Žolelių vaistinė: priemonės širdžiai stiprinti

Širdis – vienas svarbiausių organų, todėl būtina laiku ja pasirūpinti. Širdies nepakankamumas – tai daugybė sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia nusilpęs širdies raumuo. Dėl sutrikusios širdies veiklos sutrinka organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis ir deguonimi. Atsižvelgiant į tai, kuri širdies dalis pažeista labiau, nustatomas kairiosios arba dešiniosios širdies pusės nepakankamumas, nors neretai būna ir visos širdies veiklos nepakankamumas.

Kairiojo skilvelio nepakankamumo požymiai: dusulys esant net nedideliam fiziniam krūviui, širdies ritmo sutrikimai, nemiga, nemalonūs pojūčiai gulint ant kairiojo šono. Dešiniojo skilvelio nepakankamumo požymiai: pamėlusios lūpos, labai padažnėjęs pulsas, kojų tinimas, nemalonus pojūtis viršutinėje pilvo dalyje, apetito stoka, dažnas šlapinimasis naktimis.

Širdis blogiau atlieka savo funkcijas dėl patirto infarkto, sergant lėtinėmis plaučių ligomis, ateroskleroze, reumatu, turint įgimtų širdies ydų. Širdies raumuo gali nusilpti ir dėl amžiaus. Širdies nepakankamumą skatina padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas.

Sergantiesiems širdies nepakankamumu sutrinka ir kraujo apytaka, nes nusilpęs širdies raumuo negali užtikrinti normalios kraujotakos.

Sergant širdies nepakankamumu, be gydytojo pagalbos ir jo rekomenduojamų vaistų neapsieinama, tačiau pasitarus su gydytoju ir vartojant namines priemones taip pat galima pasiekti gerų rezultatų.

Vaistai iš virtuvės

* Sergantiesiems širdies nepakankamumu 2 ar 3 kartus per dieną patariama suvalgyti po šaukštelį medaus su pienu, varške, vaisiais ar kitais produktais. Medaus su karšta arbata gerti nepatariama, nes ji sumažins medaus gydomąsias ypatybes, paskatins gausų prakaitavimą ir privers labiau dirbti širdį

* Liaudies medicinos žinovai sergantiesiems širdies nepakankamumu pataria ant juodos duonos riekelės užberti susmulkintą česnako skiltelę, truputį druskos ir ją suvalgyti prieš valgį

* Sergantiesiems širdies nepakankamumu patariama gerti agurkų sulčių, kurios veiksmingai stiprina širdį ir kraujagysles, nes jose yra ypač daug kalio. Agurkų sultys ramina ir stiprina centrinę nervų sistemą, skatina šlapimo skyrimąsi. Šiose sultyse gausu jodo, kuris neleidžia progresuoti aterosklerozei, gerina skydliaukės veiklą ir atmintį. Patariama per parą išgerti po pusę stiklinės agurkų sulčių

* Sergant širdies ligomis patariama daugiau valgyti šviežių ar džiovintų (mirkytų) abrikosų

Širdžiai naudingos arbatos

* Jonažolės ramina ir gerina miegą, todėl rečiau plaka širdis, tausojamas jos raumuo. Šiose vaistažolėse esančios rauginės medžiagos stiprina širdies raumenį: šaukštą susmulkintų jonažolių užpilkite 250 ml karšto vandens, palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Kasdien šios arbatos išgerkite po 2 puodelius. Arbatą reikėtų gerti su pertraukomis, gydymo kursas trunka mažiausiai 6 savaites. Geriant jonažolių arbatos reikėtų vengti saulės

* Melisos manoma, kad stiprina ir gaivina silpną širdį. Melisos labiausiai tinka esant širdies nepakankamumui, kai sutrikęs širdies ritmas: šaukštą melisų užpilkite 250 ml verdančio vandens, palikite 15 min. prisitraukti, paskui nukoškite. Kasdien šios arbatos gerkite po 2–3 puodelius

* Širdies veiklą gerina miško žemuogių arbata: į arbatinuką suberkite 3 ar 4 miško žemuogių su žiedais krūmelius (kartu su šaknimis) ir užpilkite verdančiu vandeniu. Šio miško žemuogių antpilo gerkite vietoj arbatos mėnesį

Pagelbės vaistiniai augalai

Susirgusiesiems širdies ligomis ar norint jų išvengti, patariama gydytis vaistinių augalų preparatais. Beje, daugelis vaistinių augalų ne tik gydo širdies ligas, bet ir ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, mažina padidėjusį dirglumą, padeda užmigti.

Širdies veiklą stiprina vienapiesčių gudobelių žiedai ir vaisiai, vaistinių valerijonų šaknys, pipirmėčių lapai, vaistinių melisų lapai, paprastųjų sukatžolių lapai ir žiedynai, pelkinių pūkelių žolė, paprastosios trūkažolės (cikorijos), gelsvių šaknys, miško žemuogės (visos augalo dalys), pakalnučių žiedai, vaivorų ūgliai, pilkšvųjų tvertikų žolė, rusmenių lapai, pavasarinių adonių žolė, vaistinių medetkų žiedai, kalninių arnikų žiedai, putinų uogos.

* Pipirmėtėse yra mentolio, kuris malšina skausmus, atpalaiduoja spazmus, plečia kraujagysles ir pasižymi antiseptinėmis ypatybėmis. Pipirmėčių antpilas: šaukštelį susmulkintų pipirmėčių lapų užpilkite stikline verdančio vandens, indą šiltai apriškite ir palikite pusvalandį nusistovėti, paskui nukoškite. Antpilą mažais gurkšneliais išgerkite 30–40 minučių prieš pusryčius

* Paprastųjų trūkažolių preparatai ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, stiprina širdies veiklą ir lėtina padažnėjusį širdies plakimą: 1–2 šaukštelius susmulkintų paprastųjų trūkažolių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 20 minučių nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite šio antpilo po pusę stiklinės 2 arba 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį

Sergantiesiems širdies ligomis galima gydytis ir trūkažolių šaknimis: šaukštelį susmulkintų paprastųjų trūkažolių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirkite 5 min. ant mažos ugnies, palikite valandą nusistovėti, nukoškite ir pasaldinkite. Gerkite šio nuoviro po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Trūkažolių preparatai nevartojami sergant lėtinėmis kepenų ligomis, opalige, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

* Rugiagėlių antpilas: 100 g žydinčių rugiagėlių žolės (žydėjimo pradžioje) užpilkite 400 ml alyvuogių aliejaus, indą uždenkite dangteliu ir saulėtoje vietoje palikite 20 dienų, paskui nukoškite. Sergantiesiems širdies nepakankamumu patariama šio antpilo gerti po šaukštelį prieš valgį.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“