Svetimas Mėnulis. Apleisti kosminiai laivai ir miestų griuvėsiai „Vandenbergas“ vietoje „Apollo“, ateivių mumijos ir mėnulio miestai

(Ufospace) Astronomai jau gana seniai kalba, kad Žemės palydovą jau kažkas yra užėmęs. Kai kurie yra įsitikinę, kad amerikiečių vykdyta "Apollo" programa, oficialiai nutraukta 1972 metais, buvo vykdoma toliau. Buvo dar ne mažiau nei trys skrydžiai į Mėnulį. Būtent per šiuos paskutinius skrydžius amerikiečiai pamatė Mėnulį visai kitomis spalvomis: jie aptiko senovinių pastatų liekanas ir ateivių kosminį laivą.

Astronautas keistu pseudonimu ir Mona Liza

Foto: © Project Apollo Archive

Kaip tvirtina sąmokslo teorijų šalininkai, būtent paskutinė ekspedicija į Mėnulį „Apollo-20“ buvo sensacinga, nes jos dalyviams buvo iškelta užduotis ištirti mūsų palydovo paviršiuje rastą cigaro formos NSO. Apie šį radinį nelabai seniai visuomenę informavo Rodezijos gyventojas, kuris save vadina Viljamu Rutledžu (William Rutledge), „Apollo-20“ astronautu. Jis žurnalistams papasakojo, kad atskleidė savo tapatybę ir ėmė atvirai kalbėti tik todėl, kad jau yra senas - jau virš 80 metų, ir pavargo bijoti. Pasirodo, būtent šis žmogus, pasivadinęs keistu pseudonimu Gilioji Gerklė, daug metų platino nuotraukas ir vaizdo įrašus iš „Apollo-20“ skrydžio į Mėnulį. Dabar jis pagaliau prisistatė tikruoju vardu, kad žmonės juo patikėtų.

Foto © litsovet.ru

Rutledžas tvirtino, jog dvi priešpaskutinės ekspedicijos nematomoje Mėnulio pusėje aptiko kažkokių statinių griuvėsius, taip pat cigaro formos ateivių kosminį laivą, pusiau uždengtą Mėnulio dulkėmis. Kosminis laivas gulėjo netoli Delporto kraterio pietiniame Mėnulio pusrutulyje. NASA mokslininkai mano, kad tiek kosminio laivo, tiek griuvėsių amžius yra ne mažiau kaip 1,5 milijono metų. „Apollo-20“ astronautai nusileido šalia didžiulio „cigaro“, kurio ilgis yra didesnis nei 3 kilometrai, ir sugebėjo jį ištirti.

© YouTube

Rutledžas papasakojo, kad kosminio laivo viduje aptiko skyrių, kuriame buvo variklis, taip pat oranžeriją, kurioje augalai buvo negyvi ir iš jų sunkėsi gelsvos spalvos skystis. Be to, ekspedicijos dalyviai aptiko keturis mumifikuotus ateivių kūnus, kurie buvo kosminio laivo viduje ypatingoje sistemoje, akivaizdu, įrengtoje taip, kad joje būtų išlaikyta ypatinga dujinė aplinka. Be to, kosminiame laive buvo du humanoidų kūnai. Iš vyro buvo likusi vien tik mumija, o štai moters kūnas buvo puikiai išsilaikęs - ji buvo prijungta prie kosminio laivo sistemų ir padengta į parafiną panašia medžiaga. Kas buvo ši moteris, astronautams nepavyko išsiaiškinti, tačiau prašėsi du atsakymai - arba ji buvo ateivė iš kitos planetos, arba senoji Žemės gyventoja. Tyrinėtojams neįprasta pasirodė tai, kad rankos turėjo po šešis pirštus (nors tokia mutacija pasitaiko ir tarp šiuolaikinių žmonių), o viskuo kitu ji buvo panaši į žemietę.

© YouTube

Astronautai pargabeno į Žemę nežinomosios kūną - tarp savęs jie ateivę vadino Mona Liza, ir vyro galvą. 

Palaikus paėmė NASA specialistai, nuo to laiko apie juos absoliučiai nieko nebuvo girdėti.

„Apollo“ iš tikrųjų buvo „Vandenbergas“

Kaip įrodymą Rutledžas išplatino vaizdo įrašą, kuris, kaip teigė, iš pradžių buvo nufilmuotas 16 mm pločio kino juosta. Tačiau daugeliui šie įrašai sukėlė abejones: miestų griuvėsiai atrodė nenatūraliai, trumpas filmas buvo tarsi sulipdytas iš skirtingų kino juostų - tai juodai baltų, tai spalvotų. Viskas dar būtų nieko labai ypatingo, tačiau paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai vaizdo įrašas pirmą kartą buvo pradėtas platinti JAV, atsirado ištisa žmonių grupė, kurie tikslingai menkino Rutledžą ir aršiai įrodinėjo, jog jokio objekto nematomoje Mėnulio pusėje nėra. Bandydami pagrįsti savo teiginius, jie pateikė nuotraukas, kurios kai kuriems ekspertams pasirodė apdorotos.

