Radgumas - Apokalipsės kodas ir Trečiasis reichas

Tiuringijoje esantis Jonastalio slėnis visada buvo laikomas vienas iš mistiškiausių ir paranormaliausių vietų Vokietijoje. Viduramžiais slėnyje rasdavo prieglobstį bažnyčios persekiojami magai. Antrojo pasaulinio karo metais požeminėse laboratorijose prižiūrimi esesininkų dirbo mokslininkai. Jie Trečiajam reichui kūrė superginklą - nuo naujos technologijos "Fau" raketų iki radarais neaptikimų skraidančių aparatų. tačiau beveik niekam nėra žinoma, kad požeminiame poligone Ordrufe Hitlerio įsakymu buvo kuriamas "slaptas ginklas" - Radgumas. Jis taip pavadintas buvo pagal vieną paslaptingą medžiagą, kurios vos keletas kilogramų gali sunaikinti visą planetą. būtent šis poligonas susilaukė ne mažiau paslaptingų tyrinėtojų dėmesio. apie šiuos paslaptingus žmones, kurie "nosimi rausia žemę", Tiuringijoje sklinda gandai. Yra žinoma tik tiek, kad paslaptingieji tyrinėtojais nėra Vokietijos piliečiais.

Kai vieni žino, o kiti - negali

Tiesiog pačioje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje amerikiečių žvalgyba gavo pranešimą iš savo agento: Ordrufo tyrimo centre SS obergrupenfiureris daktaras Hansas Kamleris įsakė paspartinti Radgumo ginklo kūrimą, kurio keletas kilogramų aktyviosios medžiagos gali tiesiog pelenais paversti ištisus žemynus. Sis pranešimas žvalgybos agentui kainavo gyvybę. Po gauto pranešimo OSS (Office of Strategic Services - JAV karinė žvalgyba) pasiuntė specialias grupes, kurios turėjo sugauti ar nužudyti Kamlerį, kuris vadovavo superginklo kūrimo darbams. Mokslininko medžioklė vyko labai rimtai - iš pradžių buvo sulaikytas vienas Kamleris, po to - kitas, trečias... Pasirodo, aukšto rango esesininkas dar 1943-iais metais pasirūpino savo antrininkais. Suprantama, nė vienas šių antrininkų negalėjo atskleisti paslaptingojo Radgumo paslapties.

Kai 1949-ais metais JAV karinė žvalgyba suėmė tikrąjį Kamlerį, kuris slėpėsi sąjungininkų okupuotoje zonoje, jo antrininkų dienos tapo suskaičiuotos. Netrukus laikraščiuose pasirodė „Kamlerio“ portretas ir straipsnis, kuriame buvo rašoma, kad „superginklo kūrėjas 1945-ųjų metų gegužę nusižudė". Iš tikrųjų mokslininkas buvo slapta išgabentas į JAV Dokumentai, kurie buvo paimti arešto metu, pasirodė besantys labai vertingi - pagal juos amerikiečiai sukūrė ne vieną naują modernų ginklą. Tačiau apie pačią didžiausią paslaptį - Radgumo superginklą - Kamleris galėjo tik papasakoti. Esesininkas papasakojo, kad visa su Radgumu susijusi dokumentacija ir veikiantis (!) bandomasis pavyzdys jo įsakymu buvo paslėpti slaptuose Ordrufo urvuose. Amerikiečiams liko tik už galvų susigriebti - Tiuringija tuo metu jau buvo tapusi Vokietijos Demokratinės Respublikos dalimi.

Susidarė tiesiog paradoksali situacija. Sovietų Sąjunga, kuri taip pat labai domėjosi slaptais vokiečių mokslininkų darbais, nežinojo, kad „vaikšto“ ant vieno iš didžiausio Trečiojo reicho atradimo, o amerikiečiai, kurie tai žinojo, neturėjo galimybės jo iškasti iš po žemių. Savaime suprantama, kad JAV slaptosios tarnybos jau seniai norėjo gauti leidimą prieiti prie slapto ginklo. Panašu, kad šį leidimą gavo visai neseniai - paslapčia nuo viso pasaulio.

Amžiaus paslaptis

Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje Ordrufo tyrimo centro rajone dėl potvynių ir kitų gamtinių kataklizmų įvyko nuošliauža. Panašu, kad vietiniai paaugliai aptiko įėjimą į urvą, kur buvo saugoma „apokalipsės brangenybė“, tačiau jaunų turistų grupė žuvo labai paslaptingomis aplinkybėmis. VDR slaptoji tarnyba Štazi sustiprino šios vietos apsaugą. Tačiau dėl nežinomų priežasčių į požeminę SS laboratoriją Rytų vokiečiai taip ir nepanoro patekti. Arba negalėjo to padaryti.

9-ame dešimtmetyje vienas aukštas pareigas užimantis VDR pareigūnas (kai kuriais duomenimis - kalnų inžinierius), kuris buvo CŽV užverbuotas, sugebėjo savo šeimininkams perduoti grunto, paimto šalia Ordrufo, pavyzdžius, bei filmuotą medžiagą iš griūties vietos. Tikrasis šio pareigūno vardas ir tolimesnis likimas nėra žinomi. Tačiau yra žinomas vienas daug pasakantis faktas - visa JAV turima dokumentacija, susijusi su Radgumo superginklo kūrimu, yra įslaptinta iki 2049-ųjų metų. Su šia dokumentacija negali susipažinti netgi Vokietijos vyriausybė.

