Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Skaniai ir Paprastai: Receptai Kiekvienam » Kiti rašo » 2022 » Vasario » 06

Romualdas Ozolas. Visuomenės ir žiniasklaidos laisvės ribos ir atsakomybė

Romualdas Ozolas. Visuomenės ir žiniasklaidos laisvės ribos ir atsakom

Kalba, pasakyta Lietuvos kultūros fondo organizuotame forume „Šiandieninė Lietuva: viltys ir realybė“, 2006 m. vasario 22 d.

Jeigu reikėtų pasakyti, kokia didžiausia šiandieninės Vakarų civilizacijos problema, nedvejodamas atsakyčiau taip: laisvės ribos, laisvės ribų problema. Lietuva, ko gero, yra laisviausia Europoje (apie tai jau buvo užsiminta kalbant apie visuomenės apolitiškumą). Čia kalbama, elgiamasi ir apskritai gyvenama, kaip kas nori.

Praktiniai tokio gyvenimo rezultatai yra pakankamai apčiuopiami. Mūsasis laisvės supratimas Kovo 11-osios Respubliką padarė Europos Sąjunga. Kalba privesta prie rašybos reformos, švelniai tariant, tauta – prie masiško apsigyvenimo užsieniuose. Teritorija suprantama kaip kilnojamasis ir įvairiopai parceliuojamas bei nusavinamas turtas – tai irgi visiškai neregėtas reiškinys. Tiesa, tie rezultatai, kaip kokios nors ribos mūsų visuomenės sąmonėje, dar yra tokie eferemiški, kad mūsų laisvei beveik nekliudo, bent jau didžiumos laisvei. Blogiausia yra tai, kad nėra bendruomeninės valios tai kaip nors keisti. Žiniasklaida, kuri šiandien vienareikšmiškai yra tapusi tikrąja visuomenės sąmone, tai liudija su negailestingu atvirumu: pelnas ir dar kartą pelnas.

Kita vertus, nelaimėlių išsilaikymo pastanga su šitaip formuojamu žiniadaros procesu, kuris lemia žiniasklaidos stilių, kryptis, žanrus, autorius, galų gale, skaitytojus, žiūrovus, klausytojus. Bandymai mąstyti kokiame nors „Atgimime“, „Šiaurės Atėnuose“, „Kultūros baruose“, „Veide“, „Lietuvos žiniose“ paskęsta žiniasklaidinio greito maisto kalnuose. Žinoma, galima rasti šituose kūriniuose estetikos. Ne vienas gali prieštarauti ir įrodinėti, tačiau anaiptol nepaneigs realios padėties: Lietuva neturi savo plėtros strategijos, eina į ateitį užrištomis akimis, o demokratinis savo galimybių įžvalgos procesas, kuris galėtų vykti žiniasklaidoje, lieka lauke, už viešosios erdvės durų. Pjauti valdžias – nei pats geriausias, nei vienintelis būdas žiniasklaidai prisiimti atsakomybę už šalį. Žiniasklaida – be prasmę teikiančių nacionalinių tikslų, be atsakomybės. Kokia nors laisvės tvarka yra ir liks tiktai asmeninis verslas. To jau nesidrovi atvirai deklaruoti žiniasklaidos savininkai ar vairininkai. Būtent tai ir verčia klausti, kaip keisti padėtį?

Laisvė įgyja ribas, kitaip sakant, iš savivalės ir chaoso kristalizuojasi į kokią nors tvarką dvejopai: iš savęs pačios ir kažkieno padedama. Iš savęs pačios laisvės tvarka iškyla per supratimą ir asmeninį apsisprendimą. Iš šalies tvarka ateina per prievartą. Kažkas, kas stipresnis, staigesnis, galingesnis, nurodo, kaip reikia elgtis. Netikiu, kad lietuviškoji žiniasklaida galėtų pastebimai pasikeisti imdamasi sąmoningos atsakomybės. Pernelyg sunkus ir pernelyg individualus yra šitas kelias. Jis ir toliau reikš tiktai atskirų asmenų raišką arba raiškos galimybę mūsų žiniasklaidoje. Kiek jie patys sugebės prasimušti? Kol kas labiau įtikima, kad žiniasklaida ir toliau liks prievartų tinklu. Tai irgi nieko nauja. Totalitarinėje sistemoje žiniasklaidą determinavo ideologinė prievarta. Demokratinėje sistemoje apibrėžia finansinė prievarta. Mums nauja yra tai, su kokiu malonumu po pusės amžiaus totalitarinės tvarkos mes nirome į finansinę, atsisakydami visų išsivaduojamojo laikotarpio bendruomeninių idealų, kaip anų laikų palikimo.

