Ignas Vėgėlė. Demokratijos skurdas

Tai, kad ES piliečiai po beveik dvejų metų autoritarinių tendencijų Europoje kaip svarbiausią vertybinį prioritetą išskiria būtinumą ginti demokratiją – manęs nestebina. Net trečdalis (32 proc.) visoje ES vykusioje apklausoje dalyvavusių Europos piliečių mano, kad Europos Parlamentas visų pirma turi ginti demokratijos vertybes Europoje. Kaip ir nestebina antrasis ir trečiasis prioritetai: žodžio laisvė (27 proc.) ir žmogaus teisių apsauga (25 proc.). Šie duomenys nebent gali stebinti triukšmingų gerbėjų burbuluose veikiančius politikus, nedrįstančius pripažinti savo klaidų.

Dar gali stebinti Policijos vadovus. Pažadėję persekioti asmenis dėl švilpimo per sausio 13-ąją po Seimo vicepirmininko paprašymo, dabar žada riboti LAISVĘ per LAISVĖS šventę – vasario 16-ąją. Drausti LAISVĘ garsiai reikšti taikią pilietinę valią. Drausti politikų veiksmais sukeltas negatyvias, bet taikias emocijas.

Patinka tai, ar nepatinka politikams, jokioje demokratine save laikančioje valstybėje jėgos struktūros nepersekioja savo piliečių, jei šie nenaudoja fizinės jėgos prieš kitus asmenis, neniokoja turto. O va mūsų Policija viešai skelbia, kad 31-ąją atkurtos Lietuvos vasario 16-osios LAISVĖS šventę pasitiksime kruopščiai stebimu patekimu į Vilnių, sustiprinta automobilių patikra, užtverta didele Vilniaus gatvės dalimi, draudimais neštis būgnus, trimitus, švilpynes ir kitus triukšmą keliančius objektus. Šventės ir paradai pagal gerąsias sovietmečio tradicijas turi vykti „ramiai – be priešiškai nusiteikusių asmenų, nes už tai gresia atsakomybė“. Tai Policijos atstovo citata. (Ironiška: Policijos vadovų, paskirtų Skvernelio Vyriausybės, rotacija vyks nors ir po 2024-aisiais vyksiančių Seimo rinkimų, bet greičiausiai dar prie 2020-ųjų daugumos Vyriausybės.

Policijos Generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui). Išverčiu, jei kas nesuprato: jei esate priešiškai nusistatęs pastarųjų metų politiniams sprendimams, viešai švęsti vasario 16-osios neturėtumėte, nes už „priešišką nusistatymą“ – baudos. Ir toliau: „kuriamos pareigūnų grupės, dirbsiančios ir prie įvažiavimų į Vilnių, nes neatmetama tikimybė, kad tam tikri piktybiškai nusiteikę asmenys gali atvykti ir iš kitų miestų“.

Pamenate spalio revoliucijos šventes? Su vėliavėlėmis, šypsenomis, milicijos priežiūra ir atidumu, užkertančiu kelią bet kokiam antitarybinio elemento pasirodymui. Su gvazdikais ir darbo žmonių kolektyvų bei spalio revoliucijos vėliavomis! Pasikeitė tik vienas aspektas: mūsų visų LAISVĖS dieną – vasario 16-ąją – vėliavos tapo blogu ženklu. „Jei… ekipažai pastebės autobusiukus, kuriais vyksta daug žmonių su vėliavomis, būgnais ir panašia atributika, tikėtina, kad tokios transporto priemonės bus sustabdytos, o pareigūnai pasiteiraus, kur ir kokiu tikslu žmonės vyksta.” Policijos atstovas citatoje apeliuoja į mūsų LAISVĖS TRISPALVĘ. Už jos turėjimą bei viešą demonstravimą persekiojo sovietmečiu.

O kas toliau? Draudimas džiaugtis, draudimas pykti, draudimas nepritarti, draudimas reikšti bet kokią emociją taikiai? Galų gale – draudimas kritikuoti valdžią? Nejau iš tiesų siekiama, kad neišreikštos taikios emocijos peraugtų į smurtą?

Visuomenės rimties argumentas dėl netinkamos reakcijos į vienuolės Bernadetos kalbą, kurį daugelis tinkamai įsivertino po sausio 13-osios minėjimo, dabar sumaniai perkeliamas į LAISVĖS dienos minėjimą. Dėl to nelemto momento atsiprašė ir tie, kurie triukšmavo, ir tie, kurie pravardžiavo triukšmaujančius.

Policija turėjo būti patenkinta, kad išvengta susipriešinimo, įvyko taikus, nors ir kai kam labai nemalonus, protestas. Parlamentas turėjo susirinkti į neeilinę sesiją ir imti spręsti gyventojų didėjančio skurdo ir atskirties problemas. Ar įsižeidę Seimo nariai išgirdo mūsų piliečių didžiausią rūpestį? Net 57 proc. Lietuvos piliečių pirmuoju politinės veiklos prioritetu minėtoje Europos Parlamento apklausoje nurodė skurdą ir atskirtį. Bet negi šauksi planuotą neeilinę sesiją dėl tokių niekų, be to, ir galimybių paso bylos nagrinėjimas nutrauktas…

Ar atsiprašymas buvo nenuoširdus, o gal nebeliko gebėjimo ar noro išgirsti? Demokratinėje valstybėje politikai po sausio 13-osios minėjimo būtų pasidarę išvadas. Sekantį minėjimą būtų vengę įtampą keliančių ir supriešinimą didinančių politikų kalbų. Juk nesunku pakviesti į balkonėlį žinomų istorikų, filosofų ar kultūros įžymybių, kurie primintų vasario 16-osios istoriją, ją dar kartą įvertintų Europos ir pasaulio kultūros, teisės ir kituose kontekstuose. Panašu, kad politikų išvados yra gerokai kitokios – toliau viešai demonstruoti galią: tiek žodžio, tiek ir fizinę. Tie „nežmonės“ lieka aptvaruose: fiziškai ir emociškai.

Tvoromis ir barikadomis – Seimas 1991-aisiais nuo agresyvių okupantų tankų.

Tvoromis ir barikadomis – Seimas ir Pilies gatvė 2022-aisiais nuo taikios savų piliečių emocijos.

Policijos pareiškimai yra  čia.

Pilna apklausa yra čia.