Keista penkių vyrų iš Juba Sičio (Yuba City) mirtis, kuri vadinama Diatlovo perėjos analogu

Šį keistą atvejį daug kas lygina su Diatlovo perėja. Ten 1959 metų vasario mėnesį Cholatčachlio kalno apylinkėse Sverdlovskio srities šiaurėje (Rusija) keista ir bauginančia mirtimi mirė 9 slidininkai.

Įvykis Amerikoje nutiko 1978 metų vasario mėnesį, kai penki artimi draugai Haris Deitlas Matiasas, Džekas Madruga, Džekis Hiuvitas, Teodoras (Tedas) Veicheris ir Viljamas Sterlingas iš Juba Sičio (Kalifornija) susitiko pažaisti krepšinio.

Jiems visiems buvo nuo 25 iki 30 metų ir visi turėjo tam tikrų protinio vystymosi problemų. Jie susipažino palaikymo grupėje.

Jie nebuvo sunkūs neįgalieji, jie gebėjo apsitarnauti patys, turėjo daugumą socialinių įgūdžių. Be to, protinio vystymosi problemos nesutrukdė Madrugai ir Matiasui atlikti tarnybą kariuomenėje.

Tą dieną jie susitiko ir nuvažiavo į universiteto krepšinio aikštelę už 50 mylių už miesto. Varžybos baigėsi maždaug 10 valandą vakaro. Po to jie pasipildė kuro degalinėje, degalinės parduotuvėje nusipirko traškučių, riešutėlių ir pasuko namo keliu į Juba Sitį.

Tai buvo paskutinis kartas, kai juos matė gyvus. Nė vienas vyras namų nepasiekė, jų niekur nebuvo. Atrodė, kad jie tiesiog ištirpo ore su visu automobiliu.

Po trijų dienų tuščias automobilis rastas vingiuotame ir apsnigtame kalnų kelyje Plumas National Forest draustinyje. Tai buvo pirma mįslė, nes kelias į Juba Sitį ir kelias į draustinį buvo toli vienas nuo kito. Ir niekas iš vyrų nebuvo pasiėmęs šiltų žiemiškų drabužių.

Automobilis buvo užrakintas, vienas langas atidarytas. Automobilyje rasti tušti maišeliai nuo traškučių ir kitokių užkandžių, kuriuos vyrai
pirko degalinėje. Pats automobilis buvo visai tvarkingas ir galintis važiuoti, o kodėl jį paliko, taip ir liko neaišku. Dingusiųjų šeimos negalėjo suprasti, kodėl jie važiavo keliu į kalną. Nė vienas niekada nekalbėjo, kad norėtų aplankyti draustinį. Jie planavo grįžti namo iškart po varžybų ir niekur kitur važiuoti neketino.

Kadangi draustinyje viskas buvo užklota storu sniego sluoksniu, buvo priimtas sprendimas atidėti dingusiųjų palaikų paieškas iki pavasario. Niekas jau nebetikėjo, kad vyrus pavyks rasti gyvus.

Po kelių mėnesių sniegas ant kalnų kelio galiausiai ištirpo, ir netrukus kažkas pamatė kraupų vaizdą -negyvas kūnas tuščiame reindžerių miško namelyje už 19 mylių nuo palikto automobilio. Kūnas atpažintas kaip Tedas Veicheris.

Kūno apžiūra iškėlė nemažai neatsakytų klausimų. Lavonas buvo apsirengęs, tačiau be avalynės. Batai nebuvo rasti. Pats kūnas buvo įvyniotas į aštuonis užtiesalus taip, kad pats žmogus to niekaip negalėjo padaryti. Tai aiškiai padarė kažkas antras ir greičiausiai po Tedo mirties.

Keista buvo ir tai, kad namelyje buvo daug kuro: ir propano balionai, ir malkos židiniui, tačiau niekas nepaliesta. Ant stalo šalia kūno gulėjo laikrodis. Niekas ir žuvusiųjų artimųjų negalėjo atpažinti, kieno tai laikrodis. Laikrodyje trūko detalių.

Numirėlis turėjo ilgą barzdą, tarsi būtų ją auginęs mažiausiai tris mėnesius, o mirė jis, kaip paaiškėjo, nuo bado, netekęs maždaug 100 svarų svorio!

Namelyje aplink kūną mėtėsi dėžutės su kariniu sausu daviniu iš namelio atsargų. Kai kurios dėžutės buvo atidarytos ir išvalgytos, kai kurios nepaliestos, dar namelyje buvo didelė dėžė, pilna tokių pat davinių.

Tai kaip tada tas vyras įsigudrino badauti ir mirti nuo išsekimo?

Kitą dieną po intensyvių paieškų už 8 mylių nuo namelio buvo rasti Madrugos ir Sterlingo kūnų likučiai. Madrugos kūnas gulėjo su neįprastai sudėtomis rankomis, kūną iš dalies apgraužė maitėdos, o iš Sterlingo kūno buvo likęs tik skeletas.

Dar po dviejų dienų netoliese buvo rasta kaukolė ir vienas kaulas, priklausę Hiujitui. Labai sudėtinga buvo nustatyti jų mirties priežastį. Koroneriai galiausiai nusprendė, kad abu mirė nuo sušalimo.

O Matiaso kūnas taip ir nebuvo rastas. Įdomu ir keista, kad jo batai rasti paliktame automobilyje.

Klausimų nemažėjo. Kas nutiko tiems žmonėms? Kodėl jie nuklydo į kalnus? Kodėl paliko automobilį? Kodėl ėjo 19 mylių į mišką? Kas nutiko, kai jie rado namelį? Kodėl jie nepanaudojo nieko, kad sušiltų? Ir kaip Tedas Veicheris mirė nuo bado, kai namelyje buvo pakankamai maisto? Kas suvyniojo jį į užtiesalus? Kur dingo jo batai? Kur jis praleido tuos tris mėnesius, per kuriuos užaugo jo barzda?

Anot vienos logiškos versijos, žmonės tiesiog prarado orientaciją vietovėje, pasuko ne į tą pusę, o paskui pasiklydo. Bet jų automobilis buvo paliktas kelyje. Tai kodėl jie tada negrįžo tuo keliu atgal, o pasuko nuo kelio į kalną?

Anot grėsmingesnės versijos, kažkas specialiai įviliojo juos į negyvenamą vietovę. Gal kas nors norėjo
tiesiog pajuokauti ar atkeršyti už kažką.

Vienas iš šio įvykio tyrėjų kalbėjo: “Buvo kažkokia jėga, kuri privertė juos eiti tenai ir nuo kurios jie bėgo į mišką tarsi išgąsdintų kurapkų būrelis. Gal jie ką nors matė, kai buvo užsukę į degalinę, greičiausiai jie net nesuprato, ką konkrečiai matė”.

Dar viena logiška teorija remiasi tuo, kad taip ir nerastas Matiasas sirgo lengva šizofrenijos forma ir vartojo tabletes. Gali būti, kad jis pamiršo savo tabletes, o kelyje jam nutiko priepuolis. Jis galėjo užpulti savo draugus arba stipriai juos išgąsdinti. Vyrai nusprendė pralaukti namelyje, bet kažkodėl negalėjo pasinaudoti malkomis, dujomis ir maisto atsargomis. O pats Matiasas greičiausiai tiesiog nubėgo taip toli, kad jo kaulų niekas ir nerado.