Keistas fenomenas stebina mokslininkus

Kamuolinis žaibas - keistas ir iki šiol nepaaiškinamas gamtos reiškinys. Dėl jo egzistavimo kai kurie mokslininkai ginčijasi iki šiol, o jokia mokslinė teorija negali paaiškinti šio reiškinio. Paprastai jis būna susijęs su audra, bet tęsiasi gerokai ilgiau, negu momentinis žaibo blyksnis.

Ankstesnėse ataskaitose sakoma, kad kamuolys galiausiai sprogsta, kartais net žūva žmonės, po sprogimo lieka sieros kvapas. Yra įrašų apie laisvai plaukiojančius šviečiančius kamuolius, atsirandančius, kai visai nėra audros debesų. Paprastai tai nutinka Hesdaleno slėnyje (Norvegija). Vienas iš pačių anksčiausių aprašymų darytas per didžiąją audrą bažnyčioje Vaidkombin-The-Moor kaime, Devone (Anglija) 1638 metų spalio 21 dieną. 

Keturi žmonės žuvo ir apie 60 buvo sužeista, kai per stiprią audrą 8 pėdų (2, 4 m) aukščio ugninis kamuolys pateko į bažnyčią ir beveik sugriovė ją. 

Degantis kamuolys neva sulaužė suoliukus, išdaužė daug langų ir pripildė bažnyčią bjauraus sieros kvapo bei tamsių tirštų dūmų.

Pranešama, kad ugninis kamuolys pasidalino į du segmentus: vienas išlėkė pro langą, jį išdaužęs, o antras pradingo kažkur bažnyčioje. 

Apie vieną ypač didelį įvykį buvo pranešama, “leidus daktarui Gregori”, 1749 metais: “Admirolas Čambersas laive “Montague” 1749 metų lapkričio 4 dieną atliko stebėjimą prieš pat vidurdienį... jis pastebėjo didelį mėlynos ugnies kamuolį maždaug už trijų mylių nuo jų. 

Jie iškart nuleido savo bures, bet tas kamuolys skrido į juos taip greitai, kad, prieš pakeldami pagrindinę apatinio burės kampo virvę, pastebėjo, kad kamuolys kyla beveik statmenai, bet ne aukščiau keturiasdešimties ar penkiasdešimties jardų nuo pagrindinių grandinių.

Kai jis skrido šalin, pasigirdo sprogimas, toks stiprus, tarsi šimtas patrankų būtų iššovę vienu metu, palikdamos po savęs stiprų sieros kvapą. Dėl šio sprogimo pagrindinis stiebas išlakstė į gabalus ir nukrito ant kilio. Penki vyrai buvo išversti ant kojų, vienas rimtai sužalotas.

Prieš sprogimą kamuolys buvo panašus į didelę girnapusę”. 

Pirmasis tyrinėtojas, aprašęs kamuolinį žaibą mokslinėje literatūroje, buvo rusas G. Richmanas. Likimo ironija, bet vyro susidomėjimas nuvedė jį į mirtį. Incidentas nutiko 1754 metais per audrą, kai Richmanas bandė išmatuoti žaibo smūgio energiją. 

Atliekant eksperimentą, pasirodė kamuolinis žaibas, kuris praėjo per stygą, trenkė Richmanui į kaktą ir užmušė jį. Kamuolys paliko raudoną dėmę ant Richmano kaktos, jo batai suplyšo, o drabužiai apdegė. Jo graveris prarado sąmonę. Kambario durų stakta suskilo, durys nukrito nuo vyrių.

Anglų žurnalas pranešė, kad per audrą 1809 metais atsirado trys ugniniai kamuoliai ir “atakavo” britų laivą “HMS Warren Hastings”. Ekipažas stebėjo, kaip vienas kamuolys nukrito ir užmušė žmogų denyje bei padegė pagrindinį stiebą. Vienas ekipažo narys nuėjo paimti nukritusį kūną, ir tada jį “atakavo” antras kamuolys, kuris nubloškė vyrą atgal ir paliko lengvai nudegino. Trečias vyras žuvo po kontakto su trečiu kamuoliu. Po to ekipažo nariai kalbėjo apie juntamą bjaurų sieros kvapą. 

1849 metų liepą Paryžiuje per audrą raudonas kamuolys kabojo maždaug dvidešimt pėdų virš medžio. Netikėtai jis užsidegė, degė ir sprogo, o į įvairias puses pasklido maži žaibukai. Vienas pataikė į kaimyninį namą ir padarė jame skylę, tarsi būtų šovusi patranka. Tai, kas liko iš kamuolio, pradėjo suktis ir kibirkščiuoti, o paskui sprogo su didžiule jėga, pargriovusia tris praeivius. 

1852 metų liepos 5 dieną nutiko incidentas, kai vienas paryžietis išgirdo garsą, panašų į griaustinio dundėjimą, ir pamatė neįprastą reginį: žmogaus galvos dydžio ugninis kamuolys išlėkė iš jo buto Paryžiuje ketvirtame aukšte židinio. Kamuolys nuplėšė rėmo gaubtą ir puolė prie jo “kaip katė”. 

