Atskleista viena pagrindinių Egipto piramidžių paslapčių

Mokslininkų grupė iš Egipto, JAV ir Australijos pristatė revoliucinį tyrimą. Jis įrodo, kad daugiau kaip 30 Gizos piramidžių ir šalia esančių statinių statybos vietos buvo parinktos neatsitiktinai.

Tyrimas paskelbtas žurnale "Communications Earth & Environment", o trumpą istoriją apie jį pasakoja "Heritage Daily". Mokslininkai pabandė rasti atsakymą į vieną labiausiai intriguojančių klausimų: kaip senovės egiptiečiai parinkdavo vietas piramidžių statybai.

Jau seniai žinoma, kad Gizos plynaukštėje yra didžiausia piramidžių ir kitų statinių koncentracija. Jos buvo statomos išilgai siauros dykumos juostos. Tačiau kokia būtent buvo statytojų pasirinkimo priežastis, iki šiol tebuvo paslaptis.

Naujajame tyrime mokslininkai ištyrė radiolokacines palydovines nuotraukas, geofizikinius duomenis ir duomenis, gautus tiriant dirvožemio šerdis, kurios buvo padėtos dideliame gylyje.

Rezultatas - atrasta dabar jau nebeegzistuojanti Nilo atšaka. Tai buvo didžiosios upės intakas, kurio dėka klestėjo Senovės Egiptas. Mokslininkai ją pavadino "Ahramato ranka", nes "Ahramatas" išvertus reiškia "piramidė".

Mokslininkai mano, kad statytojai statė piramides, orientuodamiesi į dabar jau išnykusio Nilo intako vagą. Tikriausiai jis buvo pilnaviduris ir leido į statybų vietą pristatyti didžiulius akmens luitus.

"Ahramato intakas atliko svarbų vaidmenį statant paminklus ir kartu buvo naudojamas kaip vandens kelias darbininkams ir statybinėms medžiagoms gabenti į piramidžių statybos vietas", - pažymi tyrėjai.

Jie taip pat rašo, kad piramidės buvo pastatytos 64 km ilgio išnykusio Nilo peties ruože, kuris "daugiau nei prieš du tūkstantmečius buvo palaidotas po žemės ūkio naudmenomis ir dykuma". Naujoji hipotezė iš esmės atitinka žinomą faktą, kad nuo pat faraonų eros pradžios Nilo upė atliko esminį vaidmenį sparčiai augant ir plečiantis Egipto civilizacijai.

"Nilas teikė pragyvenimo šaltinį ir buvo pagrindinė prekių ir statybinių medžiagų gabenimo priemonė, o tai paaiškina, kodėl dauguma didžiųjų Egipto civilizacijos miestų buvo pastatyti netoli Nilo krantų ir jo periferinių atšakų", - praneša mokslininkai. - Bėgant amžiams, pagrindinis Nilo kanalas pasislinko, todėl periferinės atšakos dumblėjo. Dėl to gyvenvietės buvo atribotos nuo gyvybiškai svarbių upės teikiamų išteklių.