Panašu, kad pavasarį Aurelijus Veryga mus apgavo, sakydamas, kad per Velykas liktume namie ir nevažiuotume pas giminaičius, jei norime kartu sutikti Kalėdas.

Ką aš darysiu tame mieste? Čia gimiau, užaugau, visą gyvenimą niekur nebuvau išvažiavusi. Nors įkalbinėjo mokytis Klaipėdoje, būčiau kultūros darbuotoja, bet labai savimi nepasitikėjau. Savarankiškai išmokau groti armonika, akordeonu ir būgnus įsitaisiau.

Su 89-uosius einančiu pasvaliečiu Antanu Jankevičiumi, daugiau nei pusšimtį metų buvusiu vairavimo mokytoju ir instruktoriumi, pašnekesį pradėjome nuo jo fotografijoje užfiksuoto Lėvens upės potvynio, kai buvo užlieta net Nepriklausomybės gatvė. Tai galėję būti maždaug prieš šešis dešimtmečius, dar matyti ir senasis tiltas. Beje, per jį automobiliai neprasilenkdavo.

Lietuvoje vis dažniau iškyla diskusijos apie Džordžą Sorošą (George Soros) ir jo kuriamą „atvirą visuomenę", tačiau jose pritrūksta konkretumo, o pats Sorošas vaizduojamas kaip mistinis krikštatėvis pasaulio politikos užkulisiuose. Būtent todėl, kad šiame vaizdinyje daug tiesos, prasminga atskirti pelus nuo grūdų ir Sorošo įtaką Lietuvos ir pasaulio politikai pagrįsti faktais.

Yra tokia gudručių perfrazuota liaudies patarlė: „kuo giliau į parką, tuo išradingesni maniakai". Ji labai tinka apibūdinti kas ketveri metai į Seimą prasibraunantiems vis naujiems politikams, jei šiuos išvis taip galima pavadinti.

Manau, ne vienam teko stebėti humoristines bėgimo lenktynes, kai bėgikai įlindę į maišus. Juokinga ir linksma. Dabar stebėkime normalias bėgimo rungtynes, bet tik vienas bėgikas verčiamas bėgti maiše ir jis nuolat ūdijamas tiek varžybų organizatorių, tiek žiūrovų. Kai kam gal ir linksma, bet ne bėgikui maiše. Štai tas bėgikas maiše ir yra šiuolaikinis mokytojas.

Būtina skaityti ne tik žiniasklaidos pranešimus apie valdžios nutarimus, bet ir pačius nutarimus. Perskaičiau 2020-08-28 Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams prieštarauja

Kad ir kiek kalbėta apie politinę prostituciją, šiandien ji - vis dar labai dažnai naudojama. Kai žmogus, keičiantis santvarkoms, pučiant kitiems politiniams vėjams, sugeba greitai persivilkti kitus  kailinius.

Perskaičiusi buvusio Kauno kelių policijos viršininko Gedimino Žemaičio komentarą, esą žmonės per daug skundžiasi, o iš tiesų gerai gyvena, nebegaliu tylėti.

Kai galvoju apie Lietuvą, kaip jai išlikt, galvoju apie žmogų, kuriam dar liko kažkiek sąžinės, proto, sugebėjimo nepasiduot tai apgulčiai, tam propagandiniam puolimui, ateinančiam tiek iš Lietuvos, tiek iš Europos, nes kiekviena propaganda tarnauja. Jos prigimtis - tarnauti.

Kas nuo ko pirmas nusigręžė: kultūros žmonės nuo valdžios ar valdžia nuo kultūros? Kaip įvertinti tą nuostolį, kurį patyrė visuomenė, kai mokslo ir meno žmonės liovėsi garsiai reflektavę aktualijas ir valdžios politiką, švietę ir protinę žmones, apeliuodami į kritinį, na, nebūtinai kritinį, - apskritai į jų mąstymą.

Prezidento rinkimų Baltarusijoje baigtį vainikavusios demonstracijos bei gatvių neramumai primena 2014 metų įvykius Kijeve, kai buvo priverstas iš šalies bėgti prorusiškasis prezidentas Janukovyčius, nors jo išrinkimo teisėtumas abejonių lyg ir nekėlė. Dabar, praėjus daugiau kaip 5 metams, galime rasti atsakymą į klausimą

Ko tas buvęs „komsorgas“ L.Linkevičius lenda į svetimos valstybės problemas? O ir prezidentas G.Nausėda - lėlė, neturinti savo nuomonės, linksta ten, kur vėjas pučia - nesusimąsto. Kodėl mūsų tie valdžios vyrai susirūpinę Baltarusija, kai pas mus: bedarbiai, vagystės, korumpuota teisėsauga ir t.t.?

Dažnai užduodu su metais tokį klausymą? Kas parašė Bibliją ir sukūrė religiją. Negi tuo metu paprastas žmogus tai galėjo padaryti? Ir kas toks buvo geras strategas kuris galėjo numatyti tokį populiarumą? Dar keisčiau atrodo tai, kaip žmogus niekada nematęs Dievo, gali į jį įtikėti? O, tokiu dalykų, kaip kitos nežemiškos civilizacijos jam nesuprantamos, nors turėtų būti viskas priešingai.