Gytis Padegimas: Gyvūniškos Egzistencijos Link

Kas nuo ko pirmas nusigręžė: kultūros žmonės nuo valdžios ar valdžia nuo kultūros? Kaip įvertinti tą nuostolį, kurį patyrė visuomenė, kai mokslo ir meno žmonės liovėsi garsiai reflektavę aktualijas ir valdžios politiką, švietę ir protinę žmones, apeliuodami į kritinį, na, nebūtinai kritinį, - apskritai į jų mąstymą. Po paskutinio Kultūros kongreso 2009 metais buvo sakoma: arba konsoliduosimės, arba grimsime. Regis, tebegrimstame. O gal jau nebėra kur? Vienas didžiausių teatro kūrėjų Gytis PADEGIMAS, „Pirmeivių“ premjera rišantis praeitį su dabartimi, sako, kad žmogus artėja gyvūniškos egzistencijos link.

- Deja, kaip mes matome, mūsų valstybėje „šuns balsas į dangų neina“, kultūros žmonės vis labiau ir labiau stumiami į pašalius, - sako G.Padegimas, - isigalėjo verslas arba, nebijokime žodžio, biznis, kuris buvo daromas visur, net kaip sakoma iš š… virves pinant. Šį teiginį norėčiau iliustruoti keistu ir greičiausiai visų pamirštu faktu. Šiandien Lietuvoje atsiradęs „Sąjūdis prieš Astravo AE“, šiandien rašom notas Baltarusijai, triukšmaujam, bet šitie veiksmai yra tiesiog apgailėtini - tai yra mojavimas kumščiais, kaip sakoma, po muštynių.

Primenu: vos tik pasirodžius pirmosioms žinutėms apie Baltarusijos ketinimą statyti Astravo atominę elektrinę, Kultūros kongresas toje pačioje Mokslų akademijos salėje, kur ir prasidėjo Sąjūdis, organizavo didžiulę konferenciją, kurioje dalyvavo daug kultūros veikėjų, aplinkosaugininkų, garsių mūsų ekspertų ir buvusių aplinkos ministrų. Konferencijoje buvo priimti kreipimaisi į valstybės vadovus, į poną ministrą pirmininką Andrių Kubilių, į mūsų prezidentę, kviečiant ir raginant imtis neatidėliotinų priemonių, kad kaimynų ketinimai būtų užkardyti. Koks buvo atsakas į kultūros žmonių susirūpinimą? Jokio atsako. Mūsų kreipimaisi buvo ignoruoti. Lygiai taip pat valstybės mastu politikų, ir kairės, ir dešinės, buvo ignoruojama, mano supratimu, vaisinga ir daug kuo inovatyvi Kultūros kongreso veikla.

- Šiemet minime Sąjūdžio Kultūros kongreso 30 metų sukaktį. Nors Nepriklausomybės metais jis ir nebuvo vienintelis, tačiau, be jokios abejonės, ryškiausias ir svariausias. Jame dalyvavote ir jūs.

- Kultūros kongresas atsirado, sakyčiau, kaip dukterinė Sąjūdžio organizacija, kurioje susitelkė įvairių specialybių, įvairių amžių, įvairių pažiūrų kultūros žmonės, kurie nenorėdami dalyvauti politikoje siekė puoselėti kultūrą, suprasdami, kad, anot šventojo Jono Pauliaus II, iš visų gyvensenos sandų kultūra yra svarbiausia. Kodėl? Todėl, kad kultūringas žmogus yra būtina sąlyga demokratijos mechanizmui veikti. Dabar visame pasaulyje matome, kad demokratijos slopsta, atsiranda įvairių jos atmainų, pvz., oligarchinė demokratija, valdoma demokratija. Mano įsitikinimu, taip yra dėl to, kad visame pasaulyje slopsta kultūra, kad ekonomika ir politika užgožia kultūrą, o tada, kaip sakoma, sumenksta ir politinė kultūra, ir pilietinė visuomenė, nes pilietinę visuomenę, anot to paties popiežiaus, gali kurti tik kultūringi žmonės. Kultūros kongresas ir buvo sušauktas tampriems politikos ir kultūros ryšiams valstybės kuriamuoju laikotarpiu palaikyti, kitaip sakant, norint suteikti politikai bei ekonomikai kultūros, švietimo dimensiją.

- Deja, to padaryti nepavyko. Ar šitoje nesėkmėje neprasišviečia ir pačių kultūrininkų kaltė?

