Buksmedinių ugniukų žala ir kovos su jais efektyvios priemonės

Šiltėjant klimatui bei plečiantis dekoratyvinių augalų plotams, Lietuvoje plinta ir nauji kenkėjai. Vienijų –  kandžių šeimai (Crambidae) priklausantys drugiai – buksmediniai ugniukai (Cydalima perspectalis).

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 metais Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsikuria japoniniuose ir sparnuotuosiuose ožekšniuose.

Nuo seno buksmediniai ugniukai gyveno regionuose, kurie driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų. Pirmiausia dėl augalų kolekcionierių neapsižiūrėjimo jie atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus. Šių kenkėjų kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo aptikta Vokietijoje 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje šie drugiai buksmedžiams pradėjo kenkti 2012 m. Iš pradžių jų buvo pastebėta Vroclavo apylinkėse, vėliau – ir pietinėje bei centrinėje Lenkijos dalyje, o galiausiai užfiksuota ir Lietuvoje. Buksmedinių ugniukų taip pat randama Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.

Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai jų sparnai balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Galiniai jų sparnai – balti, o išoriniame pakraštyje matoma tokia pati ruda juosta kaip ir priekiniuose sparnuose.

Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus.

Buksmedinių ugniukų lėliukė (arba kokonas) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.

Sėkmingai peržiemoję buksmedinių ugniukų vikšrai skuba kaip reikiant pasisotinti, vos tik temperatūra pakyla aukščiau negu 15 ºC. Jie intensyviai ėda lapus ir suka aplink juos plonus baltus siūlus. Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinusios ir išsivysčiusios lervos maždaug po 3 savaičių vėl virsta lėliukėmis ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir kiaušinėlius dėti ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10–20 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Viena patelė, nelygu generacija, maisto kiekis ir oro temperatūra, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Lervos išsirita jau po savaitės. Per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Pastebėta, kad daugiausia žalos padaro antrosios kartos lervos, kurios buksmedžiuose darbuojasi liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Paprastai šie kenkėjai krūmus palieka plikus. Taip nukenčia augalų išvaizda, jie netenka dekoratyvumo, be to, be lapų likęs augalas nesukaupia jam reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti.

Buksmedžius ir kitus sodo augalus reikėtų stebėti, o atpažinus kenkėjus – nedelsiant imtis priemonių. Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių. Apsaugai buksmedinių ugniukųjau įregistruotas „Karate Zeon 5 CS“(veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l) preparatas, kuris yra skirtas profesionaliems naudotojams bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda –cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi. 

 Išsamesnę informaciją ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų etiketes rasite čia: http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/