Vyras greitai patraukė kojas, ir kamuolys pajudėjo į kambario centrą. Nors jis buvo ryškus, bet neskleidė juntamos šilumos. Jis truputį pakilo, pasuko atgal link židinio, pakilo vamzdžiu ir sprogo, prieš išsiverždamas į atvirą orą. Tai labai apgadino dūmtakio viršų. 

1919 metų spalio 8 dieną 18. 30 val. judrioje Salino miesto (Kanzaso valstija) centro sankryžoje “ugninis plautuvės dydžio kamuolys, kabantis žemai ore” smogė į pastato sieną, išplėšė plytas ir sugadino antro aukšto langą. 

Paskui jis sprogo “labai garsiai, tarsi būtų šauta iš didelio pistoleto, oras prisipildė ugninių beisbolo kamuolio dydžio kamuoliukų, kurie pasklido visomis kryptimis”, pranešė “Monthly Weather Review” korespondentas 1919 metų spalio mėnesio numeryje. 

“Kai kurie iš tų kamuolių sekė paskui troleibusą ir elektros laidus, o kai kurie tiesiog skrido oru nepriklausomai nuo jokių objektų netoliese. Elektros paskirstymo dėžutė kitoje kelio pusėje buvo susprogdinta, transformatorius sugriautas, rytinė miesto dalis paniro į tamsą”. 

1960 metų vasarą Luiza Metjuz iš Pietų Kalifornijos (Pensilvanijos valstija) gulėjo ant sofos svetainėje. Pakėlusi akis ji pamatė didžiulį raudoną kamuolį, lekiantį per langą ir žaliuzes, kurios buvo uždarytos ir niekaip nepažeistos. 

Kai kamuolys, skleidęs šnypščiantį garsą, praskriejo pro moterį, ji pajuto badymą pakaušyje. 

Ji uždėjo ranką ant tos vietos, bet nieko nepajautė. Kamuolys perėjo per svetainę į valgomąjį ir išėjo pro uždarytą langą, jo nesugadinęs. Moteris paskambino vyrui, kuris, grįžęs iš darbo, pastebėjo, kad jos ranka nudegusi. Plaukai pakaušyje nuslinko, oda liko tokia pat lygi, kaip ant veido. 

1970 metų rugpjūčio 12 dieną per stiprią audrą vakare virš Sidmuto (Anglija) atsirado “raudonas ugninis kamuolys”, patreškėjo kelias sekundes, o paskui su dideliu trenksmu sprogo. 

Nuo jo link žemės pažiro dantyti žaibų pliūpsniai. Tuo metu atsijungė 2500 zoninių televizorių. 

Ypač dramatiškas incidentas nutiko 1984 metų sausį viename rusų keleiviniame lėktuve. Ekipažas pamatė prieš kabiną ryškią šviesą, keturių colių skersmens. Ji netikėtai su dideliu triukšmu dingo, paskui vėl pasirodė po kelių sekundžių paslaptingai pramušusi fliuzeliažą keleivių salone. Kol keleiviai nepatikliai žiūrėjo į viršų, sferinis objektas plaukė virš jų galvų, pasiekė salono galą ir ten suskilo į du šviečiančius pusmėnulius. Paskui tie pusmėnuliai susiliejo į vieną ir dingo. Vėliau, kai mechanikai apžiūrėjo lėktuvą, pastebėjo skylę priekinėje fliuzeliažo dalyje ir dar vieną skylę lėktuvo uodegoje. 

Paaiškinti kamuolinį žaibą bandė Nikola Tesla 1904 metais. Bet šiuo metu nėra bendrai priimto šio reiškinio paaiškinimo. Buvo iškeltos kelios teorijos nuo tų laikų, kai anglų gydytojas ir elektros tyrinėtojas Viljamas Snou Harisas 1843 metais įtraukė šį reiškinį į mokslo sritį, o 1855 metais tai padarė Prancūzų akademijos mokslininkai. 

Didelė dalis kamuolinio žaibo fenomeno paaiškinimo problemos susijusi su įvairiais aprašymais, kuriuos pateikdavo liudininkai. Kamuolys arba triukšmingai sprogsta, arba be garso pradingsta; jis baltas, oranžinis, raudonas, mėlynas ar violetinis; jis mažas arba didelis; jis “išgyvena” kelias sekundes ar porą minučių. 

Rašytojas Gordonas Šteinas pastebi, kad šie skirtumai gali pasirodyti banalūs, bet jie suteikia teoretikams daug sunkumų. Pavyzdžiui, paaiškinimai, kurie tinka vienos sekundės kamuoliui, gali visai netikti 10 sekundžių kamuoliui. Kamuoliui, kuris tęsiasi vieną minutę ar daugiau, reikia tiek daug energijos, kad nežinoma, kaip paaiškinti jo susiformavimą.

P komentaras: tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... tikrinkite faktus. Patiko pasidalinkite.