11.6. Geriausi liaudiški maisto papildai. Dilgėlė – vienas iš svarbiausių augalų medicinoje

Daugelyje savo knygų aš atkakliai ir nepailsdamas tarsi papūga kartoju: “Smarkiai plintančių augalų “piktžolių” kiekis atitinka vis didėjantį žmonijos “ligų – piktžolių” kiekį”. Tai ypač pasakytina apie dilgėles, kiaulpienes, ožrožes, vingiorykštes ir daugelį kitų nepaprastų augalų.

Kiekvienas iš šių augalų vertas atskiros knygos. Tiesa, tokių knygų jau yra. Bėda ta, kad jas rašo receptų “kolekcionieriai”, todėl jos neprofesionalios, neįdomios. Tačiau viskam savas laikas, gal ir aš gyvenimo saulėlydyje paliksiu savo skaitytojams daugiatomį romaną apie gydomųjų augalų pasaulį ir jo galimybes. O jų mano “minčių taupyklėje” jau daugiau kaip trys tūkstančiai…

Visos dilgėlės dalys – lapai, šaknys, sėklos, augalo sultys – puikiai gydo šias ligas: skrandžio opą, kolitus, lėtinius inkstų uždegimus, mažakraujystę, reumatą, lėtinį sąnarių uždegimą, odos ligas, kepenų ir tulžies pūslės ligas, inkstų akmenligę, dizenteriją, lėtinį vidurių užkietėjimą, kvėpavimo takų ligas, vyrų impotenciją ir moterų lytinės funkcijos sutrikimus, susijusius su hormonais, diabetą, pačias sunkiausias žaizdas ir opas. Be to, dilgėlės yra puikus imuniteto stimuliatorius, sveikatos ir ilgaamžiškumo eliksyras. Dar kartą noriu pabrėžti – čia tik trumpai išvardijau atvejus, kai verta į pagalbą pasitelkti dilgėlę.

Ypač naudingos dilgėlių sultys. Jos ne tik puikiai valo kraują, bet ir stimuliuoja vaikų fizinį bei protinį vystymąsi, skatina senų žmonių jaunėjimo procesą!

Visur augančios dilgėlės!

Gamtoje nėra atsitiktinumų. Matyt, Aukščiausiasis numatė, kokios bėdos gali tykoti jo kūrinio – žmogaus, ir pasirūpino, kad tų bėdų kiekį ir mastą atitiktų jų sprendimo būdų kiekis. Tam jis sukūrė daugybę įvairiausių augalų – tiek, kiek jų gali prireikti žmogui.

Dilgėlės pas mus auga beveik kiekviename patvoryje, o kad nepamirštume jų vartoti savo sveikatos labui, jos vis atkreipia į save dėmesį – dilgina vos paliestos.

Dilgėlių vaistinės žaliavos panaudojimo būdų yra tiek daug, kad nesunku pasiklysti receptų ir rekomendacijų gausoje.

Dilgėlių nuoviras labai pagerina kepenų būklę ir jų darbą, ypač geriant jį su medumi. Beje, šis derinys tinka daugeliui vaistažolių, ypač gydančių kepenis, mat kepenys – “smaližės”.

4 šaukštus dilgėlių žolės užpilti 0,5 litro vandens, pavirti 5 minutes, perkošti. Nuovire ištirpyti šaukštą medaus ir gerti jį karštą po ½ stiklinės 4 kartus per dieną 20-30 minučių prieš valgį (arba praėjus 2-3 valandoms po valgio).

Sergantiems pilvo vandene labai padeda dilgėlių šaknų antpilas.

1 šaukštelį šaknų miltelių užplikyti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 6-8 valandas, kad pritrauktų. Gerti mažais gurkšneliais kas 5-10 minučių. Išgerti 2 stiklines per dieną.

Labai sena priemone, padedančia suskaldyti ir pašalinti akmenis (tulžies pūslės, inkstų), o taip pat ir atsikratyti sąnariuose susikaupusių druskų, laikomos dilgėlių sultys.

Gerti po 50 ml šviežių dilgėlių sulčių 2-3 kartus per dieną, o dar geriau – po šaukštą sulčių kas dvi valandas.

Dėmesio! Būkite atsargūs, nes sergantiems hipertonija, skleroze, tromboflebitu, o taip pat tiems, kurių tirštas kraujas, t.y. kurių kraujyje yra daug protrombino, dilgėlių sultys gali pakenkti!

Kai akmenys įsisenėję, skiriamos dilgėlių šaknys ir sėklos. Šaknys išverdamos saldžiame sirupe ir geriama po 1 šaukštelį 3-4 kartus per dieną. Arba jas galima sutrinti į miltelius ir gerti tokią pat dozę miltelių. Sėklos kruopščiai trinamos porcelianiniame inde įpilant po šlakelį vandens. Dilgėlių šaknų miltelius reikia užsigerti 1 desertiniu šaukštu pasigamintos sėklų emulsijos. Gerti 3-4 kartus per dieną. Štai jums ir patvorių piktžolė!..

Autorinis sutikimas (be sutikimo platinti draudžiama). Visos šios knygos dalis bus galima skaityti bloge pavadinimu Onkologinė mityba.

Rašytojas natūropatas Anatolijus Malovičko