Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.

Ar tai būtų keiksmažodis, ar prievartinis bauginimas, padedantis suvaldyti tikinčiuosius, ar eufemizmas, reiškiantis blogą pasimatymą, atrodo, kad pragaras yra plačiai įsišaknijęs mūsų religinėje ir kultūrinėje sąmonėje. Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien daug teologų laikosi nuomonės, kad pragaras yra amoralus ir apskritai neegzistuoja, rašo thedailybeast.com. Tai kelia klausimą: iš kur kilo pragaro vaizdiniai ir kodėl mes juos turime?

Piktųjų dvasių apsėstai moteriai buvo atliktas egzorcizmas, kuris buvo įamžintas mobiliuoju telefonu. 22 metų Laura (pavardė nežinoma) vartosi ir daužo galvą į grindis, tuo metu jos kūną bando sulaikyti dvi moterys. Argentinos vyskupas Manuelis Acuna paliepia piktosioms dvasioms palikti jaunos moters kūną. Ji tuo metu šaukia „ne, ne“, o ją laikančią moterį išvadina kale. Liuteronų bažnyčioje Buenos Airėse susirinkusiems tikintiesiems vyskupai tarė: „Velnias egzistuoja. Jis nėra vaizduotės kūrinys ar teorinis dalykas, jis net nėra kažkas abstraktaus. Velnias yra asmenybė ir jis turi strategiją. Mes kalbame apie kažką siaubingo, prieš mus – nukritęs angelas.“

Kanadietis verslininkas J. Raoulis Derosiersas apdovanotas vienu iš unikaliausių talentų pasaulyje. Sakoma, kad jis gali matyti skradžiai žemę. Tokie kaip jis turi rentgeno regėjimą, todėl gali rasti tai, ko plika akimi nematyti. Senais laikais tokie asmenys būdavo labai vertinami, nes jie galėdavo pamatyti požeminius vandens šaltinius, mineralus ir kitus gamtos turtus. Šiais laikais nepaprastą regėjimą turintys žmonės padeda nustatyti tikslias ligos diagnozes, gydo ligas.

Meksikos šiaurinės dalies dykumų gilumoje tarp Durango, Čihuahua ir Koahilos valstijų egzistuoja teritorija, ispaniškai vadinama „zona del silencio“ – Tylos zona. Dar ji vadinama Mapimi tylos zona – dėl santykinai netoli esančio Mapimi miesto. Sklinda kalbos, kad mistinėje Tylos zonoje neįmanoma priimti jokių elektromagnetinių signalų – ten neveikia nei radijas, nei kompasas, o augalija ir gyvūnija neįprastai mutavusi. Tylos zona jau daugelį metų traukia būrius vadinamojo paranormaliojo turizmo entuziastų iš viso pasaulio.

„Dalinuosi rožiniais „kupsteliais“ − šaukščiais, jeigu neklystu, kurie ryškiai nuspalvino pavasarinę pievelę šalia Dusetų“, - rašė skaitytoja. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys patvirtino, kad tai – plačialapis šaukštis, vaistinis augalas, kuris kaip tik šiuo metu pradeda žydėti. Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų skyriaus vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Viktorija Guseva išsamiai aprašė šių augalų savybes.

Australijos mokslininkai mano atradę didžiausio žinomo meteorito išmušto kraterio pėdsakus Žemėje – jis yra centrinėje Australijos dalyje, rašo abc.net.au. Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo dr. Andrew Gliksonas iš Australijos nacionalinio universiteto, sakė, kad du labai seni krateriai, esantys Australijos centrinėje dalyje, iš tikrųjų yra palikti vieno meteorito, skilusio į dvi dalis. „Panašu, kad tai yra dvi didelės struktūros, kurių kiekvienos dydis yra apie 200 kilometrų. Tai sujungus gautųsi 400 kilometrų dydžio struktūra, kuri yra didžiausia iš visų žinomų Žemėje“, – Australijos leidiniui sakė mokslininkų grupės vadovas.

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomenės, būti pripažintam. Ir nors besikreipiančių į plastikos chirurgus vis daugėja, apie šią sritį vis dar sklando daugybė įvairiausių gandų bei mitų. Kalbama, kad pasidarius vieną operaciją, tampama priklausomu nuo plastikos chirurgų, kad jie pildo bet kokius pacientų norus, kad pasididinusi krūtinę implantais moteris ne tik negalės krūtimi maitinti kūdikio, bet ir turės atsisakyti kelionių lėktuvu ir nardymo.

