Kosmosas:

Rugsėjį pirmą kartą pastebėtas objektas prie Žemės priartėjo per 49 889 kilometrų atstumą ir manoma, kad tai dalis 1966 metų „Surveyor 2“.

Žemėje įvairiose kalnakasybos operacijose dažnai naudojami mikrobai. Tinkamai parinktos bakterijos suvirškina uolienas, o tarp jų esančios metalų rūdos lieka lengvai prieinamos kasėjams.

Visų pagrindinės sekos žvaigždžių branduoliuose vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kurių metu vandenilio branduoliai – protonai – virsta helio branduoliais, išmetama įvairių dalelių ir išskiriama daug energijos. Yra du pagrindiniai šių reakcijų tipai: protonų-protonų grandinė (pp chain) ir CNO ciklas (CNO cycle).

Patarimas pažvelgti į save iš šono – naudingas net ir astronomijoje. Žemė ką tik tapo 7 km/s (~25 750 km/h) greitesnė ir maždaug 2000 šviesmečių priartėjo prie Paukščių Tako galaktikos centre esančios supermasyvios juodosios bedugnės.

Likus vos kelioms dienoms iki gruodžio mėnesio, milžiniškas asteroidas atsidurs greta Žemė. NASA Netoli Žemės esančių objektų studijų centras (angl. Center for Near-Earth Object Studies, CNEOS) pranešė apie Žemės link artėjančią didžiulę kosminę uolieną.

Esama apie 1000 žvaigždžių sistemų, kuriose jei būtų ateivių civilizacijos, jos galėtų mus stebėti iš tolo, skelbia naujas tyrimas.

riono žvaigždyne matoma Betelgeizė yra viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių. Ji yra daug kartų masyvesnė už Saulę ir jau artėja prie gyvenimo pabaigos, o astronomiškai netolimoje ateityje sprogs supernova.

Turbūt ekstremaliausia iki šiol aptikta egzoplaneta - ji prilygsta kai kurioms žvaigždėms

Australijos auksakasiai atrado milžinišką meteorito kraterį, kuris datuojamas maždaug 100 milijonų metų – laikais, kai po Žemę dar klajojo dinozaurai.

Venera praeitą savaitę nesitraukia iš viso pasaulio akiračio dėl labai intriguojančio fosfino dujų atradimo, tačiau kaimyninė planeta slepia ir daugiau įdomybių. Pavyzdžiui, kokia buvo jos geologinė (afroditologinė?) praeitis?

Aplink Žemę egzistuoja dvi riestainio formos sritys, kuriose planetos magnetosfera įkalina elektronus, pagaunamus iš Saulės vėjo ar tarpžvaigždinių šaltinių. Jos atrastos vos pradėjus į kosmosą skraidyti raketoms ir pavadintos Van Aleno žiedais, atradėjo garbei. Ten vykstantys procesai vis dar lieka iki galo neišaiškinti. Jau kurį laiką žinome, kad žieduose būna labai energingų elektronų.

Šių sprogimų pėdsakai randami ir Žemėje – tose pačiose vandenynų nuosėdose, kurios rodo, kad supernovos sprogimo bangos pro Žemę pralėkė prieš 6 ir 2-3 milijonus metų.

Žmonės įpratę laiką skaičiuoti pagal Žemės judėjimą Saulės atžvilgiu. Ir nors mums bei visai Žemės gyvybei mūsų planetos sukimasis apie savo žvaigždę yra be galo svarbus, vertinant rimtesniu mastu jis yra visiškas niekis, lyginant su tiesiog epinio masto Saulės (ir visos Saulės sistemos) kelione aplink Paukščių tako galaktikos centrą

Astronomai ir kosmologai jau daug metų kelia hipotezes apie dar vienos planetos, 10 kartų masyvesnės už Žemę ir skriejančios Saulės sistemos pakraščiuose, egzistavimą. Ši hipotetinė planeta, neišmoningai pavadinta Devintąja, galėtų paaiškinti pagal turimus duomenis neįprastas transneptūninių objektų (TNO) orbitas. TNO yra dangaus kūnai, kurie sukasi apie Saulę ir kurių orbitos yra toliau už Neptūno.

Praėjusių metų pabaigoje Betelgeizė, Oriono petis, ėmė temti. Iki vasario jos šviesis sumažėjo bene trigubai, o vėliau atsistatė. Iškelta daugybė hipotezių apie pritemimo priežastį: pokyčiai žvaigždėje, besiruošiančioje sprogti supernova, magnetinio lauko rekonfigūracija ir taip toliau. Kastytis Zubovas / „Konstanta 42“