Atkurti bendro gyvenimo Lietuvoje praktiką šiandien yra gyvybinis tikslas, teikiantis prasmę ir Lietuvai, ir jos žiniasklaidai. Realizuoti jį, žinoma, galima, bet tik iš dalies. Pirmasis kelias būtų rimtas biudžetinis visuomeninių, kultūrinių žiniasklaidos priemonių ir kanalų finansavimas, apskritai kultūros finansavimas. Tačiau tol, kol praktiškai visos vyriausybės nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų iki dabar laikosi ir toliau laikysis nuostatos, kad visi kultūros produktai turi būti pelningi, nacijos intelekto brandai būtino normalaus finansavimo nesulauksime.

Lieka antrasis, negatyvus, būdas: įdėmiai įsiklausyti į tai, ką sako mums kiti. Visų pirma, kad ir kaip keista, arabai ir musulmonai. Karikatūrų skandalas yra tokia mūsų kultūros kritika, kurią mes arba išgirsime ir pabandysime padaryti išvadas, kaip Lietuvai ir apskritai krikščioniškajai civilizacijai būti globalizmo epochoje, arba iš dabartinio kultūrų konflikto Pietų ir Vakarų priešprieša virs civilizacijų karštuoju karu, kaip Irakas yra virtęs Jungtinėmis Valstijomis. Vakarai nepajėgūs sukelti tokios kultūrinės isterijos, kokią sukėlė musulmonai. Kas galėtų pasakyti, kas buvo tas rusiškai kalbėti mokantis Danijos laikraščio kultūros skyriaus vedėjas, disponuojąs nepajudinamu argumentu – europietiškąja žodžio laisve? Tai labai įdomi aplinkybė.

Mums tikrai nebūtina solidarumo labui persispausdinti Mahometo teroristo karikatūrų. Tai jau teko pasakyti ir Lietuvos Prezidentui, ir religinių bendruomenių vadovams. Beje, irgi charakteringas žingsnis: valstybė jau pabandė įsikišti į šventąją žiniasklaidos teritoriją, į žodžio laisvės sklaidą. Jeigu patys suprantame, kad musulmonų ir krikščionių susidūrimas yra ne tiktai religijų santykių klausimas, bet ir civilizacijų susidūrimas, ar tada būtina sekti Jungtinių Valstijų mums primesta gėrio ir blogio kovos koncepcija? Lietuva privalo turėti savo nuomonę šitais klausimais.

Mes galime remtis tiktai savomis vertybėmis, gyvenimo prasmę suteikiančiomis vertybėmis: asmens orumu, tvirta šeima, stipria tauta ir šventa jos žeme. Ar jos, tos vertybės, netinka kiekvienai Europos tautai? Galų gale ar jos nėra istoriškai sugyventi imperatyvai, į kuriuos turime įsiklausyti, kuriuos turime išgirsti ir suprasti, kad visa tai, kas yra už jų, yra asmeninio, privataus biznio sfera. Tie orientyrai duoda atsakymus į visus viešojo kalbėjimo ir jo tikslų klausimus. O koks to viešojo kalbėjimo skirtumas nuo visų kitų bylojimo rūšių, manau, visi suprantame, jei ne, tai būsime priversti suprasti, kitaip mūsų žiniasklaida ir toliau pieš jau nebe filosofinius švenglerius, o mūsų akims besiveriančius Europos saulėlydžio vaizdelius.

Gerai, kad šiandien mes aiškiai klausiame. To mes ir norime, to mums ir reikia. Aš atsakymą turiu. Tiems atsakymams turime apsispręsti kiekvienas.

Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

Turite savo nuomone, tapk autoriumi, prisijunk ir rašykite bloge. Dalinkitės receptais, sveikatos patarimais, nutikimais, susidūrėte su nekasdieniškais reiškiniais. Galite išversti iš užsienio kalbos, talpinkite su nuoroda. Laukiame Jūsų straipsnių, naujienų, apžvalgų ar istorijų!