- Na, gal ir mūsų kaltė, gal mes turėjome aktyviau demonstruoti sustoję po ministro pirmininko ar prezidento langais, bet žinot, kultūros žmonės yra kultūringi, jie nepratę rėkt, akių draskyt, jie daugiau mąstymo, ne emocijos, ne plytų mėtymo, žmonės. O dabar pandemijos sąlygomis ypač suvokėme, kaip reikia tos kultūros dimensijos, - žmogus be kultūros laukėja, jis tiesiog artėja prie net ne žmogiško, bet gyvūniško egzistavimo. Pajutom, kaip trūksta teatro, koncertų, susitikimų, kurie faktiškai yra pilietinės visuomenės kūrimo ir socializacijos priemonė, telkianti bendruomenę. O tiek internetas, tiek visi nuotoliniai mokymai dar labiau sluoksniuoja visuomenę, skaido ją į atskirus atomus, į atskiras nesusieinančias salas.

- 1990 metų Kultūros kongresas išsiskiria dar ir tuo, kad buvo bene vienintelis sambūris, kai valdžia ir kultūros žmonės „sėdėjo viename vežime ir giedojo tą pačią giesmę”?

- Be abejo. Muzikas Dainius Trinkūnas apskritai yra vienas kiečiausių mūsų kultūros ministrų, net sakyčiau, šimtmečio ministras, jis iš tiesų suprato kultūros esmę, o dabar ką mes matom kultūros ministrų poste? Vis atsitiktinius žmones. Maža to, mes matome, kad Kultūros ministerija nieko nesprendžia, finansavimą patikėjusi Kultūros tarybai, kur vadinamieji ekspertai dalina lėšas, drįstu sakyti, arba saviems, arba kažkokiems eksperimentams. Pavyzdžiui, vienas planuotas mano spektaklis negavo finansinės paramos žinote dėl ko? Taip, čia įdomu, - man buvo atsakyta, tačiau tai yra tradicinis psichologinis teatras, - suprask, tokio nereikia, duokit tik inovacijas. Perfrazuojant galima daryti išvadą: pageidautina, nors nežmoniškai, bet tik kitoniškai, arba politiškai angažuotai, kas dabar madinga, kas kyla iš naujosios kairės politikos. Reikia greitų įvykių, festivalių, reikia sumest pinigus į fejerverkus, į kažką žibančio, degančio, stulbinančio, visiškai negalvojant apie to prasmę, paliekant po savęs daug pelenų ir užmaršties.

- Tai ir noriu klausti, kuo patraukli jūsų parašyta ir režisuota pjesė „Pirmeiviai“, kurios premjera vyksta šį savaitgalį Kaune? Juk nesate iš tų kūrėjų, kurie vaikosi pigaus šiuolaikiškumo.

- Pjesę „Pirmeiviai“, skirtą Lietuvos teatro šimtmečiui, parašiau per karantiną, norėdamas priminti profesionalaus teatro kūrėją Juozą Vaičkų, jo pirmuosius aktorius, pirmuosius teatro žmones, kurių daugelis nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau jos aprėptis daug platesnė, liudijanti labai energingą dviejų dešimtmečių visuomenės gyvenimą, kai buvo dedami pagrindai mūsų demokratijai. Tai jau trečioji mano trilogijos dalis; spektakliai tiek J.A.H. apie rašytoją Juozapą Albiną Herbačiauską, tiek „Alksniškės“ apie prezidentą Kazį Grinių buvo gausiai lankomi.

- Norite pasakyti, jog kultūrai gyvybiškai svarbi istorinė atmintis?

- Atminties perimamumas, tas giluminis kultūrinis procesas, apimantis ir jungiantis žmogų su kultūriniu paveldu, su istorija, su visuomene, visiškai apleidžiamas, jis visiškai pamirštamas. Juk kultūrą galima apibrėžti kaip dialogą tarp praeities ir dabarties.

- Gal iš tiesų, kaip pastebėjo šviesaus atminimo poetas Marcelijus Martinaitis, esame pašaukti kurti nebūtį?

