Havajų pica su ananasais, kumpiu ir sūriu

Aš dar labai puikiai pamenu laikus, kai patį pirmą kartą paragavau ananasų. Aišku, šviežių ananasų sovietmečio parduotuvėse nebuvo įmanoma rasti - kaip jie atrodo, mes žinojome tik iš knygų. Bet šaldytų produktų skyriuose kartais buvo įmanoma aptikti nedideliais gabalėliais supjaustytų ananasų permatomuose polietileno maišeliuose. Tokius ananasus mano mama tiesiog atitirpindavo, po to sudėdavo į dubenėlius ir mums, vaikams, duodavo valgyti vienus. Ananasus, kiek aš pamenu, visada skanaudavome žiemą, kai būdavo mažai vietinių vaisių bei daržovių. 

Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, į parduotuves užplūdo iki tol nematyti ir neregėti produktai, mūsų šeima ananasus prisimindavo retai. Aš pati asmeniškai juos visai iš naujo atradau, kai laukiausi savo sūnaus. Visos besilaukiančios draugės "mirdavo" dėl raugintų kopūstų ir marinuotų agurkų, o man pačiai, įžengus į maisto prekių parduotuvę, silpna pasidarydavo, kai pamatydavau konservuotų ananasų skardinę. :)

Vienas iš pačių mano mėgstamiausių patiekalų su ananasais - Havajų pica. Kiti mano namiškiai dėl jos tikrai nėra tokie pamišę, ir daug mieliau pasigaminama sau picas su pomidorais, grybais bei alyvuogėmis. Bet kartas nuo karto aš pati vis dėlto išsikepu picą su ananasais - ir būna nerealiai gerai! 

Ar žinojote, kad Havajų pica atsirado visai ne Havajuose, o Kanadoje - rašytiniuose šaltiniuose yra teigiama, kad 1962 metais ją sugalvojo Sam Panopoulos, atsikraustęs į Ontariją iš Graikijos. Ir šiame nedideliame Chatham miestelyje, su savo broliu Nicku jis atidarė Satellite restoraną. Anais laikais Šiaurės Amerikoje picos dar buvo visiškai naujovė (New York Times amerikiečiams jas pirmą kartą pristatė tik 1944 metais!), ir niekas jų nemokėjo iškepti labai kokybiškai. Sam Panopoulos po to pasakojo, kad tikrą picą buvo valgęs vos vienintelį kartą, kai 1954 metais kelionės į Ameriką metu, stabtelėjo Neapolyje. Kaip ji turėtų būti kepama, Sam Panopoulos nutuokė tik itin miglotai. Kanadoje picerijų tuo metu išvis nebuvo - artimiausia vieta, kur galėjai paragauti picos, buvo Detroitas, nors tenykštė pica, kaip yra teigiama, idealia kokybe tikrai nepasižymėjo. Sam Panopoulos ne vieną kartą yra prisipažinęs, kad pirmąsias picas savo klientams kepdavo paprastoje namų orkaitėje, nes visiškai nieko neišmanė apie picų kokybišką tešlą. Bet, kaip yra sakoma, neklysta tik tie, kurie visiškai nieko nedaro - bandymų ir klaidų metodu Panopoulos šeima sugebėjo sukurti savo picų asortimentą ir sugebėjo išpopuliarinti tokį užkandį tarp vietos gyventojų.

