Graikijoje atkasta imperatorių šventykla

Graikijoje archeologai, kasinėdami senovės Nikopolio mieste, aptiko Sebastijono (Sebasteion) pastatą, vadinamąją Imperatorių šventyklą. Ji yra agoroje, t. y. aikštėje, žymėjusioje miesto centrą.

Apie atradimą, remdamasis Graikijos kultūros ministerijos pareiškimu, pranešė Arkeonews. Jis buvo padarytas atliekant archeologinius kasinėjimus senovės Nikopolio agoroje. Miestas yra šiauriniame Graikijos Epyro regione.

Pranešama, kad atkasta šventyklos dalis yra puikiai išsilaikiusi. Ją puošia geometriniai dekoratyviniai motyvai su juodai balta mozaika.

Mokslininkai nustatė, kad šventykla turėjo "pirmąjį aukštą", kurio liekanų rasta virš mozaikinių grindų. Tačiau tyrėjai mano, kad šventykla turėjo du pagrindinius statybos etapus. Pirmuoju etapu buvo statoma puošni mozaika, o kitu etapu - pakeltas pirmasis aukštas. Pagal viduje rastus dirbinius, tarp jų ir monetas, pavyko nustatyti, kad šventykla egzistavo bent iki IV mūsų eros amžiaus.

Be kitų radinių, tyrėjai atkreipė dėmesį į plytelėmis išklotų grindų liekanas, kurios, kaip spėjama, buvo agoros dalis. Taip pat atkasta marmurinė plokštė su visiškai išlikusiu tekstu, skirtu Romos imperatoriams.

Nikopolis (išvertus reiškia "Pergalės miestas") buvo įkurtas 31 m. pr. m. e. įvykusios romėnų pergalės Akcijaus mūšyje garbei. Būsimasis imperatorius Oktavianas stebėjo mūšį iš savo stovyklos ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į slėnį. Jis įsakė pastatyti paminklą pergalei pagerbti.

Oktavianui, kuris po kelerių metų tapo Romos imperatoriumi, 27 m. pr. m. e. buvo suteiktas garbingas Augusto vardas. Jis įkūrė Nikopolį ir padarė jį regiono sostine. Augustas kovojo dėl valdžios Romoje su Marku Antonijumi, kuriam padėjo Kleopatra VII, paskutinė Egipto karalienė.