į švarią medžiagos skiautę, dėkite prie krūtų. Lapus laikykite ilgai, kol paruduos. Prieš kūdikio maitinimą nuplaukite krūtis šiltu vandeniu, kad mažylio netrikdytų kopūsto kvapas.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar

TAIP PAT SKAITYKITE:
18.05.2020 laikas 08:21 Alavijas – ir sveikatai, ir grožiui
Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t. al...

Skaityti daugiau

02.03.2019 laikas 10:24 Abrikosų kauliukų aliejus

Abrikosų kauliukų aliejus - švelniai marcipanais kvepiantis gelsvos spalvos bei lengvos tekstūros aliejus, kuriame gausu vitamino A, saugančio odą nuo pleiskanojimo, išsausėjimo, įtrūkimų ir uždegimų, vitamino E Šiame aliejuje taip pat gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, Omega-6 ir Omega-9, min...

Skaityti daugiau

20.05.2020 laikas 07:36 Paprastasis Ąžuolas (Quercus Robur) Ir Ąžuolo Nauda

Paprastasis ąžuolas (lot. Quercus robur) - tai ilgaamžis medis, užaugantis iki 20-40m aukščio. Europoje aptinkama ąžuolų, kurių amžius siekia 2000 metų. Stiebas tvirtas, padengtas giliai sutrūkinėjusia žieve.

...

Skaityti daugiau

20.05.2020 laikas 07:10 Dirvinis Asiūklis (Equisetum arvense) Ir Asiūklių nauda

Dirvinis asiūklis, Equisetum arvense, asiūklių nauda, asiūklių pašalinis poveikis, asiūklių gerosios savybės, koks asiūklių poveikis organizmui, kokių medžiagų yra asiūkliuose, ko yra avietėse, kaip vartoti asiūklius, kam negalima vartoti asiūklių, kada skinti asiūklius

...

Skaityti daugiau

18.11.2019 laikas 08:55 Moliūgų Sėklų Aliejus

Moliūgų sėklų aliejuje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių,  minkštinana odą, padeda atkurti jos riebalinį barjerą ir sustiprina apsaugines odos funkcijas, vitamino E - padedančio atitolinti senėjimo procesus, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidary...

Skaityti daugiau