Lietuviai ir toliau šluoja Lenkijos parduotuves

Nors prekybos centruose pilna prekių, lietuviai vis vien važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir tai tęsiasi ne pirmus metus. Ten savo pinigais remia kaimyninės šalies ekonomiką, nes Lenkijoje apsipirkti pigiau. Tad rudeniop, kai teks dar labiau taupyti dėl išaugusių elektros ir šildymo kainų, lietuvių srautai į Suvalkus bus dar gausesni. O mūsų valdžia bent kol kas nesiruošia nieko daryti, kad paliktume savo pinigus Lietuvoje ir remtume vietos gamintojus.

PVM lengvata

Lenkijoje iki spalio 31 dienos pratęstos PVM lengvatos maistui, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms ir energetikai. Tad lenkai toliau galės džiaugtis lengvatomis, kurias jų vyriausybė įvedė nuo šių metų vasario 1 d. O lengvatos nemažos - toliau lieka nulinis PVM maisto prekėms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms ir gamtinėms dujoms. Elektrai ir šilumai taikomas iki 5 proc. PVM, o degalams - iki 8 proc. Dar daugiau lengvatų suteikta lenkams šią vasarą - gyventojai, paėmę būsto paskolas zlotais, net 8 mėnesius galės nemokėti palūkanų. Tokiomis priemonėm is Lenkijos valdžia tikisi palengvinti gyventojams infliacijos naštą.

Tuo metu Lietuvoje maisto produktams taikomas 21 proc. PVM, šilumos energijai, knygoms, laikraščiams, žurnalams, apgyvendinimo paslaugoms - 9 proc. PVM, o nuliniu PVM gali džiaugtis tik vakcinos nuo Covid infekcijos ir kai kurie kitos prekės, skirtos kovai su šia pandemija.

Lietuvoje pigesnis cukrus

Punsko savivaldybės vaikų darželio-lopšelio vadovė Alicija Valinčienė sakė, kad jai sunku palyginti, kiek Lietuvoje ir Lenkijoje skiriasi prekių kainos:

„Lietuvoje seniai buvau, žinau, kad tikrai kainos skiriasi, tik nežinau - kiek. Žinau, kad pas jus, Lietuvoje, cukrus pigesnis.

Iš Lietuvos pas mus apsipirkti labai daug važiuoja, visur Suvalkuose daug mašinų iš Lietuvos prie prekybos centrų stovi. Perka viską. Prieš mokslo metus ir drabužių, ir į mokyklą įvairių reikmenų, tikrai viską perka.

Aš pati į kainas nežiūriu. Jei reikia, tai einu ir perku. Jei nėra už ką - tai neperku.

Dabar gausime priemokas anglims, jeigu duos. Kol kas tik paraiškas teikiame, o pinigėlių dar nėra, gal veltui paraiškas teikiame?.. Anglims lengvatos numatytos jau yra, o mazutui, malkoms - dar ne. Sprendimą dar turi priimti Vyriausybė. Tik reikia žinoti, jeigu bus lengvatos, tai jos bus mokamos iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. O kainos auga. Pernai mokėjau 1000 zlotų (211 eurų) už anglies toną, o šiemet - jau 4000 zlotų (843 eurai) už aukšto kaloringumo anglies toną. Mūsų žmonės kai kas jau važiuoja į Lietuvą rusiškų anglių parsivežti. Jūs pas mus perkate, mes - pas jus. Tikrai mainų programa!

Keturioliktos algos

Kiek kainuoja degalai? Nežinau, kiek Lietuvoje, o Lenkijoje apie 8 zlotai, tai yra 1,70 eurai už dyzelinio kuro litrą svyruoja. Lenkijos lietuviai važiuoja pas jus į kurortus prie Baltijos jūros. Brangoka, bet kai važiuoji tik kelioms dienoms, pinigų pakanka. Važinėjame dabar vieni pas kitus, kiek norime. Pasaulis atviras.

Tiesa, ir pas mus kai kurie žmonės skundžiasi didelėmis kainomis, priklausomai nuo to, kiek kas uždirba. Bet emeritai džiaugiasi, nes valstybė jiems 14-as algas mokės. Anksčiau per metus gaudavo 13 algų. Žodžiu, aš nežinau, iš kur ta valstybė tiek pinigų turi, bet manau, kad mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus dalija, o su didesnėmis išmokomis ir kainos kyla į viršų.

Kaip mums, lietuviams, Suvalkų krašte sekasi? Neblogai. Mūsų krašte apie 80 proc. gyventojų yra lietuviai, o lenkų čia mažuma. Mes čia gimę, augę, tik Sovietų Sąjunga mus nuo Lietuvos dirbtinai atskyrė. Likome ir stengiamės išlikti ir toliau vaikus mokyti lietuvių kalbos, kad lietuviais išliktų."

