Kaip Volstrito finansininkas tapo šimtmečio sukčiumi: sėkmingiausio istorijoje vagies Bernio Madoffo istorija

Bernis Madoffas - amerikiečių finansininkas, sukūręs didžiausią istorijoje finansinę piramidę. Per 40 darbo metų jo bendrovė apgavo apie 3 mln. žmonių - ir labai turtingų, ir viduriniosios klasės atstovų. Bendra apgautų indėlininkų finansinių nuostolių suma siekė 64, 8 mlrd. dolerių. Labiausiai stebina tai, kad apie šią apgavystę nežinojo nė vienas Madoffo šeimos narys. Požiūriai į šį žmogų gana skirtingi: vieni jį laiko didžiu genijumi, o kiti - siaubingu nusikaltėliu. Kaip Madoffui pavyko įvykdyti tokią aferą, daugelį metų ją meistriškai slepiant nuo savo šeimos, indėlininkų ir valstybės?

Ankstyvieji metai

Bernardas Madoffas gimė 1938 m. Niujorko Kvinso rajone. Bernis buvo vidurinysis vaikas neturtingoje žydų santechniko ir namų šeimininkės šeimoje. Būsimojo verslininko tėvas visą gyvenimą stengėsi išbristi iš skurdo, todėl užsiėmė prekyba vertybinių popierių biržoje. Praradus pagrindinį darbą, tai tapo vieninteliu šeimos pajamų šaltiniu. Pinigų katastrofiškai trūko, ir tada šeimos galva savo rizika atidarė verslą, pradėdamas prekybą sporto prekėmis, tačiau netrukus jo įmonė bankrutavo.

Bernardas ir Rūta buvo kartu jau pusę amžiaus.

Baigęs vidurinę mokyklą, Bernis įstojo į Alabamos universitetą. Tačiau, baigęs pirmą kursą, jis perėjo į Hofstros universitetą, kur 1960 m. jaunuolis įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį. Beje, studijų metais Bernis ir susipažino su būsima žmona, mergina iš turtingos šeimos, vardu Ruth Alpern. Vestuves įsimylėjėliai atšoko 1959 m. ir neišsiskyrė iki Bernio suėmimo 2009 m. 

Verslininko debiutas

Paauglystėje Bernis dirbo gelbėtoju paplūdimyje, laistymo sistemų montuotoju, šiukšlių rinkėju bei atliko kitus darbus. Kai Bernardas uždirbo 5 tūkstančius dolerių, jis suprato, kad geriau valdyti svetimus pinigus nei rizikuoti savais. Ir 1960 m. jis įkūrė savo pirmąją investicinę bendrovę „Madoff Investment Securities“. 

Norint, kad bendrovė sėkmingai veiktų, pradedančiajam verslininkui reikėjo 10 kartų daugiau lėšų, nei jis pats turėjo. Tuomet Bernardas nusprendė pasiskolinti 50 tūkstančių dolerių iš savo uošvio, finansininko Solo Alperno. Beje, pirmieji bendrovės klientai atsirado būtent dėl uošvio ryšių, kuris rekomendavo savo draugams ir pažįstamiems investuoti į pelningą įmonę.

Bernardas Madoffas darbo vietoje

Pasitikėdami Alpernu ir svajodami praturtėti, investuotojai ėmė dėti pinigus į Madoffo įmonę. Tačiau, nepaisant investuotojų, įmonei buvo sunku konkuruoti su didesniais konkurentais. Tada Bernardas sugalvojo genialią idėją - atsisakyti popierinių dokumentų ir prekybą vykdyti elektroniniu formatu, ko, beje, iki tol biržoje niekas nebuvo daręs. Šios naujovės leido Madoffo bendrovei pasiekti naują lygį. 

Jau 1980 m. pabaigoje jo bendrovė Niujorko vertybinių popierių biržoje sudarė 5 % visų sandorių. Beje, Madoffo elektroninės prekybos schema netrukus buvo pradėta taikyti ir NASDAQ_biržoje, kurioje Bernardas buvo direktorių valdybos pirmininkas. 

Stambiausias aferistas

Norėdamas neatsilikti nuo verslo, tačiau tuo pačiu neskirti jam viso savo laiko, Bernis į įmonės veiklą įtraukė savo šeimą, įskaitant sūnus Endrių ir Marką, savo brolį ir kitus giminaičius. Įdomiausia tai, bet nė vienas iš šeimos narių nežinojo visos verslo imperijos schemos, nes Bernis meistriškai išsisukinėjo nuo visų jų klausimų. 

