Medicinos Naujienos:

Visi esame girdėję vandens gėrimo „taisykles“: gerti vandens, kol šlapimas bus skaidrus, ir gerti vandens dar neištroškus. Tačiau ar gali būti, kad šios gairės yra neteisingos? Šią savaitę 17 ekspertų išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad kai kurie mitai iš tiesų skatina žmones gerti per daug vandens ir gali priverst prie hiponatremijos.

Kada pastarąjį kartą darėtės plaučių rentgeno nuotrauką? Kaip dažnai vargina kosulys? Šie klausimai turėtų rūpėti netgi sveikuoliams ir aktyvų gyvenimą propaguojantiems žmonėms. Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas profesorius Saulius Cicėnas priminė, kad nėra klastingesnės ligos už plaučių vėžį. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų plaučio vėžio atvejų, du trečdaliai pacientų – vyrai. Tačiau didelė bėda – jaunos moterys, kurios niekada nerūkė, laikėsi vegetarizmo, propagavo sveiką gyvenimo būdą, ir vis tiek susirgo plaučių vėžiu.

Dažniausiai skiriamas bendrasis kraujo tyrimas yra išsamus, tačiau jis neparodo visko, kas vyksta žmogaus organizme, LRT Radijui sako laboratorinės diagnostikos gydytoja Dangira Babenskienė. „Jis gali parodyti mažakraujystę, arba anemiją, B12, folio rūgšties ar geležies stoką, uždegiminį procesą, alergijos požymius. Bet mes nematysime, kaip veikia virškinimo sistema, skydliaukė, inkstai ir daugelio kitų dalykų“, – pastebi ji.

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kartus su Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentu Liutauru Labanausku pasirašė naują medikų etikos kodeksą. Jame, be kita ko, kalbama ir apie tai, kad iki šiol dažnos „padėkos“ medikams vokelio, brangaus gėrimo ar kitokiu pavidalu nėra galimos. Tiesa, nors pasirašytas dokumentas tik rekomendacinio pobūdžio, dalis gydytojų jau dabar sakosi speičiami į kampą.

Pastaruoju metu atliekama daug mokslinių tyrimų norint nustatyti, ar elektromagnetinės bangos, skleidžiamos mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų, yra kancerogenai, galintys sukelti vėžinius susirgimus.

„Gali prireikti šiek tiek jėgos, kad tai įveiktum, – sako laidotuvių biuro darbuotoja Holly Williams, pakeldama Johno ranką ir švelniai sulenkdama ją per alkūnę, riešą ir pirštus. – Paprastai kuo šviežesni palaikai, tuo man lengviau dirbti“. Dauguma žmonių vargu ar galvoja, kas vyksta su kūnais po mirties. Tačiau gyvenimo pabaiga netikėtais būdais suteikia pradžią naujai gyvybei, svetainėje digg.com rašo Mohebas Costandi.

D. Hibbittui buvo diagnozuotas III stadijos storosios žarnos vėžys. Po gydymo Christie ligoninėje (Mančesteris, JK) vėžys grįžo, ir 2013 m. liepą teko atlikti dar vieną operaciją. Be to, buvo paskirtas papildomas chemoterapijos kursas. 2013 m. gruodį gydytojai sakė, kad tyrimų rezultatai geri, bet po mėnesio jie vėl aptiko auglį – šįkart kirkšnies limfmazgių srityje. tąsyk gydytojai pripažino, kad padėti gali nelabai kuo.

Smegenys yra neįtikėtinai „tamprūs“ (žr. Smegenys yra tampomi), tad galite perjungti save ir net išauginti naujų neuronų.

Ginčai, kur turi būti gydomi žmonės, kuriems reikia neurochirurgo pagalbos, tęsiasi ne pirmus metus. Dabar toks gydymas teikiamas penkiuose miestuose, tačiau ne už ilgo vienintelė vieta gali likti Kaunas. Toks mat Sveikatos apsaugos ministerijos sumanymas, kurį ji pati vadina logišku ir reikalingu. Nemato problemos ministerijos valdininkai, kad kalbame ne apie vieną kitą žmogų, o šimtus ar net tūkstančius. Negąsdina valdininkų ir tai, jog pacientus reikės nuvežti ne vieną šimtą kilometrų. Ne, mums tai nebaisu. Juk, kaip žinia, kiekviena ligoninė tiesiog apsistačiusi greitųjų automobiliais ir daugiau neturi ką veikti, tik teikti „taksi“ paslaugas maršrutu „iš visur – į Kauną“.

Pasirodo, kai kuriose Lietuvos vietovėse būtų įmanoma net trečdaliu sumažinti mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų. Šiuo metu net 23 Lietuvos savivaldybėse standartizuotas 0–64 m. amžiaus gyventojų mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų viršija šio rodiklio Lietuvos vidurkį 20 proc. ir daugiau. Teigiama, kad ateityje mirtingumą šiose savivaldybėse nuo širdies ir kraujagyslių ligų įmanoma sumažinti nuo 158,91 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 105 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.). Insultų galėtų sumenkti nuo 30,03 atvejų/ 100 tūkst. gyv. (2012 m.) iki 24 atvejų/100 tūkst. gyv. (2023 m.).

Paracetamolis netinka nugaros skausmui ir osteoartritui gydyti, nors ir yra rekomenduojamas kaip veiksmingas vaistas, išsiaiškino Australijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai peržiūrėjo 13 klinikinių tyrimų išvadas, kurios buvo skelbiamos „British Medical Journal“, ir nusprendė, kad šis vaistas nepadeda kovoti su minėtosiomis ligomis ir nepagerina pacientų gyvenimo kokybės. Maža to, paracetamolis, kaip perspėja mokslininkai, padidina kepenų sutrikimų riziką.

Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.

Biochemijos srityje dirbantys mokslininkai iš JAV išsiaiškino, kaip į žmogaus akis įdiegti naktinį matymą, kuris leistų žmogui visiškoje tamsoje objektus matyti 50 metrų atstumu keletą valandų. Svarbiausiais elementas šiame eksperimente buvo šviesai jautri medžiaga – chlorinas e6(Ce6), kuri gaunama iš jūros gyvių ir iki šiol ilgą laiką buvo naudota vėžio gydymo tyrimuose, skelbia Sciencealert.com.

Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuvedė kur kas toliau nei kitus. Jis sukūrė būdą, kuris gali būti naudingas tokių ligų, kaip ŽIV, schizofrenija, gripas ar meningitas, gydymui. Vykdydamas savo projektą, su kuriuo dalyvavo konkurse, vyriausios klasės mokinys sukūrė mašininio mokymosi algoritmus, kurie aptinka mutacijas žmogaus genome – šių mutacijų atradimas vieną dieną gali padėti sukurti vaistus nuo minėtų ligų.

Grožį kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai, tačiau jis yra pakankamai svarbus kiekvienam norinčiam pritapti prie visuomenės, būti pripažintam. Ir nors besikreipiančių į plastikos chirurgus vis daugėja, apie šią sritį vis dar sklando daugybė įvairiausių gandų bei mitų. Kalbama, kad pasidarius vieną operaciją, tampama priklausomu nuo plastikos chirurgų, kad jie pildo bet kokius pacientų norus, kad pasididinusi krūtinę implantais moteris ne tik negalės krūtimi maitinti kūdikio, bet ir turės atsisakyti kelionių lėktuvu ir nardymo.