Paslaptingi megalitai Sulavesio saloje (Indonezija)

Indonezijos Sulavesio saloje, 15 km į pietus nuo Lore Lindu nacionalinio parko, driekiasi Bada slėnis, kuriame galima pamatyti didžiulius megalitus - iškaltas akmenines figūras, primenančias Velykų salos Moai statulas.

Palindo yra didingiausias Bada slėnio sargas, atsargiai stebintis pašaliečius. Kas jie tokie? Kodėl jie atvyko į šį slėnį, įsispraudusį tarp Indonezijos ekvatorinių miškų? 

Istorikams sunku nustatyti, kada šie megalitai buvo sukurti. Vietiniai gyventojai sako, kad legendomis apipinti akmenys „čia buvo visada“. 
Pirminis stabų sukūrimo tikslas tebėra paslaptis. Jie gali būti susiję su kultūra, gyvavusia prieš 2000 metų  Laose, Kambodžoje ir Indonezijos salose, tačiau čia nerasta jokių įrankių ar kitų juos kūrusios visuomenės pėdsakų.

Vieni mano, kad megalitai mena žmonių aukojimo laikus, kiti teigia, kad jie egzistuoja tam, kad atbaidytų piktąsias dvasias. Taip pat sakoma, kad tai akmenimis virtę velniai, kurie gali judėti. Nuostabu tai, kad statulos yra pagamintos iš akmens, kurio niekur kitur šiose apylinkėse nerasite. 

Vietiniai gyventojai mano, kad viena iš statulų, čia praminta Tokalae, yra laikoma akmeniu paverstu prievartautoju. Kita statula, pavadinta Tadulako, yra kaimo seniūnas, tapęs akmeniu po to, kai pavogė bendruomenės ryžius. 

Mokslininkai spėja, kad daugelis Bada slėnio statulų buvo sukurtos tarp 3000 m. pr. m. e. ir 1600 m. e. m. Greičiausiai, šie megalitai buvo pastatyti siekiant pagerbti protėvius ir pažymėti ypatingą vietą, kurioje protėvių sielos nusileidžia į žemę ir kurioje gyvieji gali bendrauti su dvasiomis. 

„Negalime paaiškinti, - sako amerikiečių archeologas Edvardas Polardas, - kam buvo iškaltos šios statulos, nes nerandame jokių kitų jų analogų mūsų planetoje. Negalime nustatyti, kokiai kultūrai priklauso šios akmeninės statulos. Mažų mažiausiai, jos buvo sukurtos labai seniai, gerokai anksčiau, nei pasirodė pirmosios kronikos“.

... Statulos, iškaltos iš vientisų akmens blokų, stovi pavieniui arba grupėmis šalia senovinių laidojimo vietų. Jos yra nuo vieno iki keturių su puse metro aukščio. Statulos išsiskiria falo forma, stilizuotais bruožais ir neryškiai padarytomis rankomis. Iš vieno gabalo iškaltos akys, antakiai ir nosis suteikia joms tam tikro šeimyninio panašumo. Tačiau kiekviena statula yra individuali ir turi savo vardą. Visos jos turi lyties požymių, tačiau tik ketvirtadalis jų vaizduoja moteris.

Kai kurios iš jų visai neatrodo žmogiškos, pavyzdžiui, Dula Boe statula, kurios gulintis kūnas, iki pusės įsmigęs į ryžių lauko dirvą, labiau primena buivolą. Dauguma akmeninių veidų atsukti į besileidžiančią saulę ir aukščiausios dievybės Puang Matua karalystę. 

Iš viso šiame rajone aptikta daugiau kaip 400 granitinių megalitų, iš kurių apie 30 yra labai senos kilmės žmonių skulptūros. Kiti megalitai yra didelių plokščių (Kalamba) ir akmeninių plokščių (Tutuna) pavidalo. 

Kai kurie Bada slėnio megalitai yra upėse, iki pusės panirę į vandenį.

Ilgą laiką 1908 m. aptiktų akmeninių megalitų egzistavimas ir vieta nebuvo užfiksuoti. Tik 2001 m. Amerikos geografų draugijos ekspedicija padėjo indoneziečiams užfiksuoti senovės architektūros kūrinius. 

Beveik nežinomos ir izoliuotos nuo likusio pasaulio statulos saugo savo paslaptį - niekas nežino, kas sukūrė šiuos Bada slėnio sargus.