Pasaulio Paslaptys: Mokslas, Sveikata, Mistika ir Daugiau:

NASA zondas "Dawn" aplink nykštukinę planetą Cererą skrieja jau daug savaičių, o NASA pagal naujausias infraraudonųjų spindulių diapazono nuotraukas spėlioja, kad tuos du žybsnius galėjo sukelti skirtingos priežastys. Atrodo, kad Cereros žybsnių mįslė puikiausiai tiktų ir "X-failų" agentų tandemui. Už 45 tūkst. km nuo Cereros paviršiaus skriejančio zondo „Dawn“ nuotraukos byloja, kad dvigubą žybsnį sudariusios ryškios šviesos dėmės pasižymėjo skirtingomis šiluminėmis savybėmis. Nuotraukos buvo paskelbtos kaip pirmas spalvotas Cereros žemėlapis, iliustruojantis nemenkus paviršiaus nelygumus.

Europos kosmoso agentūros (EKA) misijos „Rosetta“ surinkti duomenys rodo, kad 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa neturi magnetinio lauko, antradienį pranešė mokslininkai. Praėjusį lapkritį ant kometos nutupdytas zondas, robotinė laboratorija „Philae“, nepateikė įrodymų, kad kometos branduolys būtų įmagnetintas, sakė jie. Pasak mokslininko Hanso-Ulricho Austerio (Hanso Ulrichio Austerio), šis atradimas gali paneigti vieną pagrindinių teorijų apie kometų ir kitų Saulės sistemos kūnų formavimąsi.

Pasirodo, kai kuriose Lietuvos vietovėse būtų įmanoma net trečdaliu sumažinti mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų. Šiuo metu net 23 Lietuvos savivaldybėse standartizuotas 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų viršija šio rodiklio Lietuvos vidurkį 20 proc. ir daugiau. Teigiama, kad ateityje mirtingumą šiose savivaldybėse nuo širdies ir kraujagyslių ligų įmanoma sumažinti nuo 158,91 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 105 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.). Insultų galėtų sumenkti nuo 30,03 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 24 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.).

Havajų salos tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepaliestos žmogaus. Iš tiesų padėtis ten nėra gera – klesti iš kitur atvežti gyvūnai, tarp kurių yra ir pavojingų. Vienos tokių – gyvatės. Jų anksčiau salose nebuvo. O dabar pamačius pavojingus roplius prašoma nedelsiant apie tai pranešti.

Paracetamolis netinka nugaros skausmui ir osteoartritui gydyti, nors ir yra rekomenduojamas kaip veiksmingas vaistas, išsiaiškino Australijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai peržiūrėjo 13 klinikinių tyrimų išvadas, kurios buvo skelbiamos „British Medical Journal“, ir nusprendė, kad šis vaistas nepadeda kovoti su minėtosiomis ligomis ir nepagerina pacientų gyvenimo kokybės. Maža to, paracetamolis, kaip perspėja mokslininkai, padidina kepenų sutrikimų riziką.

Lietuvos žvejai dar ištrauks ne vieną rekordinę žuvį, nors tai padaryti tampa vis sunkiau, mat žuvys „baigia aukštuosius“, juokauja žvejai. Žvejybos entuziastas Paulius Korsakas apgailestauja, kad daugybė rekordų yra „nunešta“ į sandėliuką – žmonės nežino, ką daryti pagavus stambų laimikį, kurių iš tiesų būta labai įspūdingų. Visi gerai žino apie žvejų sugebėjimus girtis savo pagautais laimikiais. „Sakoma: surišk žvejui rankas, o jis vis tiek parodys, kokia žuvis buvo“, – juokauja rekordus fiksuojančiuos agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. Kokios Lietuvoje pagautos didžiausios žuvys yra oficialiai užregistruotos?

Mišelis de Nostradamas (Michel de Nostredame) gimė 1503 m. gruodžio 14 d. (arba gruodžio 21 d.) nedideliame Provanso Sen-Remi miestelyje žydų, 15 a. atverstų į krikščionybę, 9 vaikų šeimoje. Jo tėvas, Žomas de Nostradamas, buvo notaras, o motinos vardas buvo Renė de Sen-Remi.

1908 m. birželio 30 d. po 7 val. ryte (vidurnaktį pagal Grinvičą) Sibiro Uolėtosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska, Krasnojarsko krašte) upės baseine (60°55' š.pl. 101°57' r.ilg.) įvyko milžiniškas sprogimas, kurio galia prilygo 10-40 mln. tonų trotilo (kaip vidutinė termo vandenilinė bomba). Sprogimą užfiksavo observatorijos visame pasaulyje. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Tačiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Šiuo metu manoma, kad tai buvo kometos branduolys, nes panašūs reiškiniai vyko ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nukritus Vitimsko meteoroidui.

Klausimas, ar J. Gagarinas tikrai buvo pirmasis tarybinis kosmonautas, keliamas nuolat. Štai ir prieš to istorinio skrydžio 40-metį „Interfaksui“ kažkoks Michailas Rudenko, pasivadinęs OKB-246 inžinieriumi- eksperimentatoriumi, pranešė, kad 1957-59 m. iš Kapustin-Jaro kosmodromo buvo paleistos balistinės raketos, kurias pilotavo lakūnai Ledovskich, Šaborinas ir Mitkovas. Visi jie žuvo, o jų pavardės niekada oficialiai nepaminėtos. Atseit, jie atliko vadinamuosius suborbitinius skridimus, t.y. neapskrieti žemę, o skristi parabole. Beje, jie, atseit, buvo paprasti lakūnai, neturėję jokio specialaus pasiruošimo.

Jau 16 šimtmečių prieš kiekvienas Velykas Jeruzalės Kristaus prisikėlimo bažnyčioje įvyksta stebuklas; į tą vietą, kurioje po mirties buvo palaidotas Jėzus, nusileidžia dangiškoji ugnis. Pirmosios apraiškos užfiksuotos 4 a. – pagal apaštalų ir šventųjų Tėvų liudijimus, Viešpaties karstą šviesa nušvietė sekmadienį po Kristaus prisikėlimo. Tai matė vienas apaštalų. Bažnyčios istorikas Grigalius Nisietis rašė: „Petras tikėjo, matė ne tik savo žvitriomis akimis, bet jautė ir aukštu apaštališkuoju protu – šviesa užlieja šviesa taip, kad nors buvo naktis, tačiau vaizdus matė dvigubai – jausmais ir siela“.

Čampos sala labai populiari tarp turistų, plaukiančiu kruizu Arktikoje. Dėl to stebėtis nereikia- šioje saloje aptinkami objektai, kurių kilmė iki šiol nėra žinoma, o ir artimiausiu metu šios mįslės išsiaiškinimo, ko gero, nebus.