Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Daugelis žmonių painioja meilę su prisirišimu. Nors skirtumas didžiulis. Galima realiai mylėti žmogų, bet neprisirišti prie jo. Pirmiausia būtina atsiminti, kad tikra meilė nesukelia nerimo, jau nekalbant apie depresiją.

Pasakose ir mituose herojus prarasdavo laimę, jei apie ją papasakodavo. Ne tik papasakoti, bet ir išduoti savo laimės paslaptį. Jos šaltinis. Ir akimirksniu laimė būdavo pavogta. Arba laimė dingdavo. Tai daugelio pasakų ir legendų leitmotyvas.

Romantinio partnerio neturėjimą daugelis suvokia kaip trūkumą, ydą, kurią būtinai reikia ištaisyti. Tokie žmonės yra pasirengę pradėti susitikinėti bent jau su pirmu sutiktu žmogumi, kad tik kitų akyse neatrodytų "nelaimingas vienišius".

Vyresnioji dukra, kurią viena auginau 10 metų, 13-os išėjo pas tėvą ir jo naująją žmoną ir griežtai atsisako su manimi bendrauti. Su Dievo pagalba išgyvenau šį pragarą su teismais, vaikų teisėmis, psichologais ir pan.

Steponas jautėsi labai vienišas. Šiandien jo jubiliejus – 85 metai, tačiau vietoje to, kad švęstų jį artimųjų rate, jis sėdi ligoninės skvere ant suoliuko ir verkia. Nei dukra, nei sūnus net nepaskambino, nepasveikino tėvo.

Esu tikras, kad kiekvienas berniukas, paauglys, jaunuolis ir suaugęs vyras yra išgyvenęs šį etapą, kai reikėjo prisitaikyti prie tam tikro sferinio šablono, individualios "tikro vyro" idėjos ir lūkesčių.

Nepriklausomybė – laimė dėl to, kad turi kažką, pas kurį pasiruošusi eiti pėsčiomis 347 km… O dar nepriklausomybė – tai visiškai ne priklausomybių nebuvimas, kaip tau atrodė. Tai – žinojimas, kad durys atviros.

Dažniausiai mūsų visuomenėje manoma, kad sėkminga moteris yra jauna arba vidutinio amžiaus, aktyvi, ryški, gerai prižiūrėta, pasiturinti. Ji turi lyderės savybių, puikių analitinių gebėjimų, nori aktyviai tobulėti ir dirbti, yra nepriklausoma ir stiprios dvasios.

Noriu su jumis pasidalyti ne akivaizdžiais, bet nedviprasmiškais ženklais, kad santuoka pamažu griūva, o reikalai šeimoje vis blogėja. Ir žmona, ir vyras gali apsimesti, kad viskas gerai, tačiau tam tikru momentu kils rimtas ir labai emocingas konfliktas, kuris gali nulemti tolesnį jų likimą.

Mano močiutė Valentina visada elgėsi su manimi geriau, nei su kitais savo anūkais. Visada buvau šalia jos, kiek save pamenu. Kai mane mažą kieme skriausdavo vaikai, močiutė užstodavo.

Labai paplitęs įsitikinimas, kad vyrai praktiškai "neatleidžia" moterims neištikimybės. Ir aš esu nemažai dirbusi ir dirbu su moterimis, kurios apgaudinėjo savo vyrus ir kurių vyrai nenori jų paleisti. Ir šios moterys, kai tik ateina į protą, stengiasi grįžti į šeimą tiek protu, tiek kūnu, tačiau joms tai labai sunku, o kai kurios iš viso to nepadaro.