Vaistiniai augalai, kuriuos patariama rinkti antroje vasaros pusėje

Antroje liepos pusėje laukai ir pievos akis džiugina gausybe medaus aromatą skleidžiančių žiedų. Tokiu metų laiku galima rinkti daugybę vaistinių augalų.

Antroje vasaros pusėje galima rinkti ne tik naujus vaistinius augalus, bet ir tuos, kuriuos pradėjote rinkti pavasarį ir birželio mėnesį. Tai: • dėmėtoji mauda; • rugiagėlių žiedai; • geltonžiedžiai barkūnai; • dobilai; • siauralapės ožrožės; • dirviniai vijokliai; • jonažolės; • žąsinės sidabražolės; • ankstyvieji šalpusniai; • paprastosios sukatžolės; • čiobreliai; • dirviniai asiūkliai; • triskiaučiai lakišiai; • didžioji ugniažolė; • šalavijai; • notrelės ir kt.

Verta atminti, kad priklausomai nuo oro sąlygų kai kuriuos vaistinius augalus tenka rinkti 1-2 savaitėmis anksčiau ar vėliau. Jei vasara karšta, kai kurie vaistiniai augalai gali pražysti ir anksčiau.

Statusis atgiris (Huperzia selago L.)

Statusis atgiris - nuodingas, tačiau vertingas visžalis vaistinis augalas, augantis spygliuočių ir mišriuose miškuose. Liaudies medicinos žinovai stačiojo atgirio preparatais dažniausiai bando gydyti alkoholizmą. žmones atpratinti nuo rūkymo. Stačiojo atgirio preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą.

Vokiečių botanikas H. Gerberšteinas taip aprašo stačiuosius atginus: „Tai augalas, jei jį galima vadinti augalu, turi kraujo, bet neturi mėsos. Vietoje mėsos šiuose augaluose yra medžiagų, panašių į vėžių mėsą. Šio augalo „kanopos“ padengtos plaukeliais ir panašios į ragus. Šio augalo šaknys auga augalo vidurinėje dalyje. Šie augalai gyvena iki tol, kol jo šaknys, sunaikinę visa tai, kas auga aplinkui, nudžiūva iš bado.

Statieji atgiriai labai saldūs augalai, juos mėgsta vilkai ir kiti plėšrūs žvėrys. Statieji atgiriai labai įnoringi augalai, todėl parnešti iš miško sodybose prigyja labai retai.

DĖMESIO! Šiuo augalu galima gydyti alkoholizmą. Tam patariama paruošti stačiųjų atgirių antpilą. 10 g stačiojo atgirio žolės patariama užpilti 200 ml vandens, pusę valandos pakaitinti verdančio vandens vonelėje, nukošti, vaistinius augalus nuspausti. Šio antpilo patariama vartoti po 1 arbatinį šaukštelį ryte ir vakare, jei reikia laisvinti užkietėjusius vidurius ar skatinti šlapimo išsiskyrimą. Jei gydant alkoholizmą reikia sukelti vėmimą, šio antpilo patariama vartoti po 80-100 ml. Antpilo patariama pradėti vartoti praėjus 3-4 dienoms, kai paskutinį kartą vartojote alkoholio. Besigydantiems duodavo išgerti stačiojo atgirio antpilo, o po 3-15 minučių liepdavo išgerti šaukštelį alkoholinių gėrimų. Taip gydantis po 10-15 minučių (kartais po 1-3 valandų) pradeda vimdyti. Palaipsniui imama šlykštėtis alkoholiu. Pakartotinai gydytis tenka, kai vėl atsiranda potraukis alkoholiui (nuo 6 mėnesių iki 2 metų).

DĖMESIO! Statusis atgiris - nuodingas augalas, todėl jo antpilo galima vartoti tik stebint gydytojui. Apsinuodijus stačiuoju atgiriu žmogaus savijauta labai pablogėja, 5-8 kartus vimdo, gausiai išsiskiria seilės, pagausėja prakaitavimas, sumažėja kraujospūdis ir pablogėja širdies darbas. Vienu metu vartojant stačiojo atgirio antpilą ir alkoholį ar rūkant, vėmimas dar labiau sustiprėja.

