Sveiki. Tikiu dvasiomis, vėlėmis. Papasakosiu jums vieną iš savo nesuprantamiausių nutikimų, galbūt net su spėjimu kas tai buvo.
Viskas vyko 2014m. mokslo metų pabaigoje. Buvo labai "madinga" kviesti Charlį kuris neva buvo 10 metų vaikas nužudęs visą šeimą, bet buvo daug visokių kitų Charlio versijų, bet tai ne esmė.
Sėdėjau antroje pamokoje. Vienas iš klasiokų užsiminė, jog norėtų kviesti Charlį rūbinėje (Kiekviena klasė turėjo po uždarą rūbinę) kita klasiokė iš jo pasišaipė ir nieko tokio kaip ir nebuvo... Sekančią pamoką vėl užsiminė, bet klasiokai į tai pradėjo žiūrėti rimtai ir pradėjo kviesti vis daugiau klasiokų. Nespėjus manęs pakviesti, aš iškarto atsisakiau, nes į tai veltis nenorėjau. Atėjo šešta pamoka, apie Charlio kvietimą niekas nekalbėjo ir atrodė jog jie tą temą pabaigė. Aš kaip visada einu valgyti po šešių pamokų, jog nebūtų eilių valgykloje...
Pavalgęs ėjau į rūbinę pasiimti striukės ir skėčio, nes tą kartą buvo gana vėsu ir lijo. Atidariau rūbinės duris ir pamačiau klasiokus sėdinčius su visokiais traškučiais ir gėrimais, ant grindų, ir į tai kažkaip neatkreipiau dėmesio. Pradėjęs rengtis manęs klasiokai vėl paklausė ar nenoriu prisijungti prie jų. Aš žinoma iškarto nesutikau, bet tuo metu labai smarkiai pradėjo lyti lietus ir pūsti smarkus vėjas. Pasidaviau jiems ir prisijungiau prie jų. Atsisėdau sukryžiavęs kojas tarp klasiokių, kurios truputėlį bijojo...
Klasiokė paėmė lapą, ir nupiešė sukryžiuotas linijas kuriose buvo "Yes","No","Yes","No" išeidavo taip, kad kai pasisuka, abu pieštuko galai, būną atsisukę į "Yes" arba "No" Ir lygiai sukryžiavo pieštukus. Pradėjome visi kartoti "Charlie Charlie are you here?"x3. Be abejo klasiokas turėjo papūsti jog pieštukai sujudėtų, kad atrodytų jog jis tikras, bet visi jį matė kaip pūtė, tai to mes neužskaitėme ir liepėme jam nepūsti, ir tęsėme toliau. Pradėjome vėl kartoti "Charlie Charlie are you here?" Tris kartus. Bet jis sujudėjo į "Yes" pusę. Mes išsigandome ir netyčia sujudinome lapą, ir pieštukai nuvirto. Klasiokės bijodamos pasiūlė susikabinti rankomis ir tęsėme toliau. Vėl pradėjome kartoti "Charlie Charlie are you here?" Tris kartus. Vėl viskas pradėjo kartotis, tik šį kartą mes nepabėgome. Pradėjome klausinėti jo visokių nesąmonių. Ilgai tai netruko, ir viena klasiokė paklausė ar jis nori išeiti, ir nuo tada viskas ir prasidėjo. Jis pasisuko į "Ne". Mes visi išsigandome ir pasiėmę savo daiktus pabėgome, o lapas su pieštukais liko stovėti kaip buvęs. Per lietų kiaurai permirkęs grįžau namo. Persirengiau ir sėdau prie kompiuterio žaisti visokius žaidimus, ir kalbėti per Skype su draugais. Pagaliau atėjo vakaras ir aš nutariau išsimaudyti vonioje. Po viso to pradėjau šluostytis galvą, akies krašteliu pamačiau, kad be jokios priežasties pradėjo judėti šampūno buteliukas, atsisukęs į jį, man prie akių sustojo, lyg būtų sustabdytas. Skersvėjo nebuvo, ir aš negalėjau jo pajudinti, nes buvau gal per metrą nuo jo...
Išsigandęs išbėgau iš vonios, buvau nedideliame šoke, namie visi mane laikė nesveiku ir išprotėjusiu, nors ir buvau pasakojęs jiems, jog kviečiau Charlį su klasiokais...
Nuėjau miegoti. Buvo paskutinė diena mokykloje, rūbinėje niekas daugiau nebematė jokio lapo su pieštukais, tarsi būtų dingę, juolab, kad rūbininkės niekad neina į rūbines. Tą pačią dieną, aš išvažiavau atostogauti pas tetą, kuri gyveno vienkiemį, toli nuo žmonių, mediniame name. Kaskart ji vis nenorėdavo manęs žadinti, ir išvažiuodavo viena į darbą, ir likdavau vienas namie. Tas man labiausiai tais metais ir nepatiko. Aš vis girdėdavau savo mamos balsą, kuris vis šaukė mane, sakydavo jog ateičiau pas ją. Paslaptingai dingo mano ausinės, kurios buvo man labai svarbios jog negirdėčiau mamos balso, atrodė jog kažkas paėmė, nes puikiai prisiminiau kur padėjau prieš einant miegoti. Nuo tada pradėjau girdėti ne tik mamos balsą, bet ir žingsnius, kurie mane vis labiau gąsdindavo...
Tame name buvo siaubingai tylu, negalėdavai girdėti nieko daugiau tik tuos žingsnius ir mamos kvietimą. Valandų valandas gulėjau lovoje po antklodė, girdėdamas tuos baisius garsus. Patikdavo man ten tik tada, kaip kažkur išvažiuodavome, ir grįždavome abu. Susiklosčiusiomis patogiomis aplinkybėmis, aš gavau šansą greitai iš ten išvažiuoti. Galvojau pagerės, bet aš grįžęs namo, kitą dieną šeimos nariai kažkur išėjo, o aš išėjau į parduotuvę. Grįžau, ir užsirakinau duris per du pasukimus, ir nuėjau į tualetą. Išėjęs nustėrau vietoje, pamatęs atidarytas duris kurios buvo užrakintos, matėsi išsikišusi spyna, kuria bandžiau užrakinti per du pasukimus. Iš laiptinės pūtė labai šaltas vėjas. Sutvarkęs duris, sudėjau pirkinius į vietas, apie tai niekam nepasakojau, nes maniau jog taip bus geriausia.
Galbūt tai Charlis, galbūt ne. Nieko negaliu pasakyti, tiesiog tikiu jog mane bandė gąsdinti prie manęs prilipusi kažkokia būtybė.
Ačiū jog skaitėte. Atsiprašau už klaidas, niekada nebuvau gabus gramatikos srityje.
0
