Riaušės prie Seimo 2021 m.: nuo taikaus mitingo iki didžiausios baudžiamosios bylos Lietuvoje – nuosprendžiai, kaltinamieji ir pamokos

Kaip viskas prasidėjo: taikus mitingas prieš ribojimus

2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje, prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų, susirinko tūkstančiai žmonių. Jie protestavo prieš Vyriausybės įvestus ribojimus, skirtus nepasiskiepijusiems ir nesitestuojantiems piliečiams. Ribojimai, tokie kaip privalomi testai darbe ar lankantis viešose vietose, sukėlė didelį nepasitenkinimą – daugelis jautėsi diskriminuojami, netekę darbo ar socialinio gyvenimo. Mitingas prasidėjo taikiai: žmonės laikė plakatus su šūkipliais „Laisvė!“, „Ne prievarta!“, dainavo himną ir klausėsi kalbėtojų.

Tačiau dienos eiga greitai pasikeitė. Apie 18 val. dalis dalyvių užblokavo Seimo įėjimus, neleisdami parlamentarams išvykti. Tai buvo signalas: iš taikaus susirinkimo ėmė kristi įtampos šešėlis. Kaip rašė LRT, mitinguotojai lygino ribojimus su „holokaustu“, o prie parlamento net buvo pastatytos kartuvės – simbolis, kuris šokiravo visuomenę.

Emocinė pusė: Įsivaizduokite: šeimos, kurios neteko pragyvenimo šaltinio dėl testų kainos, jauni žmonės, negalintys lankyti universitetų, vyresni piliečiai, bijantys prarasti sveikatą. Vienas mitingo dalyvis, Remigijus iš Kauno, vėliau teisme sakė: „Aš ėjau už laisvę, ne už smurtą. Bet kai pareigūnai ėmė stumti, viskas išsisuko iš kontrolės.“ Tokios istorijos verčia susimąstyti – ar protestas buvo teisėtas, ar jis peržengė ribas?

Riaušių kulminacija: smurtas, sužalojimai ir pareigūnų herojizmas

Kai Seimo nariai negalėjo išvykti, buvo pasitelkti Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir riaušių malšinimo policijos pajėgos. Apie 20 val. prasidėjo susirėmimai: protestuotojai mėtė akmenis, butelius, signalines raketas į pareigūnus. Pareigūnai atsakė ašarinėmis dujomis ir fizine jėga. Kaip pranešė Delfi, buvo paleistas net sprogmuo – laimė, kad niekas nežuvo.

27 asmenys buvo pripažinti nukentėjusiais, iš jų 23 – policijos ir VST pareigūnai. Vienas iš jų, V. Maziliauskas, teisme pasakojo: „Tai buvo kruša akmenų. Aš jaučiau, kaip minia mane traukia žemyn, muša lazdomis.“ Jo istorija – tik viena iš daugelio. Sužalojimai: nuo sumušimų iki širdies priepuolių. Civiliniai ieškiniai siekė 112 770 eurų – žala turtui, medicininiams kaštams ir net neturtinei žalai.

Naujas pavyzdys iš bylos: Kaltinamasis Arnoldas Misiūnas, profesionalus kovotojas, prisipažino metęs butelius, bet gynėjas teigė: „Jis tik gynėsi nuo dujų.“ Tokie liudijimai rodo, kaip riba tarp gynybos ir agresijos ištrinama chaose. 2025 m. posėdžiuose apklausta 163 liudytojai, surengta 93 posėdžiai – tai rekordinė apimtis Lietuvos teismų praktikoje.

Didžiausia byla Lietuvoje: 87 kaltinamieji ir ilgas kelias iki nuosprendžių

Ikiteisminis tyrimas prasidėjo iškart po įvykių. Prokuratūra perdavė bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. sausį. Kaltinimai: dalyvavimas riaušėse (BK 283 str.), pasipriešinimas pareigūnams, provokavimas smurtauti. Tarp kaltinamųjų – įvairūs žmonės: nuo mokytojos Astridos Genovaitės Astrauskaitės (angl. Astra Genovaitė Astrauskaitė, mitingo organizatorė) iki Antano Kandroto-Celofano (už finansinius nusikaltimus jau kalinčio) ir Andrejaus Lobovo (aktyvus protestų dalyvis).

