Žymusis fizikas M.Kaku: protingą nežemišką gyvybę surasime dar šiame amžiuje

Niujorko miesto universiteto fizikas Michio Kaku, kaip ir visi, nekantriai laukia, kada mes pagaliau surasime nežemišką gyvybę. Arba kada ji suras mus. Bet ar dabartiniai žmonės sulauks tų laikų? Kaip atrodytų protinga gyvybė kitose planetose?

©ufospace.net

M.Kaku yra įsitikinęs, kad nežemišką gyvybę surasime dar šiame amžiuje. Tiesą sakant, jis mano, kad taip gali nutikti ir anksčiau. Iš pradžių tikriausiai pradėsime girdėti kitose planetose gyvenančių padarų pokalbius. M.Kaku manymu, tai pavyks pasiekti dėl tobulėjančių radijo technologijų. Tiesa, iš pradžių galėsime tik girdėti – patys šiuose pokalbiuose kurį laiką tikrai nedalyvausime.

Savaime suprantama, kad jų kalbos žmonės nesupras. Tikriausiai prireiks daugiau nei dešimtmečio, kol pajėgsime iššifruoti visai naują kalbą. Tikėtina, kad nežemiška gyvybė apskritai bendrauja kitomis formomis, kurios mums nėra pažįstamos. Visgi, jei girdima kalba egzistuoja, žmonės turėtų naudotis pasikartojančiais žodžiais ir garsais, kad pabandytų suvokti, apie ką kalbama. Mokslininkas M.Kaku mano, kad visai tikėtina, kad sulauksime ir ateivių.

Jei kur nors visatoje egzistuoja už žmones pažangesnės civilizacijos, jos gali surasti būdų mus aplankyti. M.Kaku manymu, tai gali įvykti dėl dviejų priežasčių. Ateiviai gali norėti kolonizuoti mūsų planetą ir tirti mus kaip gyvūnus arba gali atvykti visiškai taikiai tiesiog norėdami pranešti, kad egzistuoja. Tiesa, pats M.Kaku neabejoja, kad nežemiška gyvybė tikrai yra, nes, kaip skaičiuoja mokslininkas, vien mūsų galaktikoje yra daugiau nei 20 milijardų į Žemę panašių planetų. O kuris kontakto variantas – taikus ar agresyvus – yra labiau tikėtinas? M.Kaku nuomone, greičiau jau agresyvus.

Jei mūsų planetoje apsilankytų ateiviai, tai garantuotai būtų pranašesnės civilizacijos atstovai. Tai kodėl jie norėtų su mumis kalbėtis? Jiems mes būtume tarsi primityvūs laukiniai padarai. Egzistuoja teorijų, kad nežemiška gyvybė mus jau ilgą laiką stebi moksliniais tikslais. Kitos civilizacijos mums leidžia vystytis ir augti tiesiog norėdamos pamatyti, kur tai nuves mūsų primityvią rūšį. Galbūt kartais atliekami ir eksperimentai – mes to nežinome.

Galiausiai, M.Kaku taip pat paklausinėjo kitų mokslininkų, kaip atrodytų nežemiška gyvybė. Manoma, kad šie padarai kaip ir žmonės turėtų stereo regėjimą. Jie tikriausiai būtų išsivystę panašiai kaip žmonės – iš plėšrūnų. Medžioklė ankstyvose evoliucijos stadijose skatina intelekto augimą – pergudrauti gyvūnus nėra taip lengva. Šie padarai taip pat turėtų galūnes, kurios leistų naudotis įrankiais. Ir, aišku, kalbą. Protingos nežemiškos gyvybės formos galėtų išsivystyti ir tose planetose, kur tik vandenynai yra tinkami gyvybei. Juk aštuonkojai atitinka šį apibrėžimą, išskyrus tai, kad negali kalbėti. Jie yra labai protingi ir lengvai prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Tačiau jei ateiviai apsilankys pas mus, jie greičiausiai bus iš sausesnių planetų.

Nors M.Kaku teigia, kad nežemišką gyvybę surasime dar šiame amžiuje, kiti mokslininkai pateikia ir dar optimistiškesnes prognozes. Sethas Shostakas iš SETI programos teigia, kad galėtų lažintis iš kavos puodelio, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2035 metų. Tyrimai rodo, kad žmonės į tai reaguos teigiamai. Tereikia negalvoti apie tą agresyvų M.Kaku nupieštą scenarijų.