Siauralapis gaurometis (siauralapė ožkarožė) nuo ligų

Itin „rusiška“ arbata, kurią rusai vadina Ivan čaj.

Ji gerokai skanesnė ir naudingesnė už indišką ar kinišką arbatą, be to – be kofeino.

Siauralapis gaurometis nuo senų laikų laikytas priešvėžine priemone. Jame esanti medžiaga chaneloras slopina piktybinių ląstelių augimą, augalas nėra toksiškas, stabdo įvairių rūšių, o ypač prostatos, vėžio vystymąsi.

Gauromečio arbatos poveikio spektas labai platus. Ji:

- Padeda išvengti piktybinių auglių;

- Stiprina potenciją;

- Naudojama prostatito profilaktikai ir gydymui;

- Skatina virškinamojo trakto ir dvylikapirštės žarnos opų gijimą;

- Padeda išvengti dantų ėduonies;

- Gerina kraujo sudėtį;

- Mažina organizmo intoksikaciją;

- Padeda apsinuodijus maistu ar alkoholiu;

- Sustiprina ligos išsekintų žmonių jėgas;

- Vartojama esant kepenų ir inkstų akmenligei, kasos ligoms;

- Stiprina plaukus;

- Malšina galvos skausmus;

- Normalizuoja kraujospūdį;

- Joje yra 6,5 karto daugiau vitamino C nei citrinose.

Fermentacijos metu lapai šiek tiek apvytinami, smulkiai supjaustomi, gerai paminkomi. Sukimšus į ne metalinį indą, jis pridengiamas drėgnu audeklu, prispaudžiamas svoriu (akmeniu ar kitu sunkiu daiktu), laikoma 1-2 paras kambario temperatūroje. Ilgiau palaikius lapai įrūgsta kaip kopūstai. Paskui lapai ketaus keptuvėje ant labai silpnos ugnies kaitinami apie keturiasdešimt minučių (svarbu neperkaitinti, nesudeginti). Po 40 min. ant vidutinės ugnies dažnai maišant arbata išdžiovinama iki sausumo. Arbatos kvapas labai gardus.

Pagal gydomąsias savybes ši arbata užima tarpinę poziciją tarp juodosios ir žaliosios arbatų. Į ją galima pridėti džiovintų žiedlapių, uogų, vaisių – tada ji tampa tiesiog neįkainojama.