Sode gali pasirodyti vaisinės muselės

Nuo 2019 m. Lietuvoje stebėsena atliekama ir dėl prioritetinių kenkėjų sąraše esančios vaisinės muselės Rhagoletis pomonella. 2019 m. patikrintos 82, 2020 m. – 84, 2021 m. – 76 vietos. Šiais metais numatyta patikrinti 60, o 2023 m. – 40 vietų. Stebėsena vykdoma visuose Lietuvos regionuose ir iki šiol minėtų vaisinių muselių židinių neaptikta.

Rhagoletis pomonella – tai nedidelės, nuo 3,9 iki 5,2 mm ilgio muselės, turinčios juodos spalvos kūną ir rudos spalvos galvą bei kojas. Pagrindinis skiriamasis šių muselių požymis – ant antsparnių matomos zigzago formos juostos.

Muselės kiaušinėliai balti, pailgi, maždaug 0,7 mm ilgio. Lervos yra balkšvos spalvos, bekojės, segmentuotos, subrendusios gali siekti 7 mm. Lėliukės yra 5 mm ilgio ir 2 mm pločio, ovalios, gelsvai rudos spalvos.

Dažniausiai pažeidžia Crateagus spp. (gudobeles) ir Malus spp. (obelis) genties augalus. Gali pažeisti ir Rosa spp. (rožes), Pyrus spp. (kriaušes), Prunus spp. (slyvas) genties augalus.

Rhagoletis pomonella natūraliai paplitusi rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje ir Meksikoje, tačiau išplito Šiaurės Amerikoje nuo Meksikos iki pietinių Kanados provincijų. Kituose žemynuose šis kenkėjas nėra aptinkamas.

Patelėms padėjus kiaušinėlius vaisiuje, ant jo odelės susiformuoja nedidelės, įdubusios šviesios spalvos skylutės. Dėl to vaisiai pamažu deformuojasi, praranda savo prekinę išvaizdą.

Lervos minta vaisiaus viduje, todėl juos prapjovus galima pastebėti susiformavusias rudos spalvos pažaidas, lervų paliktus maitinimosi takus, pačias lervas.

Kitas požymis, parodantis kad vaisiai gali būti užkrėsti šiuo kenkėju, yra anksti sunokę ir ant žemės nubyrėję vaisiai. Tokie vaisiai paruduoja ir pradeda pūti. Lervos suformuoja išėjimo angas, aplink kurias susidaro puvinys. Apžiūrint vaisius taip pat galima pamatyti Rhagoletis pomonella būdingų veiklos požymių.

Suaugėlius aptikti padeda lipnios gaudyklės, kurios yra kabinamos ant augalų šeimininkų birželio–rugsėjo mėnesiais.

Lietuvoje, vykdant stebėseną, šiems kenkėjams (kenksmingiesiems organizmams) aptikti lipnios gaudyklės naudojamos nuo 2021 metų. Praėjusiais metais buvo pakabinta 10, šiais metais – 20 gaudyklių. 2023 metais taip pat numatyta pakabinti 20 lipnių gaudyklių.

Tikėtini užsikrėtimo keliai patekti šiam kenkėjui į Lietuvą yra komercinės siuntos ar pavienių keliautojų gabenami augalai. Jeigu augalas gabenamas su dirvožemiu, yra didelė galimybė kenkėjams slėptis lėliukės stadijoje.

Norint apsisaugoti nuo vaisinių muselių, Malus genties vaisiai gali būti importuojami iš tų trečiųjų šalių, teritorijų arba gamybos vietų, kurias kilmės valstybės nacionalinė augalų apsaugos organizacija pripažino neužkrėstomis Rhagoletis pomonella. Dar vienas būdas saugiai importuoti vaisius, jei vaisiai po derliaus nuėmimo apdorojami šalčiu.

Fitosanitarinės priemonės, norint apsaugoti savo sodus nuo vaisinių muselių – užkrėstų vaisių, taip pat laukinių, neprižiūrimų augalų naikinimas.

Visuomenę pastebėjus anksčiau nematytus kenkėjus ar augalų ligų požymius, prašome kreiptis į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių arba informuoti Fitosanitarijos skyrių.

Parengta pagal VAT