Kairioji tamsos ranka

Jeigu jums teks apsilankyti senovinėje tvirtovėje ar pilyje, atkreipkite dėmesį į tai, kad vartai jose nėra paprasčiausia anga sienoje. Jie yra kampu, todėl norint pro juos praeiti, teks dešinį petį laikyti prie sienos. Taip yra dėl to, kad šie statiniai buvo statomi ne ateities turistams, o skirtis apsiginti nuo priešo, kuris dešinėje rankoje laikė ietį ar kalaviją, o kairėje - skydą. Tokiu būdu šturmo metu likdavo nepridengta būtent dešinioji pusė, o kaip tik geriausia ant jos pilti verdančią smalą.

Sraigtiniai laiptai pilyse paprastai padaryti taip, kad lipti aukštyn tenka, sukantis pagal laikrodžio rodyklę. Taip padaryta dėl to, kad puolančiajam, kuris dešinėje rankoje laiko kalaviją, būtų neparanku, t. y. gerai užsimoti trukdo siena. Vienas mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad grafų Valenšteinų pilyje (Vokietija) laiptai sukasi priešinga kryptimi. Ištyrus šios giminės istoriją paaiškėjo, kad kelios kartos joje gimusių vyrų dažniausiai būdavo kairiarankiai (paranormal.lt).

Dėl to pačios priežasties vyrų rūbuose kairysis šonas užeina ant dešiniojo: anksčiau taip patogiau buvo tvirtinti riterių šarvus - priešininko kalavijas negalėjo patekti į tarpelį tarp jų dalių, jeigu smūgis buvo atliekamas dešine ranka. Rankos paspaudimas - ta pati idėja: žmogus draugystės vardan demonstruoja savo silpnumą, nes pasisveikinimo metu jo dešinė ranka yra užimta.

Įdomią hipotezę praėjusio amžiaus pabaigoje iškėlė anglų mokslininkas Maiklas Korbalis, kurią pavadino „Skydo ir kalavijo“ teorija. Teorijos pagrindas yra tai, kad senovėje dešiniarankių ir kairiarankių buvo po lygiai. Tačiau ilgai trunkančiuose karuose dažniau žūdavo kairiarankiai, o tai, savo ruožtu, buvo priežastis, kad dešiniarankių darėsi vis daugiau už kairiarankius.

Viduramžiais buvo paplitusi nuomonė, kad kairiarankius valdo velnias, kuris buvo pagrindinis kairiarankis, ir kuris stengėsi iškreipti ir perversti visą „dešinįjį“, t. y. teisingąjį dieviškąjį pasaulį. Buvo laikoma, kad kairė pusė yra susijusi su velniu, o dešinė - su dievu. Tai atsispindi ikonose.

Paveiksluose, vaizduojančiuose Paskutinį teismą, teisieji stovi dešinėje pusėje nuo Išganytojo, o nusidėjėliai - kairėje. Keletą amžių kairiarankiai buvo po padidinamuoju inkvizicijos stiklu, o ši fizinė savybė dažnai tapdavo pagrindiniu įrodymu teismuose nagrinėjant raganavimo bylas. Ši aplinkybė suvaidino svarbų vaidmenį ir Žanos d‘Ark likime - ji buvo sudeginta ant laužo inkvizicijos nuosprendžiu.

Kairiarankės moterys ypač buvo nemėgstamos Anglijoje Viktorijos epochoje. Jos praktiškai neturėjo galimybių ištekėti - vyrai bijojo, kad šių moterų pagimdyti vaikai taip pat bus kairiarankiai. O Japonijoje dar XX amžiuje moters kairiarankystė buvo pakankamai svari priežastis skyryboms su ja.

Neigiamas požiūris į kairiarankius atsispindėjo netgi kai kuriose Europos kalbose. Angliškai „kairysis“ taip pat reiškia „žiaurus“, „piktas“, prancūziškai - „nerangus“ ir „nesąžiningas“, o itališkai dar blogiau - „su defektais“.

Tačiau pasirodo, kad kairiarankiai gali padėti mums suprasti, iš kur atskrenda NSO. Būtent tai dar praėjusio amžiaus pabaigoje įrodinėjo rusų ufologas Piotras Čereda. „Kažkada mūsų planetoje apsilankė ekspedicija iš paralelinės Visatos, - tvirtina ufologas. - Išoriškai ateiviai buvo labai panašūs į žmones, turėjo ne tik galingą techniką, tačiau ir išvystytus paranormalius sugebėjimus. Nieko keisto, kad mūsų protėviai juos palaikė dievais, nusileidusiais iš dangaus. Vėliau Žemės moterys gimdė šių „dievų“ vaikus. Kas tai buvo: genetinis eksperimentas ar priverstinė nesugebėjusių grįžti į savo pasaulį keliautojų asimiliacija?“

