Senovės civilizacijų paslaptys ir mįslės: kas sugriovė senovės civilizacijas?

Žmonijos istorija skaičiuoja tūkstančius metų, tačiau daugybė paslapčių ir mįslių lieka neišspręstos. Pasak visuotinai priimtos nuomonės, žmonija savo kelionę pradėjo kaip primityvi būtybė, palaipsniui evoliucionavo ir tapo vis protingesnė ir pajėgesnė.

Tačiau nauji mokslininkų įrodymai leidžia manyti, kad galbūt tolimoje praeityje žmonija turėjo labai pažangų mokslą ir technologiją, pranokstančią mūsų supratimą senovėje.

Pasakojimai apie nuskendusį Atlantidos žemyną, aprašytą Platono dialoge, yra vienas aiškiausių įrodymų, kad praeityje galėjo egzistuoti labai pažengusios civilizacijos. Ignacas Lojola Donelis (Ignatius Loyola Donnelly) surinko informaciją apie senovės Atlantidą, o 1929 m. atrastame 1513 m. Piri Reiso žemėlapyje stebėtinai tiksliai pavaizduoti Antarktidos ir Pietų Amerikos krantai.

Archeologas Bredas Steigeris pristatė "nepaaiškinamų artefaktų" sąvoką, kurie buvo rasti žemuose geologiniuose sluoksniuose ir prieštarauja įprastam požiūriui į žmonijos praeitį. Šie artefaktai rodo, kad senovėje galėjo egzistuoti labai pažengusios civilizacijos.

Yra du pagrindiniai senovės civilizacijų žūties scenarijai: arba jos pačios sunyko dėl savo išsivystymo, arba tapo gamtos kataklizmų aukomis. Antrojo varianto įrodymai yra įtikinamesni, nors esama ir senovės karų požymių.

Gandai, kad senovės civilizacijas galėjo sunaikinti atominis sprogimas, mokslininkų tarpe vertinami prieštaringai. Kasinėjant Eufrato slėnyje atidengtas išlydyto žalio stiklo sluoksnis, kuris gali rodyti galimą branduolinio ginklo naudojimą senovėje.

Fosilijoms datuoti naudojamos anglies analizės ne visada yra tikslios dėl sudėtingo radioaktyviosios anglies skilimo. Dėl to kyla klausimų dėl žemės sluoksnių ir fosilijų amžiaus nustatymo tikslumo.

Senovės civilizacijų paslaptys ir mįslės ir toliau traukia mokslininkų ir tyrėjų dėmesį. Galbūt atsakymai į šiuos klausimus padės mums geriau suprasti mūsų praeitį ir ateitį.