Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Žolelių Paslaptys » Sodininkas

Buksmedinių ugniukų žala ir kovos su jais efektyvios priemonės

Šiltėjant klimatui bei plečiantis dekoratyvinių augalų plotams, Lietuvoje plinta ir nauji kenkėjai. Vienijų –  kandžių šeimai (Crambidae) priklausantys drugiai – buksmediniai ugniukai (Cydalima perspectalis).

Buksmedinių ugniukų žala ir kovos su jais efektyvios priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 metais Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsikuria japoniniuose ir sparnuotuosiuose ožekšniuose.

Nuo seno buksmediniai ugniukai gyveno regionuose, kurie driekiasi nuo Indijos per Korėją, Kiniją iki Rusijos Tolimųjų Rytų. Pirmiausia dėl augalų kolekcionierių neapsižiūrėjimo jie atkeliavo į Didžiosios Britanijos sodus. Šių kenkėjų kontinentinėje Europoje pirmą kartą buvo aptikta Vokietijoje 2007 m., o kaimyninėje Lenkijoje šie drugiai buksmedžiams pradėjo kenkti 2012 m. Iš pradžių jų buvo pastebėta Vroclavo apylinkėse, vėliau – ir pietinėje bei centrinėje Lenkijos dalyje, o galiausiai užfiksuota ir Lietuvoje. Buksmedinių ugniukų taip pat randama Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.

Buksmedinių ugniukų drugiai yra 30–45 mm ilgio su ruda galva ir balsvos spalvos kūneliu. Priekiniai jų sparnai balti su tamsiai rudu kraštu ir būdinga balta dėmele. Galiniai jų sparnai – balti, o išoriniame pakraštyje matoma tokia pati ruda juosta kaip ir priekiniuose sparnuose.

Vikšrai – žalsvai geltonos, o paaugę – šviesiai žalios spalvos su juodais dryžiais ir baltais taškeliais, didoka juoda blizgia galva, iki 4 cm ilgio. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į kopūstinių baltukų vikšrus.

Buksmedinių ugniukų lėliukė (arba kokonas) būna nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Jų spalva pagal vystymosi stadiją yra nuo žalios su tamsiomis juostelėmis iki rudos vystymosi pabaigoje. Šių drugių kokonai žiemoja voratinkliais suklijuotuose lizdeliuose tarp lapų.

Sėkmingai peržiemoję buksmedinių ugniukų vikšrai skuba kaip reikiant pasisotinti, vos tik temperatūra pakyla aukščiau negu 15 ºC. Jie intensyviai ėda lapus ir suka aplink juos plonus baltus siūlus. Juose kartu su lervomis galima rasti ir daug jų išmatų. Gerai pasimaitinusios ir išsivysčiusios lervos maždaug po 3 savaičių vėl virsta lėliukėmis ir jau gegužės antroje pusėje ar birželio pradžioje išsiritę drugiai pradeda skraidyti ir kiaušinėlius dėti ant lapų apatinės pusės grupėmis po 10–20 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Viena patelė, nelygu generacija, maisto kiekis ir oro temperatūra, gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinėlių. Lervos išsirita jau po savaitės. Per vieną sezoną gali išsivystyti 3–4 kartos kas 4–6 savaites. Pastebėta, kad daugiausia žalos padaro antrosios kartos lervos, kurios buksmedžiuose darbuojasi liepą ir rugpjūčio pirmoje pusėje. Paprastai šie kenkėjai krūmus palieka plikus. Taip nukenčia augalų išvaizda, jie netenka dekoratyvumo, be to, be lapų likęs augalas nesukaupia jam reikalingų maisto medžiagų, todėl gali nunykti.

Buksmedžius ir kitus sodo augalus reikėtų stebėti, o atpažinus kenkėjus – nedelsiant imtis priemonių. Vos tik pradėję skraidyti drugiai poruojasi ir deda kiaušinėlius, todėl šiuos kenkėjus reikėtų išnaikinti, kol jie nepadėjo kiaušinėlių. Apsaugai buksmedinių ugniukųjau įregistruotas „Karate Zeon 5 CS“(veiklioji medžiaga lambda – cihalotrinas 50 g/l) preparatas, kuris yra skirtas profesionaliems naudotojams bei „Karate Spray“ (veiklioji medžiaga – lambda –cihalotrinas 0,015 g/l), kurį gali naudoti sodininkai mėgėjai. Siekiant didesnio insekticidų veiksmingumo, rekomenduojama tirpalu padengti vidinę lapų pusę, nes tik išsiritę jauni vikšrai minta būtent vidine lapų dalimi. 

 Išsamesnę informaciją ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų etiketes rasite čia: http://www.vatzum.lt/lt/paslaugos/informacijos-rinkmenos/augalu-apsaugos-produktu-registravimas/

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
03.06.2021 laikas 10:18 14 priežasčių, kodėl turėtume valgyti žirnius

Žirniai – nepelnytai kiek primirštas maisto produktas, kuris daugelį šimtmečių planetos gyventojus gelbėjo nuo bado. Naudingosios šių ankštinių daržovių savybės buvo žinomos dar žiloje senovėje: Hipokratas (460-377 pr. Kr.) žirniais gydė anemiją, širdies ligas, nutukimą, ir kt.

...

Skaityti daugiau

27.10.2019 laikas 20:19 Vilnamedžių (medvilnės sėklų) aliejus
Vilnamedžių aliejuje randama nemažai nesočiųjų riebalų rūgščių (daugiau polinesočiųjų ir mažesnė mononesočiųjų riebalų rūgščių dalis), tokoferolio (vitamino E), stabdančio senėjimo procesus, gerinančio odos išvaizdą ir spalvą, užkertančio kelią smulkių raukšlelių susidarymui ir dėl kurio šiame aliej...

Skaityti daugiau

24.10.2020 laikas 15:12 Geroji gydytoja kerpena – natūralių antibiotikų šaltinis

Liaudies medicina kerpenas naudoja labai plačiai. Apgaubiantis poveikis virškinimo trakto gleivinei padeda stabilizuoti išskiriamąją skrandžio liaukų funkciją, sergant hiperacidiniu gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, kolitu, viduriuojant, slopina potraukį vemti, esant ankstyvaj...

Skaityti daugiau

11.04.2021 laikas 12:19 Špinatų Naudojimų Būdai Esant Atitinkamiems Negalavimams

Ankstesniame skyriuje buvo išvardytos špinatų gydomosios savybės. Šiame skyriuje išskirsime pagrindinius praktikuojamus špinatų gydymo būdus sergant tam tikromis ligomis bei esant atitinkamiems negalavimams.

...

Skaityti daugiau

27.10.2020 laikas 20:49 Naudingos Gydomosios Uogos Juodavaisės Aronijos
Juodavaisių aronijų uogose labai daug kalio, jodo bei fluoro, boro, molibdeno, B grupės vitaminų, vitaminų C, E, K ir P. Juodavaisių aronijų uogos stiprina kraujagysles, profilaktiškai apsaugo nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Šios uogos normalizuoja skydliaukės veiklą, stabdo organizmo senė...

Skaityti daugiau