Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Sodininkystės Patarimai Pradedantiesiems » Sodas

Buksmedinių ugniukų žala ir kovos su jais efektyvios priemonės

Šiltėjant klimatui bei plečiantis dekoratyvinių augalų plotams, Lietuvoje plinta ir nauji kenkėjai. Vienijų –  kandžių šeimai (Crambidae) priklausantys drugiai – buksmediniai ugniukai (Cydalima perspectalis).

Buksmedinių ugniukų žala ir kovos su jais efektyvios priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 metais Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsikuria japoniniuose ir sparnuotuosiuose ožekšniuose.

Nuo seno buksmediniai ugniukai gyveno regionuose, kurie driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų. Pirmiausia dėl augalų kolekcionierių neapsižiūrėjimo jie atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus. Šių kenkėjų kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo aptikta Vokietijoje 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje šie drugiai buksmedžiams pradėjo kenkti 2012 m. Iš pradžių jų buvo pastebėta Vroclavo apylinkėse, vėliau – ir pietinėje bei centrinėje Lenkijos dalyje, o galiausiai užfiksuota ir Lietuvoje. Buksmedinių ugniukų taip pat randama Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.

Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai jų sparnai balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Galiniai jų sparnai – balti, o išoriniame pakraštyje matoma tokia pati ruda juosta kaip ir priekiniuose sparnuose.

Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus.

Buksmedinių ugniukų lėliukė (arba kokonas) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.

Sėkmingai peržiemoję buksmedinių ugniukų vikšrai skuba kaip reikiant pasisotinti, vos tik temperatūra pakyla aukščiau negu 15 ºC. Jie intensyviai ėda lapus ir suka aplink juos plonus baltus siūlus. Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinusios ir išsivysčiusios lervos maždaug po 3 savaičių vėl virsta lėliukėmis ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir kiaušinėlius dėti ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10–20 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Viena patelė, nelygu generacija, maisto kiekis ir oro temperatūra, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Lervos išsirita jau po savaitės. Per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Pastebėta, kad daugiausia žalos padaro antrosios kartos lervos, kurios buksmedžiuose darbuojasi liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Paprastai šie kenkėjai krūmus palieka plikus. Taip nukenčia augalų išvaizda, jie netenka dekoratyvumo, be to, be lapų likęs augalas nesukaupia jam reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti.

Buksmedžius ir kitus sodo augalus reikėtų stebėti, o atpažinus kenkėjus – nedelsiant imtis priemonių. Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių. Apsaugai buksmedinių ugniukųjau įregistruotas „Karate Zeon 5 CS“(veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l) preparatas, kuris yra skirtas profesionaliems naudotojams bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda –cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi. 

 Išsamesnę informaciją ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų etiketes rasite čia: http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/


Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
2022-08-10 laikas 08:19 Vyšnios ir trešnės: nuo sodinuko iki derliaus
Turbūt nėra geresnio jausmo kaip vaikštinėti po savo sodelį ir tiesiai nuo medžio raškyti dideles, prisirpusias raudonas uogas.

Skaityti daugiau

2021-02-13 laikas 11:15 Vasariniai Česnakai: Nepavėluokime Pasodinti

Nepastebimai greitai artėjant pavasario darbymečiui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos dr. Danguolės JUŠKEVIČIENĖS teiravomės, kaip pasirengti vasarinių česnakų sodinimui, kaip juos puoselėti, kad derlius n...

Skaityti daugiau

2022-08-05 laikas 12:04 Cukinijos. Kodėl jas verta įtraukti į valgiaraštį?

Tarp visų rugpjūčio sodo gėrybių kone daugiausiai aplodismentų susižerti galėtų cukinija.Nors daugelis augintojų kartais nebežino, kokiame kulinariniame amplua cukinijas išmėginti šį sezoną, gastronomai ir mitybos ekspertai primena – tai nepamainoma daržovė, kuri į meniu turėtų būti įtraukt...

Skaityti daugiau

2022-11-22 laikas 07:54 EK patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą
Šiandien Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal šį strateginį  dokumentą penkeriems metams Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta  beveik 4,3 mlrd. eurų (įskaitant nacionalinį finansavimą)....

Skaityti daugiau

2022-08-09 laikas 21:26 Sode gali pasirodyti vaisinės muselės

Nuo 2019 m. Lietuvoje stebėsena atliekama ir dėl prioritetinių kenkėjų sąraše esančios vaisinės muselės Rhagoletis pomonella. 2019 m. patikrintos 82, 2020 m. – 84, 2021 m. – 76 vietos. Šiais metais numatyta patikrinti 60, o 2023 m. – 40 vietų. Stebėsena vykdoma visuose Lietuvos ...

Skaityti daugiau