Foto: © Flickr / DragonRal

Galiausiai ekspertai ufologai nusprendė ištirti visas filmo ištraukas, kad būtų įrodyta, jog jis yra falsifikatas, tačiau... įrodė jo autentiškumą! 20 minučių trukmės filme buvo aptikta kadrų, kurie pasirodė besą realūs: tai buvo kadrai, nufilmuoti Mėnulio modulyje, kuris skrieja orbita aplink Mėnulį, ir Mėnulio paviršiaus nuotraukos, kuriose iš tiesų matosi cigaro formos objektas! Be to, astronautų pokalbiuose su Žeme išryškėja dar viena detalė: ekspedicija vadinosi ne „Apollo“! Astronautai keletą kartų ekspediciją pavadino „Vandenbergas-20“. Gali būti, kad amerikiečiai toliau naudojo tuos pačius Mėnulio misijų eilės numerius, tik pakeitė kosminių laivų pavadinimą, nes paskutinės ekspedicijos į Mėnulį vyko vadovaujant JAV Gynybos ministerijai, o NASA buvo tik viena iš pagalbinių organizatorių. O tai reiškia, kad mes iš tiesų niekada nebepamatysime ateivės Monos Lizos. Kalbant apie Mėnulio miestus, tai falsifikacija apie dangoraižius ir bokštus, ko gero, turėjo nuslėpti faktą, kad Mėnulyje iš tiesų yra griuvėsiai, tik neaišku, ar juos amerikiečiai iš tikrųjų tyrinėjo.

Foto: © Flickr / DragonRal

Mėnulio miestai

Charkove gyvenantis radijo astronomas Aleksejus Archipovas savo knygoje „Neįmintos Visatos paslaptys“ tvirtina, kad Mėnulis iš tiesų yra apgyvendintas. Jis rašo, kad iš JAV nacionalinės Livermoro observatorijos jam pavyko gauti Mėnulio paviršiaus nuotraukas, padarytas iš karinio palydovo „Clementine“ 1994 m. kovo 8 d. Šiose didelio ryškumo nuotraukose prie Lavleiso kraterio matomi senovinio miesto griuvėsiai - stačiakampės duobės. Objekto ilgis yra 3,6 km, o nuotraukos numeris - LHD5628R.080. Šios struktūros praktiškai absoliučiai panašios į pakankamai senų mūsų miestų griuvėsius. Dar viena detalė: Lavleiso krateris irgi yra nematomoje Mėnulio pusėje, tik šiauriniame pusrutulyje. Šiais griuvėsiais jau susidomėjo archeologai. Archipovas publikavo visą panašių radinių katalogą. Ir jie, reikia pripažinti, kelia nuostabą.

© YouTube

Amerikiečių astronomas Franklinas Rouchas (Franklin Roche) pripažino, kad astronautai iš tiesų matė neatpažintus objektus. Astronautas Džeimsas Makdivitas (James McDivitt), dalyvavęs „Gemini-4“ misijoje, matė cilindrinį objektą su išsikišimu; „Gemini-7“ astronautas Frenkas Bormanas (Frank Borman) taip pat matė NSO. 1983 m. iš „Challenger“ padarytos nuotraukos parodė, kad indų dirbtinis palydovas „Instat-IB“ susitiko su NSO, ir iš karto po šio įvykio palydove prasidėjo gedimai. 1990 metais, paleidžiant daugkartinio naudojimo kosminį laivą „Discovery“, astronautas Ričardsas matė šalia skriejantį NSO. Panašus objektas buvo pastebėtas 1991 m. šalia kosminio laivo „Atlantis“.

Dauguma, be abejo, prisimena antrojo žmogaus, žengusio ant Mėnulio paviršiaus, Edvino Oldrino, „Apollo-11“ misijos dalyvio, žodžius: „Tai ne mūsų laivas!“, kuriuos pasakė išsilaipinimo Mėnulyje tiesioginės transliacijos metu. Tai įvyko 1969 metais. Iš Žemės astronauto paklausė, kur yra nusileidimo modulio greitinančioji sekcija, kuri turėjo nukristi ant Mėnulio paviršiaus. Oldrinas pažvelgė pro iliuminatorių ir suakmenėjo. Vėliau jis papasakojo, kad astronautai pastebėjo didelį objektą, skriejantį gana toli nuo modulio. Jis buvo žiedo formos ir skriejo elipsės formos trajektorija. Antrasis astronautas Kolinsas nusprendė apžiūrėti objektą per nedidelius žiūronus. Jis pasakė: „Visiškai aišku - tai buvo ne mūsų laivas!“ Ir tai nebuvo greitinančioji sekcija.

Pagrindinis misijos vadovas Deividas Bekeris vėliau pripažino, kad apie „svetimą“ laivą astronautai informavo JAV prezidentą, kuris iš karto po astronautų nusileidimo buvo lėktuvnešyje „Hornet“. Gali būti, kad būtent po šio įvykio amerikiečiai nusprendė toliau tęsti skrydžius į Mėnulį ir sužinoti visą teisybę.