Mokslininkas, kuriantis technologijas būsimiems skrydžiams į Marsą, parašė knygą-instrukciją kaip atkurti civilizaciją po apokalipsės. Įsivaizduokite: vakar pasauliui, kokį jūs žinojote, atėjo galas. Per kažkokį stebuklą Atsibudote savo lovoje, su savo drabužiais, tačiau visa kita aplink jus pasikeitė. Gatvėse griuvėsiai, gatvės žibintai guli išvartyti, automobiliai palikti, o aplinkui – nė gyvos dvasios. Neįmanoma nustatyti, kas tapo sugriovimų priežastimi, tačiau akivaizdu, kad nutiko kažkas katastrofiško. Svarbiausias klausimas: o kas toliau? Kaip išgyventi ir atkurti visuomenę?

Senovės Egiptiečiai tikėjo, kad miražas - tai šalies , kurios nebėra pasaulyje, vaiduoklis. Tai tik graži legenda. Ji byloje tai, kad kiekviena Žemės vieta turi savo sielą. Mūsų pragmatiškame amžiuje lieka vis mažiau gamtos paslapčių, kurios yra tikras penas legendoms ir prietarams. Apie miražus taip pat jau daug kas žinoma ... Miražas - tai optinis atmosferos reiškinys, kurio dėka regėjimo zonoje atsiranda atvaizdai daiktų, kurie natūraliose sąlygose yra nematomi. Tokie „stebuklai" vyksta dėl to, kad optiškai nevienalytėje sferoje šviesos spinduliai išsikreipia, tarsi užlinkdami už horizonto.

Buvęs Naujosios Zelandijos gubernatorius grafas Onslovas, baigęs savo karališkąją tarnybą sugrįžo į Metropolija ir ilgam apsistojo Londone, neskubėdamas į savo šeimos dvarą Klendon Hausą, esantį netoli Gilfordo. Eksgubernatoriaus pajamos žymiai sumažėjo, o pilies išlaikymui buvo reikalingos lėšos. Todėl jis su dideliu džiaugsmu sudarė sutartį su turtingu prancūzų bankininku, kuris norėjo vasarą praleisti pilyje ir pamedžioti jos apylinkėse. Tačiau praėjo nedaug laiko, grafas Onslovas gavo nemalonią nuomininko telegramą su prašymu anuliuoti pasirašytą sutartį.

Dauguma žmonių yra įsitikinę, kad nežemiškos civilizacijos kažkur egzistuoja. Tačiau jie nežino, kada ir kaip jos užmegs ryšį su žemės gyventojais. Mūsų galaktika yra tokia sena, kad ateiviai iki šių laikų galėjo apsilankyti kiekviename jos kampelyje net ne po vieną kartą. Bent jau kol kas kosmosas Žemei siunčia tik spengiančią tylą. Pagal Fermi paradoksą teigiama, kad Dievas sukūrė tik vieną planetą, kurioje gyvena žmonės. Ar tai reiškia, kad visatoje esame visiškai vieni?

Daugumai žmonių kelia nerimą ne laiku ir ne vietoje išdygęs spuogas, tačiau tai menka problema, palyginus su tuo, kad ant veido ar viso kūno odos gali atsirasti riebalinių guzelių (lipomų). Laimė, yra daugybė būdų, kaip juos panaikinti ir išvengti naujų atsiradimo.

2014 m. pabaigoje JAV mokslininkai sugebėjo keliems kūdikiams, dėl genų defekto neturintiems imuninės sistemos, ją atkurti, pakeitę brokuotus genus veikiančiais. Šis naujas, bet sudėtingas gydymo metodas – genų terapija, kartais jau duoda tiesiog stebuklingų rezultatų. Naudojami modifikuoti virusai, kurie it paštininkai atgabena į žmogaus ląstelę teisingai veikiantį geną ir jį įklijuoja tinkamoje genomo vietoje. Deja, neretai toks virusas pažadina leukemiją sukeliančius genus arba išprovokuoja ūmias organizmo reakcijas. Genų terapijos metodus tobulina ir mūsų šalies mokslininkai, pelnę Lietuvos mokslo premiją. Jie tiria ir kuria baltymus, labai padidinančius genų terapijos efektyvumą. Beje, šie baltymai gyvybiškai svarbūs ne tik žmonėms, bet ir bakterijoms.

Išgirdę apie ežerus iš karto pagalvojame apie vasarą ir mėlynai žalsvą ežero spalvą, prie kurios esame pripratę jau nuo vaikystės, tačiau Hillier ežeras gali jus nustebinti, nes jo spalva tikrai neprimena tos, apie kurią jūs pagalvojate.