Bernardas su žmona ir sūnumis.

Įmonė „Madoff Investment Securities“, kaip ir jos savininkas, turėjo didelį prestižą ir buvo laikoma patikimumo ir stabilumo įsikūnijimu. Žmonės pasitikėjo finansininku, todėl be baimės nešė jam savo pinigus, investuodami juos su 12-13 proc. metinėmis palūkanomis. Ir į piramidę investavo ne tik paprasti mirtingieji, bet ir verslo rykliai. Pažymėtina, kad Bernardas kiekvieną investuotoją išstudijuodavo asmeniškai ir dėl bet kokios priežasties galėjo atsisakyti bendradarbiauti. 

Žinoma, kartais žmonėms kildavo tam tikras nerimas, tačiau Madoffas visiškai ramiai pasiūlydavo indėlininkams pasiimti savo pinigus.

Toks psichologinis ėjimas suveikdavo praktiškai visais atvejais, ir žmonės toliau investuodavo savo pinigus. Dar labiau investuotojus traukė tai, kad tarp investuotojų buvo garsių vardų: „L’Oreal“ vadovas, aktorius Džonas Malkovičius, televizijos laidų vedėjas Laris Kingas ir daugelis kitų. 

Be to, Bernis Madoffas didino savo autoritetą tarp paprastų žmonių, dosniai aukodamas labdaros organizacijoms. Jis rėmė švietimo įstaigas, teatrus, muziejus, taip pat mokėjo už mokslinius tyrimus, skirtus vaistams nuo vėžio ir diabeto surasti. 

Savo įmonei Bernis pasirinko garsiąją Ponzi schemą, kai pelnas investuotojams išmokamas vėlesnių klientų įnašų sąskaita, kurių pakako tam tikrą laiką. 

Ir tokia finansinė piramidė sėkmingai veikė daugelį metų ir beveik nekėlė jokių įtarimų. Fondas klientų pinigus investavo į mažos rizikos pramonės šakas, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą ir naftos pramonę. O visą perteklinį pelną verslininkas savo nuožiūra išleisdavo kelionėms, prabangos prekėms, automobiliams, lėktuvams ir kitiems daiktams pirkti. 

Verslininkas ir jo sūnūs

Nepaisant to, kad bendrovė nesuteikė investuotojams internetinės prieigos prie asmeninių sąskaitų, Madoffas nuolat mokėjo visiems investuotojams jų palūkanas, nepriklausomai nuo šalies ekonominės padėties, o visa informacija apie sandorius būdavo atsiunčiama jiems į elektroninį paštą. 

Vienas iš nedaugelio žmonių, kurie nepasitikėjo Madoffu, buvo finansų analitikas Garis Markopoulos, kuris ne kartą kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją, įtardamas verslininką sukčiavimu. Analitikas buvo įsitikinęs, kad toks pelnas negalėjo būti gaunamas teisėtai, tačiau niekas nekreipė dėmesio į jo teiginius. 

Piramidės fiasko

2008 m. prasidėjo krizė, kuri sudavė skaudų smūgį piramidės veiklai. Naujų indėlininkų nebeatsirado, todėl nebuvo iš kur gauti pelno. Tada Madoffas surinko visus savo šeimos narius ir prisipažino, kad visa jų bendrovė buvo vienas didelis melas. Jis pasakė, kad per savaitę sutvarkys reikalus, taip užtikrindamas šeimos saugumą, ir pasiduos valdžios institucijoms. Tačiau sūnūs, bijodami tapti bendrininkais, patys išdavė tėvą, nelaukdami prašomo atidėjimo. Didžiausia istorijoje apgavystė žlugo.

Sulaikytas Bernie Madoffas nebandė pabėgti ar pasiteisinti

2008 m. gruodį Bernardas Madoffas buvo suimtas. Kaltinamasis nebandė pabėgti ar gintis, o 2009 m. kovo mėn. teismo salėje pripažino savo kaltę pagal visus jam pateiktus kaltinimus. Tų pačių metų birželio pabaigoje teismas nuteisė Bernardą Madoffą 150 metų laisvės atėmimo bausme. 