Juodoji drignė (Hyoscyamus niger L.)

Juodosios drignės - labai nuodingi, 30-60 cm aukščio augalai, skleidžiantys nemalonų kvapą. Juodosios drignės žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais, tačiau gydymui antroje vasaros pusėje galima skinti tik žydinčių augalų lapus. Juodosios drignės auga dykvietėse ir laukuose. Juodųjų drignių lapuose yra alkaloidų, glikozidų, baltymų, cukraus, kalcio, riebiųjų ir eterinių aliejų.

Juodųjų drignių preparatai veiksmingai malšina skausmus ir atpalaiduoja spazmus. Nedideli juodųjų drignių preparatų kiekiai ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą ir pagerina kepenų darbą, o dideliais kiekiais galima apsinuodyti. Bet kuriuo atveju juodųjų drignių preparatų galima vartoti tik pasitarus su gydytoju, dar geriau - jiems stebint.

Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium)

Smiltyniniai šlamučiai - daugiamečiai, pilkšvai žalsvais pūkeliais apaugę augalai, žydintys birželio-liepos mėnesiais. Smiltyniniai šlamučiai auga sausame smėlio dirvožemyje ir šlaituose. Gydymui patariama skinti smiltyninio šlamučio žiedynus. Šie augalai - mažai toksiški. Smiltyninių šlamučių žiedynuose yra flavonoidų, glikozidų, steroidinių junginių, vitaminų, mineralinių, dervinių ir karčiųjų medžiagų bei eterinių aliejų.

Dirvinė usnis (Cirsium arvense L.)

Dirvinę usnį nesunku atpažinti pagal dygų stiebą ir lapus bei gražius lelijiniai alyvinius žiedus. Dirvinės usnys - daugiamečiai augalai, žydi birželio-rugsėjo mėnesiais, kaip piktžolės auga pasėliuose, daržuose ir soduose. Gydymui patariama rinkti žydinčių dirvinių usnių žolę.

Dirvinių usnių preparatai naikina žalingąsias bakterijas, dezinfekuoja, malšina skausmus, skatina prakaitavimą ir šlapimo išsiskyrimą, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą ir uždegiminius procesus. Kai kada gydymui vartojamos ir dirvinių usnių šaknys.

Šilinis viržis (Calluna vulgaris)

Pastaruoju metu šiliniai viržiai vis dažniau auginami sodybose. Šiliniai viržiai - daugiamečiai aukšti augalai, žydintys smulkių žiedų žiedynais birželio-liepos mėnesiais. Šiliniai viržiai daugiausiai auga pušynuose. Gydymui patariama skinti šilinių viržių šakeles su lapais ir žiedais.

Šiliniuose viržiuose gausu organinių rūgščių, mikroelementų, vitaminų. krakmolo, karotino, rauginių medžiagų. Šilinių viržių preparatai naikina žalingąsias bakterijas, skatina prakaitavimą, gydo uždegimines ligas ir ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą. Šilinių viržių preparatais patariama gydyti peršalimo ligas, centrinės nervų sistemos sutrikimus, nemigą, uždegimines odos ir gleivinės ligas, skatinti spartesnį kraujo krešėjimą, malšinti kosulį ir t.t.

Takažolės

Birželio mėnesio pabaigoje, liepos mėnesį ir antroje vasaros pusėje patariama rinkti įvairių rūšių takažoles.

Rūgštis gyvatžolė (Polygonum bistorta)

Rūgtis gyvatžolė - daugiametis, žolinis augalas, žydintis gegužės - birželio mėnesiais, derantis birželio - liepos mėnesiais. Rūgtis gyvatžolė auga užliejamose pievose, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse, pamiškėse ir pievose.

Antžeminę augalo dalį galima rinkti nuo ankstyvo pavasario visą vasarą, o šaknis kasti, kai nunyks antžeminė dalis, rugsėjo - spalio mėnesiais.

