Ar kada esate matę, kaip čiaudo drambliai? O žuvys?

Ar galite įsivaizduoti čiaudintį dramblį? Toks ilgas straublys šį veiksmą turėtų paversti šiek tiek neįprastu. O gal jie nečiaudi? Kokie kiti gyvūnų karalystės atstovai negali to atlikti?

Čiaudėjimas - tai nevalingas, staigus oro išstūmimas per kvėpavimo takus, išvalantis nosį nuo dulkių ir kitų svetimkūnių. Tai - refleksas, kurį sukelia nosies dirginimas gleivėmis, dulkėmis, žiedadulkėmis. Ir čiaudi beveik visi, įskaitant dramblius.

Dramblių nosys - tai ilgi straubliai, kuriuose jie naudoja viskam. Jais jie skina vaisius, pasisemia vandens, bendrauja su gentainiais. Neišvengiamai į juos patenka ir nemalonių svetimkūnių, kuriuos būtina pašalinti čiaudint. Dramblio čiaudėjimas yra palydinas gausiu gleivių išsiskyrimu ir, kartais, toli girdimu garsu.

Iš tikrųjų, čiaudi beveik visi oru kvėpuojantys gyvūnai, nes kvėpavimo takų švara yra labai svarbi vengiant ligų. Čiaudi gyvatės, vėžliai, driežai, paukščiai, graužikai - beveik visi oru kvėpuojantys gyvūnai atlieka šį veiksmą. Taigi, kaip tikriausiai supratote, žuvys nečiaudi.

Žuvys nekvėpuoja taip, kaip oru kvėpuojantys gyvūnai. Jos neįkvepia ir neiškvepia. Jos tiesiog leidžia vandeniui tekėti pro jų žiaunas. Ir, nors žiaunas kartais taip pat tenka išsivalyti staigiais judesiais, jie yra valingi, kontroliuojami ir net nelabai panašūs į čiaudulį. Taigi, kitaip tariant, žuvys nečiaudi.

Nečiaudi ir bestuburiai. Jie kitaip pasisavina orą, todėl nieko panašaus į čiaudulį nepamatysite. Taigi, musės, sraigės, koralai, vorai ir krabai, panašu, nečiaudi.

O žmonės čiaudi ir kartais labai dažnai. Britė Donna Griffiths ėmė čiaudėti 1981 metų sausio 13 dieną ir nenustojo iki 1983-iųjų rugsėjo 16 dienos. Kitaip tariant, Griffiths čiaudėjo net 976 dienas. Manoma, tai buvo nervų sistemos problema - nuo tokių čiaudulio priepuolių kenčia nemažai žmonių. Per pirmuosius metus Griffiths nusičiaudėjo bent milijoną kartų, vėliau čiaudulio dažnis vis mažėjo, kol galiausiai moteris pasiekė dieną be čiaudėjimo.

Rašo technologijos.lt