Nežinau kaip jums, bet man pačiai asmeniškai, žinant patiekalo kilmę, daug lengviau suprasti jo pagaminimo principus. Pvz., faktas, kad konservuoti ananasai picos atsiradimo momentu buvo visai naujas ir madingas produktas, paaiškina, kodėl bekepant Havajų picą naudojami būtent jie, o ne švieži ananasai. Kanadietiška patiekalo kilmė iš dalies paaiškina ir tai, kodėl Havajų pica tradiciškai buvo gaminama su virtu nerūkytu kumpiu, JAV žinomu kaip Canadian bacon, tai yra Kanados kumpis. XX amžiaus viduryje Kanados provincijoje tikrai nebuvo lengva įsigyti ir mozzarellos sūrio - tampa aišku, kad tuo atveju picerijose buvo naudojamas vietinis fermentinis sūris. Štai ir visas pagrindinių Havajų picos ingredientų sąrašas vienoje pastraipoje. :) Žinoma, einant laikui atsirado daug skirtingų Havajų picos variantų - su įvairiausiomis kumpio rūšimis, su traškia šonine ir vištiena, su česnakiniu padažu bei aitriąja paprika, su pievagrybiais bei alyvuogėmis. Bet tikra klasikinė Havajų pica yra itin paprasta, ir man labai patinka aiškus, jokių papildomų pagardų neužgožiamas kontrastas tarp kumpio sūrumo ir konservuotų ananasų saldumo. Na o jūs, žinoma jeigu norite, tikrai galite susikurti savo asmeninę Havajų picą. O aš pateiksiu savo receptą. :)

Picos tešlą bei naminį pomidorų padažą rekomenduoju pasiruošti likus maždaug vienai parai iki picų kepimo.

Ingredientai

Vienai picai, maždaug 30 centimetrų skersmens:

• picų tešla: 1 porcijos (receptas čia)
• pomidorų padažas picos pagrindui aptepti (rekomenduoju naminį, pagal receptą čia)
• gerai besilydantis fermentinis sūris: ~150 gramų (arba plėšyta mocarela)
• virtas, nerūkytas kumpis: 5-6 griežinėlių
• konservuoti ananaso gabaliukai
• džiovintas raudonėlis (jeigu norisi).

Recepto paruošimas

1. Pirmiausia gerai įkaitiname orkaitę ir kepimo skardą, kurioje kepsime picą (dar geriau būtų naudoti kepimo akmenį, ką aš ir darau, daugiau apie tai aprašiau čia, būtinai paskaitykite). Kaitindami nustatome didžiausią temperatūrą - 250 laipsnių arba daugiau.

2. Picos pagrindą plonai iškočiojame; jei norisi, dedame jį ant kepimo popieriaus (šitaip bus lengviau perkelti į įkaitintą skardą, ypač jei neturite ližės).

3. Ištepame pomidorų padažu, maždaug 1-2 centimetro pločio kraštelius paliekame neteptus.

4. Tešlą tolygiai apibarstome sūriu. Jei naudojate fermentinį sūrį, galima jį barstyti ant picos pačioje pabaigoje, tai yra išdėlioję kumpį ir ananasus, arba dalį jo pabarstyti ant pomidorų padažo, o kitą dalį - ant kumpio ir ananasų. Tokiu atveju pica gausis labiau amerikietiško, o ne europietiško stiliaus. Jeigu naudosite mocarelos sūrį, geriausia visą jį sudėti ant pomidorų padažo, po to ant viršaus išdėlioti kumpį bei ananasus.

5. Išdėliojame kumpio griežinėlius bei ananasus. Kumpio ir/arba ananasų griežinėlių galite ir nesmulkinti, bet tokiu atveju bus daug sudėtingiau tolygiai juos paskirstyti, tad rekomenduoju kumpio griežinėlius padalinti į keturias dalis, o ananasus supjaustyti gabaliukais.

6. Jei norisi, picą apibarstome trintais džiovintais raudonėliais.

7. Dedame picą į įkaitintą orkaitę, ant karštos kepimo skardos (arba kepimo akmens) ir kepame maždaug 10 minučių, kol tešlos krašteliai gražiai išsipučia, o sūris išsilydo.

8. Iškepusią pica išimame iš orkaitės.

9. Supjaustome picą gabaliukais.

10. Skanaujame nieko nelaukdami!

11. Rekomendacija: Daugiau picų receptų rasite: Picų receptai.

Recepto Autorius Su šaukštu aplink pasaulį