Alijošius – ir dėl grožio, ir dėl sveikatos?

Seniau kaime vos ne kiekvienuose namuose augdavo alavijas, kurį dažniausiai alijošiumi, gajumi ar oželiu vadindavo. Laikydavo jį dėl nuo seno žinomų vaistinių savybių, o dabar – ir dėl grožio. Būna, kad po kelerių metų augalas nudžiugina šeimininkus žiedu, bet kur kas dažniau – naujomis atžalomis. Kartais jų būna tiek daug, kad augintojai atžalomis apdalija visus pažįstamus arba parduoda.

Ir parduoda, ir dovanoja

Prieš kelerius metus esame rašę apie daugiau nei 20 metų augintą ir šeimininkus praaugusį alijošių, kurį jie norėjo padovanoti. O neseniai viename „Bangos“ numeryje išspausdinome gargždiškės Onos Mikužaitienės skelbimą, kad parduoda didelį alijošių. „Jam 20 metų. Laikau įstiklintame balkone, vieną šaką esu parišusi. Aplink priaugę atžalų. Turiu ir jaunesnių alijošių – metų ir dvejų. Mano alijošius pražysta, moku auginti, nesupūdau“, – džiaugėsi moteris. Pernai vieną alijošių ji pardavė iš Klaipėdos atvažiavusiai pirkėjai, kuri sakė, jog pirko vaistams. „Būdavo, kad seniau Gargždų turguje parduodavau ir šakomis, ne visi nori auginti“, – sakė Ona, pati augalą naudojanti su medumi peršalimo, plaučių ligoms gydyti.

Pasiteiravus, kiek moteris nori gauti už 20-metį augalą, kainos sužinoti nepavyko, tačiau internete jos svyruoja nuo 1 euro už daigelį iki keliasdešimties už kelerių metų. Pavyzdžiui, už 3 metų vieni prašo 15 eurų, už 7 metų ir pusės metro aukščio – 35 eurų, o už 70 centimetrų šešiastiebį su daug atžalų – 45 eurų.

Tame pačiame laikraščio numeryje buvo skelbimas ir apie dovanojamą alijošių. Pavardės nenorėjusi skelbtis moteris juokėsi, kad norinčiųjų buvo tiek, jog dėl ramybės teko telefoną išjungti: „Skambino gal 50 žmonių. Viena moteris norėjo daigelio, kiti – suaugusio alijošiaus. Manasis turėjo 40 lapų. Kiek metų, neskaičiavau.“

Gargždiškė džiaugėsi, kad sekasi auginti alijošius, daug jų išdovanojusi, o kai turguje prekiaudavo našlaitėmis, kopūstų daigais, yra pardavusi vieną už 50 litų. Moteris sakė, kad alijošių prižiūrėti nesunku: augina ant palangės, laisto per savaitę kartą, o svarbiausia neperlaistyti. „Dukra, pamačiusi, kad vieną sau pasilikau, sakė, kad ir tą reikėjo padovanoti, bet kaip aš be alijošiaus būsiu“, – nuotaikingai pasakojo gargždiškė. Ji prisiminė, kad yra bandžiusi gydytis alijošiaus lapus dėdama ant kelių sąnarių, o viena ilgaamžė močiutė alijošiaus lapą pasimirkydavusi į medų ir valgydavusi. Tačiau ar tai saugu?

Vartoti atsargiai

Gydymo tikslais alavijas naudojamas tūkstančius metų. Internete galima rasti daugybę vertingų patarimų. Jis esą tinkąs gydyti odos žaizdas, ypač saulės nudegimus, nes turi antibakterinių savybių. Aprašomi įvairūs tyrimai, atlikti siekiant išsiaiškinti alijošiaus, kaip kosmetikos priemonių komponento, naudą. Kai kas alijošiaus sultimis įtrina riebią, pleiskanojančią galvos odą, kai ima slinkti plaukai. Liaudies medicinoje šviežios alijošių sultys geriamos gydant neuralgiją, radikulitą, galvos skausmus, anemiją. Vis dėlto alijošių preparatų negalima vartoti esant kepenų, šlapimo pūslės uždegimui, jei kraujuoja iš gimdos, esant hemorojui, esant ūminiams virškinamojo trakto sutrikimams, sergant sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertonija. Aprašoma ir atvejų, kai ilgiau nei savaitę gėrus alijošiaus sultis ima skaudėti sąnariai.

Žolininkė Giedrė Bružienė pataria alaviją vartoti atsargiai: „Literatūroje rusų kalba rašoma, kad medėjantis alavijas (Aloe arborescens), kuris tėvynėje Afrikoje užauga iki 10 metrų, yra nuodingas. Šviežios augalo sultys laikomos ne ilgiau kaip 4 paras.“ Nors, pasak G. Bružienės, minimas apsaugantis, antiseptinis poveikis, vis dėlto pažymima, kad gana dažnos alerginės reakcijos. „Knygoje rašoma, kaip biogeninis stimuliatorius naudojamas akies ragenos ligoms, akies nervo atrofijai, lėtai gyjančioms žaizdoms ir pateikiamas toks receptas: sumaišius 15 ml sulčių su 30 ml degtinės ir palaikius dvi paras, tepti negyjančias žaizdas, egzemas, furunkulus“, – sakė G. Bružienė, patardama alijošių vartoti saikingai ir pasitarus su gydytoju.

Beje, įsigijusieji jauną augalą turėtų keletą metų paauginti, nes rašoma, kad iki trejų metų gydymui netinkamas. Šiam tikslui geriausia naudoti 5–6 metų augalų lapus. Juos pjauti nuo apatinės ir vidurinės alavijo dalies, o prieš nupjaunant savaitę, net dešimt dienų augalo nelaistyti. Nupjautus lapus rekomenduojama penkias dienas palaikyti šaldytuve, po to nuplauti virintu vandeniu, sumalti ir išspausti sultis.

Laima Šveistrytė

Tekstas perpublikuojamas iš gargzdai.lt