Kai Madoffui buvo skirtas namų areštas, Bernie ir Ruth bandė nusižudyti išgėrę daug miego tablečių, bet ryte pabudo sveiki.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad klientų sąskaitose trūko apie 65 mlrd. dolerių. Tyrėjai manė, kad B. Madoffas savo sukčiavimus pagal Ponzi schemą pradėjo maždaug aštuntojo dešimtmečio viduryje, nors pats Bernis tvirtino, kad jis neteisėta veikla pradėjo užsiimti tik devintajame dešimtmetyje. Tačiau, kaip paaiškėjo, duomenų bazėje nebuvo užfiksuotas nė vienas sandoris, sudarytas vertybinių popierių biržoje iš bendrovės sąskaitos, todėl, gali būti, „Madoff Investment Securities“ veikla nuo pat pradžių buvo paremta piramidės schema. 

Kalėjime pradėtas verslas

Verslusis Madoffas, net ir būdamas kalėjime, sugebėjo sukurti pelningą karšto šokolado pardavimo verslą. Išradingas sukčius tiesiog supirko visas kalėjimo valgykloje pardavinėjamas šokolado lazdeles ir pradėjo pardavinėti kitiems nuteistiesiems, žinoma, užsidėdamas nemažą antkainį. Beje, Madoffas kalėjime buvo gerbiamas, o kai kuriems žmonėms jis buvo stabas, nes iki jo niekam nebuvo pavykę tiek metų apgaudinėti turtuolius ir JAV vyriausybę.

Net ir būdamas kalėjime verslus Madoffas sugebėjo įsteigti nedidelį verslą. 

Taigi, bausmę atliekantis Bernis jautėsi puikiai. Kai apgavystė buvo atskleista, Madoffas pagaliau galėjo ramiai atsikvėpti, nes nebebijojo suklupti ir neimdavo drebėti kiekvieną kartą, kai bijojo, kad jo apgaulė tuoj bus atskleista. Bernis nė trupučio nesigailėjo dėl to, ką padarė, nes jis nieko nevertė investuoti į jo fondą, o daugelį net atkalbinėjo nuo šio žingsnio arba siūlė grąžinti pinigus. 

Šeimos prakeiksmas

Vienintelis dalykas, kuris Bernardą neramino, buvo jo šeima, prieš kurią jis jautėsi kaltas. Jam buvo apmaudu, kai sužinojo, kad būtent sūnūs jį išdavė valdžios institucijoms, neleisdami per keletą dienų užbaigti savo reikalus. Kai Bernardo atžvilgiu buvo vykdomas tyrimas, sūnūs net atsisakė laiduoti už tėvą, kad šis būtų paleistas už užstatą. Kai Madoffas buvo įkalintas, jį lankė tik žmona Ruth, tačiau netrukus sūnūs jai iškėlė ultimatumą: arba ji matosi ir bendrauja su tėvu, arba su jais ir anūkais. Moteris pasirinko pastarąjį variantą. 

Tačiau tai buvo smulkmenos, palyginti su tolesniais tragiškais įvykiais. Praėjus dvejiems metams po Madoffo suėmimo, jo vyriausiasis sūnus Markas, neatlaikęs visuomenės spaudimo ir galimų kaltinimų sukčiavimu grėsmės, buvo rastas pasikoręs savo bute. Jaunesnysis sūnus Endrius 2014 m. mirė nuo limfomos. 

Ne taip seniai buvo pranešta, kad Bernardo sesers Sondros Vinner ir jos vyro Marvino kūnai buvo rasti jų pačių namuose. Ekspertų teigimu, 90-metis Marvinas, prieš atimdamas sau gyvybę, nužudė savo 87 metų sutuoktinę. Ar šios mirtys susijusios su Sondros broliu, kol kas neaišku. Pats Madoffas mirė kalėjime dėl natūralių priežasčių 2021 m., būdamas 82 metų, o jo našlė dabar gyvena netoli anūkų mažame Naujosios Anglijos miestelyje. 

Bet kuriuo atveju Bernis Madoffas tapo tikra legenda ir išgarsėjo visame pasaulyje. Nepaisant jo šlovės, istorijoje jis bus prisimenamas kaip finansų genijus, suorganizavęs didžiausią sukčiavimą istorijoje.