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais.
avatar

Nemokami skelbimai

TAIP PAT SKAITYKITE:
2025-08-31 laikas 10:52 Receptai Šaltalankių Uogienė: Nauda, Receptas ir Sveikatos Aspektai

Šaltalankių uogienė – sveikas desertas, turtingas vitaminu C ir antioksidantais. Sužinokite, kaip paruošti skanią uogienę ir stiprinti sveikatą! Šiame straipsnyje aptarsime šaltalankių uogienės naudą sveikatai, jos kalori...

Skaityti daugiau

2025-08-31 laikas 10:24 Receptai Slyvų Uogienė su Vanilės Ankštimis: Nauda, Receptas ir Sveikatos Aspektai
Slyvų uogienė su vanilės ankštimis – skanus ir maistingas desertas, turtingas skaidulomis ir antioksidantais. Sužinokite, kaip paruošti sveiką uogienę ir išvengti ligų! Šiame straipsnyje aptarsime slyvų uogienės naudą sveikatai, j...

Skaityti daugiau

2025-08-31 laikas 09:57 Receptai Obuolių ir Moliūgų Uogienė: Skonis, Nauda ir Sveikatos Paslaptys

Obuolių ir moliūgų uogienė – sveikas rudens skanėstas! Sužinokite jos naudą, kalorijas, kaip išvengti ligų ir paruošti tobulą receptą. Šiame straipsnyje atskleisime, kokia šios uogienės nauda, kaip organizmas įsisavina jo...

Skaityti daugiau

2025-09-11 laikas 10:31 Mokslinės Hipotezės ir Visatos Įstatymai: Naujausi Paaiškinimai ir Paslaptys
Ar kada susimąstėte, kas valdo mūsų Visatą? Mokslinės hipotezės ir universalūs dėsniai – tai tarsi raktas, atrakinantis paslaptis, kurios slypi už mūsų egzistencijos. Nuo kvantinių teorijų, teigiančių, kad galime gyventi kompiuterinėje simuliacijoje,...

Skaityti daugiau

2025-09-11 laikas 09:34 Plokščia Žemė: Moksliniai Faktai, Hipotezės ir Kodėl Ši Teorija Vis Dar Populiarėja?
Ar Žemė iš tiesų plokščia, kaip tvirtina tūkstančiai šios teorijos šalininkų visame pasaulyje? Plokščios Žemės hipotezė – viena kontroversiškiausių ir emociškai įkrautų idėjų, kuri, nepaisant mokslo pažangos, vis dar randa savo vietą internete ir vie...

Skaityti daugiau

2025-09-11 laikas 07:58 Ketvirtojo Matmens Paslaptys: Kaip Jis Atrodo ir Kur Slepiasi
Mes judame per tris matmenis: kairė-dešinė, pirmyn-atgal, aukštyn-žemyn. Taip mes gyvename, mąstome, egzistuojame. Ar tikrai? Dešimtmečius teoretiniai fizikai teigia, kad mūsų visata gali būti daug sudėtingesnė, nei mūsų pojūčiai gali suvokti. Ketvir...

Skaityti daugiau

2025-09-10 laikas 09:25 Česnakinis Aliejus Sąnarių Skausmams ir Osteochondrozei: Nauda, Receptai ir Patarima
Ar jaučiate, kad sąnarių skausmas trukdo mėgautis gyvenimu? O gal osteochondrozė paverčia kiekvieną judesį skausmingu iššūkiu? Jei taip, liaudies medicina siūlo paprastą, bet galingą sprendimą – česnakinį aliejų. Šis natūralus receptas, derinamas su ...

Skaityti daugiau

2025-09-10 laikas 09:14 Vaistinis Valerijonas: Nauda, Receptai ir Kaip Jis Gali Pagerinti Jūsų Sveikatą
Ar kada jautėte, kad stresas ir nemiga trukdo gyventi pilnavidurį gyvenimą? O gal ieškote natūralaus būdo nuraminti nervus ar pagerinti širdies darbą? Vaistinis valerijonas (lot. *Valeriana officinalis*), dar vadinamas „sveikatos augalu“, jau tūkstan...

Skaityti daugiau