2005-ais metais žinomas istorikas iš Berlyno, daktaras Raineris Karlšas pats ėmėsi tirti šį reikalą. Jam pavyko aptikti OSS karininkų, kurie kažkada dirbo su Radgumo kūrėju Hansu Kamleriu. Mokslininkas surizikavo išspausdinti savo samprotavimus apie Jonastalio slėnio paslaptis. Per keletą mėnesių istoriko reputacija buvo tiesiog sunaikinta, nes spaudoje buvo išspausdintas ne vienas straipsnis, kuriame Karlšas buvo pavadintas paprasčiausiu šarlatanu, besivaikančiu sensacijų. Mokslininkas neatlaikė tokio spaudimo, pradėjo širdgėlą malšinti alkoholiu ir netrukus, kaip skelbia oficialioji versija, nusižudė, užėjus baltosios karštinės priepuoliui.

Ar šios paslaptys buvo vertos žmonių gyvybių? Gal šis Radgumas yra ne daugiau nei mitas?

Nori išsaugoti paslaptį? Šauk apie ją.

2013-ųjų metų pabaigoje keletas vokiečių mokslininkų, kurie vadina save Karlšo pasekėjais, sugebėjo surinkti lėšų ir įsigyti žemės gręžimo techniką. Jie pabandė iš Tiuringijos oficialiųjų asmenų gauti leidimą atlikti darbus Jonastalyje. Atsakymas buvo neigiamas, nes „visas nurodytas rajonas įeina į geriamojo vandens apsaugos zoną“, kurioje draudžiami bet kokie kasinėjimai.

2014-ųjų metų pabaiga. Jonastalio slėnyje netoli Ordrufo ir Goselio kaimelio pasirodė keisti žmonės. Jie panašūs į privačios apsaugos kompanijos, užregistruotos ne Vokietijoje, darbuotojus. Į šią vietą gabenama žemės gręžimo technika. Kaip teigia vietiniai gyventojai, paslaptingi tyrinėtojai, sugebėję iš vietinės valdžios gauti leidimą kasinėjimams, vokiškai kalba su siaubingu akcentu. Patys darbai jau vykdomi labai plačiai - į gręžinius leidžiami garsiniai zondai, kurių pagalba galima aptikti po žemėmis esančias tuštumas.

Kaip į šiuos įvykius reaguoja Vokietijos ir pasaulio informavimo priemonės? Nutyli tai, kas vyksta? Visiškai ne. Laikraščiuose, žurnaluose, interneto forumuose skelbiama dešimtys „tikrųjų" versijų. Viena jų skelbia: amerikiečiai, gavę Vokietijos valdžios pritarimą, Jonastalyje ieško... Gintaro kambario. Reikia pažymėti, kad nėra nė vieno istorinio dokumento, kuriame būtų nors truputį užsiminta, kad naciai būtent šiose vietose paslėpė Gintaro kambarį. Kita versija: paieškos darbus visai netoliese ypač slapto nacių tyrimo centro Ordrufe vykdo Izraelio atstovai - atseit, ieško dokumentų apie koncentracijos stovyklų kalinius, kuriuos vokiečiai karo metais palaidojo šioje vietovėje. Ir vėl reikia pažymėti, kad nėra nei rašytinių, nei žodinių užuominų šios hipotezės naudai. Be to, labai įdomus dar vienas dalykas - jeigu žydai tikrai ieško savo žuvusių tautiečių, tai vokiečių žurnalistai jau seniai būtų pakalbinę šiuos tyrinėtojus. Šiuo atveju nebuvo netgi jokio bandymo susitarti dėl interviu. Kiti „tyrinėtojai“ neskelbia nei savo vardo, nei pilietybės.

Žinoma, rimtoji Vokietijos spauda juokiasi iš pasakojimų apie Gintaro kambario ar dokumentų apie nužudytus žydus paiešką. Ir siūlo dar vieną, ne mažiau keistą prielaidą. Atseit, Jonastalyje vykdomi įprastiniai skalūnų dujų gavybos paruošimo darbai. Viskas gal ir būtų panašu į teisybę, jei ne nuotraukos iš paslaptingų darbų vietos, kurios tapo žinomos visuomenei. Kaip teigia specialistai, paruošiamiesiems skalūnų dujų gavybos darbams reikia žymiai galingesnės technikos. Ta technika, kuri naudojama Jonastalyje, gali pasiekti tik 100-200 m gylį. Kaip tik tokį gylį, kuriame, kaip teigiama dokumentuose, ir buvo įkurtas ypač slaptas mokslinis centras.

Tad kas gi slepiasi šioje mistiškoje Vokietijos žemėje? Kas šiandien bando gauti dokumentaciją apie paslaptingą Radgumo superginklą ar net eksperimentinį jo pavyzdį?