Žmones grobia...rūkas

Ufologai teigia, kad anomalus rūkas arba į rūką panašus objektas, turintis NSO savybių, gali atsirasti žemės ar vandens paviršiuje, taip pat atmosferoje. Neretai šie savotiški NSO surengia laivų, lėktuvų, automobilių medžioklę, o dažniausiai - grobia žmones. Susidaro įspūdis, kad šiuos rūko darinius specialiai kažkas sukūrė žmonėms grobti...

Grėsmingi debesys

Dar aviacijos istorijos pradžioje spaudoje pasirodė pranešimai apie susitikimus danguje su kažkuo keistu, kas išoriškai nesiskiria nuo debesų. Patekus į tokius debesis lėktuvų mechanizmai ir prietaisai sugesdavo, pilotai prarasdavo orientaciją, patys skraidantys aparatai patirdavo katastrofas, o kartais paprasčiausiai išnykdavo be jokių pėdsakų. Vienas toks įvykis 1942-ais metais nutiko JAV. Dirižablis L-8, kurį valdė D.Kodis ir

Č.Adamsas, pakilo iš San Francisko bazės pakrantės patruliavimui. Dirižablio manevrus ore matė daugybė žmonių iš katerių ir laivų, kurie tuo metu stovėjo reide. Visi matė, kaip dirižablis įskrido į vienintelį mėlyname danguje plaukusį debesį. Vėliau paaiškėjo, kad būtent tuo metu su oreiviais nutrūko ryšys. Po to įvyko kažkas nepaaiškinama - dirižablis iš šio debesies taip ir neišskrido! Praėjus

kelioms valandoms jis buvo aptiktas ant pakrantės. Oreivių parašiutai buvo savo
vietose, racija veikė, degimo įranga buvo tvarkinga, tačiau abu vyrai buvo dingę be pėdsakų. Taip pat buvo nesuprantama, kaip dirižablis niekieno nepastebėtas atsidūrė paplūdimyje.

Panašus įvykis 1930-ais metais nutiko su nedideliu lėktuvėliu, išskridusiu iš Korpus Krisčio (Teksaso valstija, JAV) aerodromo. Įvykio liudininkas F.Dirkas tai pasakojo:

- Beveik visiškai giedrame danguje buvo matomas tik nedidelis apvalios formos debesis, kuris, teisybę pasakius, atrodė kiek keistokai. Lėktuvas įskrido į šį debesį ir... susprogo.

Lėktuvo nuolaužos nukrito už penkių mylių nuo sprogimo vietos. Tyrimas taip ir nenustatė sprogimo priežasčių, o svarbiausia - gelbėtojai nerado pilotų kūnų.

1961-ais metais netoli Sverdlovsko (Rusija) panašiai susprogo į debesį įskridęs pašto lėktuvas An-2, kuriuo skrido 7 keleiviai. Kaip ir Teksaso atveju, gelbėtojams pavyko aptikti tik lėktuvo nuolaužas, tačiau ekipažo nariai ir keleiviai dingo be pėdsakų.

1952-ais metais Korėjos kare debesyje dingo vienas amerikiečių naikintuvas. Juo skrido aviacijos pulko vadas D.Boldvinas, kuris, matant tarnybos draugams, skrendantiems kituose naikintuvuose, įskrido į tamsiai pilką debesį ir iš jo nebeišskrido. Daugiau niekas nematė nei naikintuvo, nei piloto.

Atsitikimas su lakūnu

Dažniausiai masinio informavimo priemonės praneša apie panašius įvykius Bermudų trikampyje, nors, kaip paaiškėjo, jie vyksta ir kituose Žemės rajonuose.

Gana gerai žinomas įvykis, kuriame dalyvavo garsus amerikiečių lakūnas Čarlzas Lindbergas. 1928 m. vasario 13 d. jis tyrinėjimo tikslais iš Havanos išskrido link Bermudų salų. Skrendant virš Floridos sąsiaurio Lindbergas labai nustebo, pamatęs, kad navigacijos prietaisų rodyklės ėmė sukinėtis be jokios tvarkos. Po to tiesiai prieš lėktuvą atsirado kažkoks rūkas. Jis greitai artėjo, darėsi vis tankesnis. Lindbergas nukreipė lėktuvą aukštyn, stengdamasis nepatekti į keistojo rako zoną. Tačiau šis... ėmė sekti lėktuvą, jį pavijo ir ėmė gaubti. Lakūnui vis tik pavyko atsiplėšti nuo keistojo rūko, kai maksimaliai padidino skrydžio greitį. Po to, susiorientavęs pagal saulę, pakrantės kontūrus ir žemėlapį, suprato, kad skrenda priešinga kryptimi. Kažkokia nežinoma jėga nukreipė jo kursą ir nuskraidino beveik 300 mylių į šoną.

Lindbergui dar pasisekė, ko negalima pasakyti apie kitus žmones. Iki šiol neatskleista paslaptis, kur 1945 m. gruodžio 5 d. tame pačiame rajone dingo penki bombonešiai-torpednešiai, pakilę iš Fort Loderdeilo (Floridos valstija, JAV) karinės jūrų bazės mokomajam skrydžiui. Į bazę negrįžo nė vienas lėktuvas. Bazės dispečeriams trumpam pavyko susisiekti su grupės vadu, tačiau jo atsakymai buvo nerišlūs ir nesuprantami.

Netrukus po bombonešių dingimo dingo ir lėktuvas „Mariner“ su 13 ekipažo narių, išsiųstas ieškoti bombonešių.

