Rudenį pasodinti česnakai sudygti turi tik pavasarį

Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunoksta anksčiau – nuo 2 savaičių iki mėnesio, tačiau įprastomis sąlygomis laikosi trumpiau, iki sausio–vasario mėnesių.

Svarbu nepaskubėti

Žieminiai česnakai dažniausiai yra sodinami prieš žiemą – rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. Geriausiai, jei pavyksta pataikyti sodinimo laiką likus 4–6 savaitėms iki šalnų.

Negerai, jei česnakai pasodinami per anksti. Tada česnakai iki šalčių spėja išleisti daigus, pašąla, o pavasarį vos pradėję augti ima gelsti. Rudenį pasodinti česnakai sudygti turi tik pavasarį, tačiau iki didesnių šalčių turi spėti įsišaknyti ir sudaryti stiprią šaknų sistemą, prasiskverbiančią į žemę 10–12 cm. Optimalus įsišaknijimo procesas trunka apie 40 dienų. Atsižvelgiant į pastarųjų metų oro sąlygas, česnakus geriausia sodinti apie spalio vidurį. Per daug ankstyvas česnakų sodinimas kartais gali duoti blogesnes pasekmes negu suvėlintas.

Rytinė dirvožemio temperatūra sodinimo gylyje turėtų būti 7 °С. Kuo geras toks gilus sodinimas? Dirvožemis užšąla ne iš karto, o palaipsniui, pradedant nuo viršutinių dirvožemio sluoksnių. Taip pasodinti česnakai leidžia šaknis, bet nespėja užaugti.

Geriausios sąlygos auginimui

Česnakai geriau auga ir dera dirvoje, kurios rūgštingumas siekia 6,0–7,5 pH. Jiems tinkamas dirvožemio tipas – šarminė dirva, pusiau sunkus priesmėlis, vidutiniškai sunkus priemolis, puri dirva, humusas, organinėmis medžiagomis tręšta dirva. Česnakams visiškai netinka sunki ir rūgšti dirva. Vieta, kurioje auginsite česnakus, turi būti atvira ir saulėta, geriausiai – pietiniuose šlaituose, toliau nuo šiaurinio vėjo. Toje pačioje dirvoje česnakus vėl galima sodinti mažiausiai po 4–5 metų.

Pagal sėjomainą, geriausiai česnakus sodinti ten, kur prieš tai augo agurkai, kopūstai (ankstyvieji ir žiediniai), šakniavaisiai, ankštiniai augalai (pupos, pupelės, žirniai) ir žieminiai javai. Nerekomenduojama česnakų sodinti po morkų, bulvių, porų, prieskoninių žolių (petražolių, kalendros, baziliko, krapų).

Česnakams (žieminiams ir vasariniams) labai svarbi kaimynystė – jie gerai augs, kai šalia bus pomidorų, moliūgų, cukinijų, agurkų, morkų, salotų, porų, pastarnokų, ropių ir braškių, tačiau akivaizdžiai skurs prie kopūstų ir ankštinių kultūrų – žirnių, pupų, pupelių ir šparagų.

Auginant tokiomis sąlygomis, subrendusių česnakų galvos bus didelės ir derlingos.

Česnakų sodinimas

Prieš sodinant česnakų galvutes reikia išskirstyti į atskiras skilteles. Aižant česnakus, labai svarbu nuo skiltelių pašalinti kietas ropelės apačios liekanas, nes jos vėliau trukdo drėgmei laisvai patekti prie šaknų užuomazgų. Sėklai geriau tinka išorinės svogūnų skiltelės.

Gera priemonė siekiant apsaugoti česnakus nuo ligų ir kenkėjų – skilteles 10 minučių pamirkyti 45–46 °C temperatūros vandenyje. Išimtas iš vandens skilteles reikia sudėti ant rankšluosčio, kad nuvarvėtų vanduo. Skiltelių nereikia džiovinti, jei sodinate iškart po mirkymo. Vietoje mirkymo karštame vandenyje, česnakų skilteles galima 24 valandas pamirkyti 0,05 proc. kambario temperatūros kalio permanganato tirpale.

Prieš sodinant česnakus dirvą reikia perkasti, išpurenti ir patręšti perpuvusiu mėšlu arba kompostu (iki 4 kg/m²). Iš rudens ruošiamą dirvą galima patręšti superfosfatu (30–40 g/m²) ir kalio sulfatu (20–30 g/m²). Žieminius česnakus reikia sodinti kas 8–12 cm, 5–8 cm gylyje. Vienoje lysvėje geriausiai sodinti ne daugiau kaip 4–5 eiles, atstumas tarp eilių lysvėje turi būti 15–20 cm. Jei sodinate ne vieną lysvę, tarp jų turėtų būti bent 0,5 m atstumas. Pasodinus čenakus reikia iškart užberti 1–2 cm durpių komposto sluoksniu, o artėjant šalnoms – apdengti agroplėvele.

Naudinga ir sveika

Česnakai turi daug sveikatai naudingų medžiagų. Česnakuose yra nemažai vitaminų C, B6, B1, B2, B3, B5, B9, taip pat naudingų mikroelementų: kalcio, kalio, fosforo, seleno, magnio, natrio, cinko, geležies ir mangano.

Česnakas vertinamas ir dėl jame esančio alicino, kuris yra natūralus antibiotikas. Alicinas slopina įvairių žalingų bakterijų dauginimąsi mūsų organizme, pasižymi antibakteriniu, antivirusiniu ir antigrybiniu poveikiu. Alicinas mažina aterosklerozės ir infarkto riziką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, hipertenziją, padidėjusį kraujo krešėjimą.

Česnakas – neįkainojamas daugelio patiekalų priedas. Be česnako neįsivaizduojama Azijos ir pietų Europos virtuvė.

Žieminių česnakų veislės

Valstietis.LT