Byla nagrinėta 25 mėnesius – nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2025 m. gegužės. Teismas priėmė 540 nutarčių, įskaitant baudas už neatvykimą (78 tūkst. eurų). Gynėjai kėlė klausimus: „Ar minia suderino veiksmus? Ar VST neprovokavo?“ Vienas advokatas, Sergejus Pelšas, teigė: „Žmonės nesuprato, kiek atsitraukti – tai ne riaušės, o painiava.“

Emocinis akcentas: Daugiavaikė mama E. Andriukaitienė verkė teisme: „Aš tik saugojausi dujų, o dabar vaikai be manęs.“ Tokios istorijos kelia klausimą – ar bausmės teisingos? Prokurorai siūlė nuo 2 iki 5 metų kalėjimo, bet dalis prašė atleidimo per laidavimą.

Nuosprendžiai 2025 m.: nuo laisvės apribojimo iki kalėjimo

2025 m. rugsėjo 22 d. – diena, kurią laukė visi. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendžius 87 kaltinamiesiems. Pirmieji verdiktai: nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki 3 metų kalėjimo lygtinai. Dalis atleista nuo atsakomybės per laidavimą – pavyzdžiui, tie, kurie prisipažino ir bendradarbiavo. Kaip pranešė Delfi, baudos už neatvykimą siekė tūkstančius eurų.

Konretūs pavyzdžiai:

• Vidas Mickevičius: Pripažino metęs vandens buteliuką – 6 mėnesiai apribojimo.
• Adelina Sabaliauskaitė: Filmavo įvykius – išteisinta, nes neįrodytas dalyvavimas.
• Antanas Kandrotas-Celofanas: Siūloma 5 metai kalėjimo – už kurstymą.
• Karolis Jonikas: Teisiamas už akių (suimtas JAV) – lygtinis terminas.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies – priteista apie 90 tūkst. eurų. Teismas pabrėžė: „Riaušės pažeidė demokratiją, bet atsižvelgta į kontekstą.“

Naujienos iš 2025 m.: Posėdžio metu atsirado prorusiškų aktyvistų, įskaitant Lauryną Ragelskį ir Petrą Gražulį, palaikiusius kaltinamuosius. Tai rodo, kaip byla tapo politine arena.

Palyginimas su pasauliu: nuo Kapitolijaus riaušių iki Europos protestų

Lietuvos riaušės nėra unikalios. Palyginkime su JAV Kapitolijaus šturmu 2021 m. sausio 6 d.: ten 1,575 kaltinamieji, per 1,000 nuteistų, bausmės iki 22 metų (pvz., Enrique Tarrio – Proud Boys lyderis). 2025 m. sausio 20 d. Donaldas Trampas (angl. Donald Trump) suteikė malonę beveik visiems – išlaisvino net tuos, kas puolė policiją. Kaip rašė NPR, tai sukėlė kontroversijas: „Ar teisingumas parduodamas?“

Naujas pavyzdys iš Prancūzijos: 2023 m. pensijų reformos protestai Paryžiuje – riaušės, sužaloti 200 pareigūnų, bausmės iki 5 metų. Skirtumas: Prancūzijoje daugiau socialinio konteksto, Lietuvoje – pandemijos baimė. O Kanadoje „Trucker Convoy“ 2022 m. baigėsi laisvės atėmimu organizatoriams, bet ir vyriausybės kritika už perteklinę jėgą.

Šie pavyzdžiai rodo: protestai – demokratijos dalis, bet smurtas – ne. Lietuvoje byla tapo pamoka: 93 posėdžiai vs. JAV tūkstančiai bylų. Emociškai: JAV aukos, kaip pareigūnas Michael Fanone, patyrė PTSD; Lietuvoje – panašios traumos.

Pamokos visuomenei: ar Lietuva išmoko iš 2021 m.?

Po 4 metų: ar ribojimai buvo teisingi? COVID-19 praėjo, bet žaizdos liko. Ekspertai sako: reikia geresnio dialogo tarp valdžios ir piliečių. Kaip teigė sociologas Artūras Minkevičius: „Riaušės – ne tik pyktis, bet ir pasitikėjimo krizė.“

Emocinis finalas: Viena nukentėjusi pareigūnė, Raimonda, 2025 m. sakė: „Aš saugojau demokratiją, bet praradau sveikatą. Dabar noriu užmaršties.“ O kaltinamasis Mindaugas: „Aš atsiprašau, bet tikiu, kad balsas buvo girdimas.“ Tokios istorijos verčia mus visus susimąstyti – ar esame pasiruošę naujiems išbandymams?

Šaltiniai: LRT, Delfi, Wikipedia (JAV Kapitolijus).