Tyli žūtis

Su anomaliu rūku susiduria ne tik lėktuvai, bet ir laivai. 1966-ais metais toks įvykis nutiko tame pačiame Bermudų trikampyje. Vienas verslininkas buksyravo baržą iš Puerto Riko į Floridą. Kelionės viduryje nutiko kažkas nepaaiškinamo ir nemalonaus: kompasų rodyklės ėmė sukinėtis tarsi pašėlusios, o po to sustojo buksyro varikliai. Kažkokia paslaptinga jėga paveikė ir kitus prietaisus, tarp kurių buvo ir kontrolės įranga. Tačiau ypač žmones išgąsdino rūkas, susidaręs neparastai greitai. Jis apgaubė baržą ir ėmė artėti link buksyro. Tai atrodė gana keista, nes danguje nebuvo jokio debesėlio ir ryškiai švietė saulė.

Kai rūkas ėmė traukti į save baržą, o kartu su ja ir buksyrą, žmones apėmė tikras siaubas. Tačiau nepraradęs šalto proto kapitonas įsakė skubiai, nukirsti buksyravimo lyną. Kai barža atsikabino nuo buksyro, rūkas labai greitai išsisklaidė, varikliai ir prietaisai vėl ėmė normaliai veikti, tačiau baržos šalia

nebesimatė. Gal rūke barža nuskendo? Jūrininkai, kurie jau buvo nusprendę, kad artinasi paskutinioji valanda, atsikvėpė su palengvėjimu. Žinoma, šia istorija niekas nebūtų patikėjęs, jeigu visa buksyro komanda to nebūtų patvirtinusi.

Gali būti, kad būtent anomalus rūkas yra kaltas dėl laivų dingimo, kurie žūties metu kažkodėl neduoda jokių nelaimės signalų. Si aplinkybė ekspertams atrodo ypač keista. Išsiaiškinti tokių dingimų priežasties nepavyksta iki šiol, nors praktiškai visas Žemės paviršius yra stebimas iš dirbtinių palydovų. Suprasti, kas vyksta su laivu tuo metu, kai jis „išnyksta", dažniausiai sutrukdo debesis ar rūkas, kuris, kaip tyčia, susidaro įvykio vietoje.

Ufologai šiuos laivų susitikimus su NSO ar anomaliu rūku aiškina panašiu reiškiniu, su kuriuo teko susidurti Lindbergui. Radijo ryšio ir prietaisų gedimas - tipinis reiškinys šių susitikimų metu.

Žmonių medžioklė

Jau seniai pastebėta, jog ateiviai, nors iš šeimininkauja mūsų planetoje kaip pas save namie, stengiasi nuo žmonijos nuslėpti savo veiklą. Ypač atsargiai vykdomi žmonių grobimai. Į rūką panašius objektus, kaip mano kai kurie specialistai, ateiviai naudoja, norėdami užmaskuoti žmonių medžioklę. Dažniausiai tai vyksta vietose, kur labai maža tikimybė, kad „medžiotojus" kas nors pastebės. Tai dažniausiai būna jūrų ar oro erdvės arba mažai apgyvendinti sausumos rajonai.

Ore ir jūroje anomalus rūkas gali susidaryti ir judėti gana greitai, Apgaubęs žmones, jis iš karto pasitraukia su savo grobiu. Sausumoje rūkas dažniausiai surengia pasalą, pasislėpęs nuošalioje vietoje, ir laukia, kol auka (žmogus) pats pateks į spąstus. Kažkas panašaus vyksta savo rūkais žinomoje negyvenamoje Envaiteneno saloje Rudolfo ežere Kenijoje. 1935-ais metais saloje išsilaipino du anglų topografai. Po kelių dienų ant ežero kranto buvę jų kolegos sunerimo, nes iš į salą iškeliavusių žmonių nebuvo jokio ryšio. Į Envaiteneną iškeliavo dar keli žmonės, kurie apieškojo salą, tačiau topografų nerado. Vėliau paaiškėjo, kad saloje ne kartą yra dingę vietiniai žvejai, o pats salos pavadinimas elmolo genties kalba reiškia „negrįžtantis".

Kalbant apie paslaptingus rūkus, ufologai būtinai paminės 1915-ųjų metų atvejį, kai karo veiksmų Turkijoje metu paslaptingai dingo visas anglų kareivių batalionas, kuriame buvo 266 žmonės. Dešimtys

žmonių matė, kaip batalionas žygiavo keliu, besidriekiančiu per kalvą. Jos viršūnę gaubė rūkas. Kariai, nelėtindami žingsnio, įžengė į rūką, tačiau iš jo taip ir nebeišėjo: debesis su žmonėmis staiga atitrūko nuo žemės ir ėmė kilti aukštyn, įgaudamas elipsės formą. Iš bataliono neliko netgi sagos.

Panašus atvejis nutiko 1937-ais metais su trimis tūkstančiais kinų karių, kurie nuo japonų gynė Nankino miestą. Naktį kinų apkasus tarpeklio dugne apgaubė rūkas. Ryte apkasai buvo tušti, be jokių žmonių požymių. Kariai negalėjo niekur pasislėpti, nes išeiti iš tarpeklio nepastebėtiems buvo neįmanoma. Buvo paskelbta Nankino gynėjų paieška, tačiau, aišku, niekas nebuvo rastas.

Šiuos ir dar dešimtis kitų pavyzdžių galima paaiškinti ne vien tik ateivių buvimu. Tačiau per keletą dešimtmečių surinkti faktai, deja, mus verčia į šias istorijas žiūrėti kaip į piktybinę mūsų planetą lankančių (ar nuolat joje būnančių) paslaptingų būtybių veiklą. Jos aiškiai domisi mumis, suka mums galva, ištrina iš atminties prisiminimus apie buvusius kontaktus, naudoja įvairias maskavimo priemones, kaip, pavyzdžiui, šis žmones „ryjantis“ rūkas.