„Jeigu Čeredos hipotezė teisinga, - rašo anomalių reiškinių tyrinėtojas Igoris Cariovas, - tai praktiškai visi genialūs Žemės žmonės savo giminėje turi, patys to neįtardami, „ateivių iš veidrodinio pasaulio“. Vienas iš garsiausių tokių genijų yra didysis Leonardas da Vinčis -Atgimimo epochos skulptorius ir dailininkas, taip pat puikus inžinierius, konstruktorius, matematikas, anatomas. Da Vinčis paliko apie 7 tūkstančius lapų rankraščių, kurių turinys istorikams kelia nuostabą: daugelis juose pavaizduotų įrenginių ir aparatų atsirado tik praėjus keliems amžiams po menininko mirties, o kai kurie iki šiol nėra pastatyti. Įvairiapusis Leonardo genijus taip neatitiko bendro Viduramžių paveikslo, kad kai kurie tyrinėtojai visiškai rimtai teigia, jog garsiosios Monos Lizos autorius yra keliautojas laike, patyręs avariją Atgimimo epochoje ir negalėjęs grįžti į savo ateitį“.

Mokslas žmonių skirstymą į kairiarankius ir dešiniarankius aiškina mūsų smegenų sandaros ypatumais. Dešinysis smegenų pusrutulis yra atsakingas iš kairę mūsų kūno pusę, ir atvirkščiai. Kairysis smegenų pusrutulis taip pat susijęs su mokėjimu skaičiuoti, kalbėti ir logiškai mąstyti. Dešinysis smegenų pusrutulis formuoja vaizdinį mąstymą, muzikalumą, orientacijos erdvėje ir laike jausmą. Nuo to, kuris pusrutulis labiau išvystytas, priklauso žmogaus asmenybės ypatybės. Galima pasakyti, kad tai yra du skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą pasaulio supratimą. Nors išoriškai jie niekuo nesiskiria, tarp jų vyksta slapta evoliucinė kova. Galų gale nugalės kairiarankiai. Jie jau laimi, nes parapsichologai neatsitiktinai reiškia nerimą dėl to, kad gimsta vis daugiau vaikų, turinčių anomalių sugebėjimų.

Kairiarankių Žemėje yra apie 15 procentų. Kas penktas gyventojas praktiškai vienodai valdo abi rankas. 20 procentų yra slapti kairiarankiai: gali naudotis kaire ir dešine rankomis, tačiau pirmenybę teikia dešinei.

Tarp kairiarankių yra daug kūrybinių profesijų atstovų - aktorių, muzikantų, dailininkų. Galima paminėti tik keletą iš pačių garsiausių: Mikelandželas, Rodenas, Pikasas, Rubensas, Diureris, Markas Tvenas, Paganinis, Mocartas, Kafka, Nyčė, Rachmaninovas, Čarlis Čaplinas, Polas Makartnis, Deividas Duchovny, Ringo Staras, Džiulija Roberts, Robertas de Niro, Nikolė Kidman. Tačiau kairiarankiai buvo ir kitokio plano garsios asmenybės: Anglijos karalienė Elžbieta, Napoleonas, Julijus Cezaris, Žana dArk ir kt. Iš mūsų amžininkų, ko gero, pats žinomiausias kairiarankis yra „Microsoft“ korporacijos įkūrėjas Bilas Geitsas.

Tačiau visa ši hipotezė būtų tik nestabilia konstrukcija, smėlio pilimi, jeigu nebūtų galima pritaikyti šiuolaikinių fizikos atradimų. Jie turi tiesioginį ryšį su kairiarankystės ir dešiniarankystės problemomis. Yra nustatyta, kad mūsų Visata yra asimetriška. Joje viskas - pradedant DNR spiralėmis ir jūrų kriauklėmis ir baigiant galaktikomis - yra susukta į vieną pusę. Pagal Einšteino, kuris irgi buvo kairiarankis, teoriją tai yra susiję su mūsų pasaulio erdvės ir laiko savybėmis. Tačiau mokslininkai mano, kad egzistuoja veidrodinė (mūsų atžvilgiu) Visata, kuri yra susukta į kitą pusę. Šis paralelinis pasaulis gali kartais susiliesti su mūsų pasauliu. Nors tai dar ir nėra įrodyta, tačiau veidrodinis pasaulis turi įtakos tam, kad atsiranda kairiarankiai žmonės, turintys aiškiaregystės sugebėjimų. Tai suprantama, nes jų laikas juda kita kryptimi, palyginus su mūsų, tad jiems turi būti atverta mūsų ateitis. Jeigu taip iš tiesų yra, tai kairiarankiai turi didelį
pranašumą prieš dešiniarankius.

Jeigu Piotras Čereda teisus, tai Žemėje jau daugelį tūkstančių metų vyksta slapta kairiarankių ekspansija, kurie, patys to neįtardami, yra mums svetimos Visatos emisarai, kažkada mūsų planetoje apsilankiusių kairiarankių ateivių palikuonys.