Rūgtyse gyvatžolėse daug rauginių medžiagų, rūgščių, vitaminų C ir kt. Rūgščių gyvatžolių preparatais patariama gydyti skrandžio, žarnyno, šlapimo pūslės ir šlapimtakių ligas bei stabdyti vidines kraujosrūvas. Išoriškai rūgties gyvatžolės preparatais patariama gydyti odos žaizdas, nes jos pasižymi antiseptiniu poveikiu.

Pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmoria)

Pelkinės vingiorykštės - daugiamečiai žoliniai augalai, žydintys birželio - rugpjūčio mėnesiais. Pelkinės vingiorykštės gausiai auga drėgnose užliejamose pievose. Gydymui patariama rinkti pelkinių vingiorykščių lapus ir puikų aromatą skleidžiančius žiedynus.

Pelkinių vingiorykščių preparatai skatina šlapimo išsiskyrimą ir prakaitavimą, padeda gydyti uždegimines ligas, malšina skausmus. Pelkinės vingiorykštės padeda gydyti odos žaizdas, nes pasižymi antiseptinėmis savybėmis, stabdo kraujavimą, iš organizmo pašalina žarnyno parazitus.

Rūgtis takažolė (Polygonum aviculore)

Rūgtis takažolė - vienmetis, žolinis, žemės paviršiumi augantis augalas, žydintis birželio-rugpjūčio mėnesiais. Rūgtys takažolės auga šalikelėse, šalia griovių, pasėliuose, upių pakrantėse, pievose.

Rūgtys takažolės - ištvermingi augalai, kurie gana greitai atauga. Gydymui patariama rinkti žydinčių takažolių jaunas šakeles.

Rūgties takažoles žolė skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina aukštą kūno temperatūrą, iš organizmo šalina žarnyno parazitus, stiprina imuninę sistemą, tonizuoja, stabdo kraujavimą ir padeda gydyti uždegimines ligas. Rūgties takažolės preparatai spartina kraujo krešėjimą, mažina padidėjusį kraujospūdį, pagerina viršutiniųjų kvėpavimo takų darbą.

Antroje vasaros pusėje taip pat patariama rinkti:

• raudonėlius; • skėtines širdažoles; • vaistinių medetkų žiedus; • vaistines sravanoses; • mėtas.

Dėmėtasis rūgtis (Persicaria maculosa)

Dėmėtasis rūgtis - vienmetis, žolinis, 30-60 cm aukščio augalas, žydintis nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Gydymui patariama rinkti žydinčios dėmėtosios rūgties žolę, nupjaunant viršutinę, apie 50 cm ilgio augalo dalį be grubių apatiniųjų lapų. Svarbiausia šių augalų gydomoji vertė - juose esantys flavonoidų. Šiuose augaluose yra ir kitų medžiagų vitaminų C ir K, makro ir mikroelementų: vario, cinko, seleno.

Dėmėtosios rūgties preparatai spartina kraujo krešėjimą, sustiprina gimdos ir žarnyno susitraukimus, padeda gydyti endokrininės sistemos ligas, hemorojų, išoriškai - reumatą, nes efektyviai malšina skausmus.

Paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella)

Paprastasis kiškiakopūstis - daugiametis, 5-12 cm aukščio žolinis augalas, žydintys gegužės birželio mėnesiais, augantis ūksminguose spygliuočių ir mišriuose miškuose. Lapuose yra oksalo rūgšties ir vitamino C. Maistui galima vartoti tik nedideliais kiekiais, nes gali pakenkti inkstams. Liaudies medicinoje vartojamos ir paprastųjų kiškiakopūsčių antžeminės dalys ir jų šaknys, kurias patariama kasti rudenį. Paprastuosiuose kiškiakopūsčiuose gausu rauginių medžiagų, glikozidų, vitamino C, krakmolo, karotino, rauginių medžiagų. B grupės vitaminų ir kalcio. Paprastųjų kiškiakopūsčių preparatai malšina skausmus, tonizuoja, stabdo kraujavimą, gydo žaizdas, veiksmingai valo odą. Paprastųjų kiškiakopūsčių sultys pagerina širdies darbą ir nuramina sudirgusią nervų sistemą.