Važiuoja ten, kur geriau

Pasirodo, žmonės jau bijo viešai reikšti savo mintis ne tik Lietuvoje, bet Lenkijoje. Šios šalies jaunosios lietuvių kartos atstovas A.S. (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.) sutiko atvirai pakalbėti tik anonimiškai. Nors ir nieko skandalingo nepasakė. Tik tiek, kad nemato priežasties, kodėl turėtų apsipirkinėti Lietuvoje:

„Žinokite, nevažiuoju į Lietuvą. Kad visko turime čia. Skirtingų produktų kainos skiriasi, bet pagrindinių produktų kainos Lenkijoje mažesnės. Maistui taikomos lengvatos, bet oficiali infliacija 16-17 proc., o neoficialiai dar didesnė".

Ar ne gėda Lenkijos lietuviui prieš vietinius lenkus, kad lietuviai iš Lietuvos masiškai šturmuoja parduotuves. Ar lenkai nesišaipo, kad A.S. tautiečiai - ubagai?

„Žinote, mano asmenine nuomone, gal ir galėtų būti gėda, bet nebūčiau linkęs šios temos eskaluoti, - atsakė jaunasis mūsų tautietis A.S. - Žmonės važiuoja ten, kur jiems geriau. Tokia yra rinka.

Lietuviai, važiuodami apsipirkti į Lenkiją, elgiasi standartiškai. Ir kitų valstybių piliečiai apsipirkinėja ten, kur pigiau. Lenkijoje dirba ir Lietuvos piliečių. Paprastų darbų gal nelabai dirba, bet dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose.

O dėl atvažiuojančių pas mus apsipirkti - vieni suvokia, kad Lenkijoje patrauklesnės kainos - ir tiek. Kitiems valstybė visiškai nerūpi ir daro, kas jiems geriau. Visko pasaulyje yra, visokių žmonių yra visur. Taip būdavo ir sovietmečiu, kai už kažką, už geresnį kąsnį galėjo žmogų parduoti."

Skirtumas akivaizdus

Tačiau niekas nesiruošia savo tautiečių parduoti. Tik norisi nusipirkti pigesnių produktų. Pavyzdžiui, Lenkijos prekybos centras „Biedronka" skelbia, kad rugpjūčio gale 500 gr duonos kainuoja 1,90 zlotų, tai yra 0,40 Eur. O Lietuvoje toks pats kiekis duonos jau kainuoja 1,68 Eur. „Biedronkoje" 500 gr kiaulienos faršo kainuoja 5,99 zlotus, tai yra 1,26 Eur, o Lietuvoje - 1,54 Eur. Jautienos ir kiaulienos faršas (400 gr) - 8,99 zlotai arba 1,89 Eur, o Lietuvoje - 1,92 Eur. Grilio dešrelės (400 gr) - 9,99 zlotai arba 2,10 Eur, o mūsų prekybos centruose, portalo Pricer.lt duomenimis, pati mažiausiai tokių dešrelių kaina - 2,49 Eur.

Atrodo, kainų skirtumai nėra labai dideli, bet jei žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkti, jie perka didelius prekių kiekius, todėl pavyksta sutaupyti nemažas sumas. Tiesa, kai kurių prekių kainų net negalima palyginti. Pvz, Lietuvoje prekiaujama Krokuvos dešra, bet nėra Krokuvos dešrelių. Neteko pastebėti ir veršienos kepsnelių be odos ar tokios pačios kaip Lietuvoje receptūros bandelių su aguonomis. Bet štai Lietuvoje litrą „Tymbark" vaisių sulčių nusipirksi už 1,69 Eur, o Lenkijoje už 3,39 zlotus arba 0,71 Eur.

Komentuoja UAB „Tomikana", pagal užsakymus pristatančios lenkiškas prekes mūsų gyventojams, vadybininkas ekspeditorius Andžej VOINIČ:

Lenkiškas maistas pigesnis, bet jį vežti sunkiau. Vežti, aišku, galima viską, bet maistui vežti reikia šaldytuvų, o tada paslauga labai pabrangsta, todėl atsivežti iš Lenkijos maistą jau neapsimoka. Patys gyventojai, ypač gyvenantys pasienyje, aišku, gali pigesnių produktų savo reikmėms atsivežti ir be šaldytuvo, o mes vežame drabužius, baldus: virtuvės, svetainės komplektus, vonias, vonios kambario įrangą, smulkią santechniką.

Ten, Lenkijoje, tikrai pigiau, nes jie yra patys gamintojai, patys Lenkijoje savo prekes pardavinėja, nes yra didelė rinka. O dėl didelės vietinės konkurencijos negali per daug užkelti kainų. Kai aš ieškojau virtuvės komplekto, man Lietuvoje nieko be 600 eurų nesiūlė, o Lenkijoje visą virtuvės komplektą su viršutinėmis ir apatinėmis spintelėmis nupirkau už nepilnus 300 eurų. Gali ten pasirinkti, kokį nori modelį ir dar spalvą pasirinkti, kokios pageidauji.

Užsakymų lenkiškoms prekėms gauname iš visos Lietuvos, ir iš kaimų ir iš miestų.

Olava STRIKULIENĖ