Slapti Didžiosios piramidės požemiai

Cheopso piraminėje buvo aptikta didžiulė ertmė! In nė viena... Kaip fizikams ją pavyko aptikti ir kokia gali būti jos paskirtis  - apie tai supažindinsime skaitytojus šiame straipsnyje. Kaip žinoma, prieš keletą metų japonų mokslininkai Cheopso piramidėje aptiko didžiulę ertmę, panaudodami niuonų skenavimą.

Yra manoma, kad Cheopso piramidė buvo pastatyta maždaug prieš 4500 metų ir ji yra pati didžiausia piramidė Egipte. Šio statinio aukštis yra 139 m. Skirtingai nuo kitų to laikotarpio piramidžių, kurios buvo statomos virš kapaviečių, Cheopso piramidėje yra kelios patalpos. Faraono rūmai, Karalienės rūmai ir Didžioji galerija buvo aptiktos dar IX amžiuje ir detaliai ištirtos XIX amžiuje.

Tačiau klausimas, ar piramidėje nėra kitų patalpų ir ar kurioje nors jų nėra faraono kapavietės, mokslininkams ir įvairiems tyrinėtojams neduoda ramybės iki šiol.

Atliktas skenavimas buvo dalis „ScanPyramids“ projekto, kuris pradėtas įgyvendinti 2015 metų spalio mėnesį. Mokslininkų tikslas buvo aptikti patalpas Cheopso ir Chefreno piramidėse Gizoje, taip pat Lenktojoje ir Rožinėje piramidėse Dachšūre. Projekto metu naudojama infraraudonoji termografija, miuonų radiografija ir 3D rekonstrukcija.

Kosminių spindulių, kurie mus pasiekia iš Saulės ar net iš už Saulės sistemos ribų, didžiąją dalį sudaro protonai. Kai didelę energiją turinti dalelė įskrieja į Žemės atmosferą, ji pagimdo ištisą dalelių srautą, dažniausiai tai yra pionai ir miuonai, kurie patys pagimdo naujas daleles. Neigiamą krūvį turintys miuonai gyvuoja keletą milijoninių sekundės dalių, skrieja greičiu, beveik prilygstančiu šviesos greičiui, ir ant Žemės paviršiaus esantiems daiktams nepadaro jokios žalos.

Yra paskaičiuota, kad per žmogaus galvą kiekvieną minutę praskrenda keli šimtai miuonų.

Tačiau miuonai, skrisdami pro tankius objektus, netenka dalies savo energijos. Fizikai, pasinaudodami šia dalelių savybe, išmoko aptikti slaptas tuštumas už akmens sienų, ugnikalnių viduje, majų ir egiptiečių piramidėse.

„Jeigu ieškote tuštumos, reikia atkreipti dėmesį į didelį miuonų skaičių atitinkama kryptimi, - aiškinas Artūras Menchasa Rocha, Meksiko Nacionalinio atomų universiteto fizikas, naudojantis šį metodą Meksikoje esančių piramidžių tyrimui. - Miuonų tyrimas leidžia lokalizuoti ir nustatyti ertmių formą“.

„Labai puiku tai, kad miuonai netenka tiek energijos, kad tai būtų galima užfiksuoti, tačiau ne tiek daug, kad šios dalelės būtų visiškai sugertos taikinio. Tai iš tiesų pasakiška gamtos dovana, - tvirtina dalelių fizikos specialistas Rojus Švitersas iš Ostino universiteto, tiesa, minėtame projekte nedalyvavęs. - Galima vaizdžiai pasakyti, kad mokslininkai aptiko aukso gyslą“.

Japonų mokslininkai iš Nagojos universiteto Karalienės rūmuose įrengė miuonų detektorius. Akmuo sugeria šias daleles, o jei šalia jutiklio yra tuščia ertmė, jis sugaus daugiau miuonų. Gautus duomenis analizavo ne tik japonų mokslininkai, bet ir dar dvi tyrinėtojų grupės.

Visos trys komandos sutarė dėl to, kad tyrimų rezultatai rodo, jog po Didžiąja galerija yra didelė patalpa.

Aptiktos ertmės ilgis yra 30 m. Mokslininkai teigia, kad ertmė gali būti lygiagrečiai žemės paviršiui arba tam tikru kampu į jį. Gali būti, kad ši ertmė padalinta į keletą mažesnių patalpų. Šių patalpų paskirtis kol kas nėra žinoma, tačiau jų dydis rodo, kad jos faraono amžinojo poilsio vietoje vaidino labai svarbų vaidmenį.

„Galimybės aptikti slaptą kapavietę praktiškai lygios nuliui“, - mano egiptologas Aidanas Dodsonas. Tačiau specialistai tikisi, kad radinys padės sužinoti žymiai daugiau apie tai, kaip buvo statoma piramidė.

Dodsonas teigia, jog, galimai, senovės egiptiečiai šia patalpa norėjo sumažinti mūro slėgį į Didžiosios galerijos lubas. Panašūs sprendimai buvo panaudoti faraono Snofru, Cheopso tėvo, piramidėje.

O geologas ir inžinierius Kolinas Rideris mano, jog aptiktoji ertmė yra pernelyg toli nuo Didžiosios galerijos, kad sumažintų apkrovą. Jo manymu, ši ertmė gali vesti į kitas patalpas, panašiai kaip Didžioji galerija veda į Faraono rūmus.

Trečiąją teoriją iškėlė egiptologas Bobas Brajeris. Jis jau anksčiau teigė, kad Didžioji galerija gali būti atsvarų sistemos dalimi. Šie atsvarai buvo naudojami granito blokų perkėlimui, statant Faraonų rūmus. Visiškai galimas dalykas, kad naujai aptikta patalpa turėjo analogišką paskirtį.