- Va, jūs kalbėjot apie atmintį ir minėjot Sąjūdžio Kultūros kongresą, jame dalyvavo daug iškilių žmonių, kurie turėjo kultūros perimamumo pajautą. Nebuvo nė menkiausios užuominos apie kultūros revoliuciją, kurios žymių matome dabar iš įvairių neišsilavinusių į ministro postą atėjusių mergelių, imančių griauti iš pamatų, pvz., kai Lietuvoje trūksta mokytojų, sugriauna Edukologijos universitetą, - tai, mano supratimu, yra tiesiog nusikalstama veika. Kultūros kongreso žmonės turėjo viziją, kaip tą kultūrą išsaugoti, sujungti su dabartimi ir nešti į ateitį, kad nenutrūktų, anot Hamleto, laiko ryšys.

- Jums nekyla klausimas, o iš kur žmogui semtis dvasingumo, kai įsiviešpatavusi vartojimo kultūra, iš kurios eliminuotas net tikėjimas, Dievas?

- Tada jau viskas leista, tada jau laisvė suprantama kaip anarchija, tada nebegalioja savikontrolės mechanizmai. Kuo toliau, tuo labiau mūsų ir apskritai Vakarų visuomenėje pastebima vis didesnė individo savivertė ir vis mažesnė savivoka, siekis laisvės be atsakomybės, laisvės be ribų, neprisiimant priedermės riboti savo laisvę dėl sugyvenimo, dėl kito laisvės. Dėl to ir konfliktų, ir susipriešinimo pasaulyje vis daugėja, dėl to visuomenė ir skaidosi, dėl to vis agresyvesni disharmonijos proveržiai pasaulyje. Juk visi paminklų vartymai Vakaruose susiję su nudvasėjimu, nukultūrėjimu. Žmonės nesuvokia, kas buvo tas Kolumbas ir kas buvo Servantesas, kuris irgi galėjo būti engiamas, jiems gana to, kad jo gyventa vergvaldystės laikais ir kad jam pastatytas paminklas, užtat reikia jį griauti. Toks visiškas sulaukėjimas.

- Ar būtų prasmė tokio Kultūros kongreso šiandien, žinoma, jeigu jį pavyktų sušaukti?

- Mes visi susiję, mes visi esame kultūros lauko, kuris Lietuvoje labai nedidelis, dalis ir mums visiems labai trūksta bendruomeniškumo. Kultūros kongresas ir buvo ta vieta, kur susitikdavai su įvairiais žmonėmis: ir restauratoriais, ir filosofais, ir rašytojais, tai inspiruodavo vieniems ir kitiems labai daug idėjų ir padėdavo pajusti kito panašiai mąstančio petį, nes, banaliai kalbant, vienas lauke - ne karys. Kai yra tokia didžiulė ir auganti valdžios ir visuomenės abejingumo siena, kaip aš sakau savo pjesėje J.Vaičkaus laikais, tai tas buvimas kartu, bent suėjimas, pasidalijimas mintimis, idėjomis, net jeigu valdžia jų neklauso ir nenori girdėti, yra vaisingas mums visiems. Kultūros kongreso veikla buvo produktyvi net ta prasme, kad ji leido pažinti žmones, kuriems rūpi kultūra, kuriems skauda, kad ji taip nuvertinama.

Žinoma, būtų labai šaunu, jeigu įsilietų jaunimo. Jaunos kartos gyvybingumas labai praverstų kultūros kongresui, nes podraug su juo būtų stiprinama ir kartų jungtis. Gyvenimas turi judėti į priekį. Juk nuo tų laikų labai daug kas pasikeitė pasaulyje, turim suvokti šiuolaikiškumą ir judėti koja kojon su gyvenimu. Semdamiesi stiprybės praeityje, bet žvelgdami į ateitį. Jauni žmonės daug keliauja po pasaulį, daug eksperimentuoja, tad gal su mūsų kultūros patriarchais atrastų naujų formų, gal, sakyčiau, inspiruotų ir agresyvesnių atakų, nebijau šito žodžio, informacijos lauko, valdžios atžvilgiu, kad jų balsas būtų išgirstas. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Manau, kad ir didžioji kultūros kongresų dalyvių dalis iki šiol nenuleido rankų, eina, gina, kovoja, stengiasi dėl kultūros ir nors, kaip sakoma, kakta sienos nepramuši, tačiau būna, kenčia kakta, bet ir sienoje lieka žymė, per ilga, žiūrėk, ji ima ir įtrūksta.

Šaltinis respublika.lt  Gytis Padegimas. Eltos nuotr.

Turite savo nuomone, (už ar, prieš) komentarą pasidalinkite su mumis, prisijunkite, rašykite bloge / kategorija skaitytojo nuomone.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.