Skaitytojo laiškas: Kijevas - Minskas. Kas galėtų paneigti...

Prezidento rinkimų Baltarusijoje baigtį vainikavusios demonstracijos bei gatvių neramumai primena 2014 metų įvykius Kijeve, kai buvo priverstas iš šalies bėgti prorusiškasis prezidentas Janukovyčius, nors jo išrinkimo teisėtumas abejonių lyg ir nekėlė. Dabar, praėjus daugiau kaip 5 metams, galime rasti atsakymą į klausimą: kam gi buvo naudingi Maidano įvykiai? Atsakymas gal kiek netikėtas, bet akivaizdus - Rusijai. Juk Maidano dėka Maskva susigrąžino Krymą, Donecko ir Luhansko sritys tik formaliai bepriklauso Ukrainai ir tik laiko klausimas, kada jos grįš į „motinėlės Rusijos“ glėbį.

Aiškumo dėlei pasigilinkime, kaip susiformavo dabartinės Ukrainos ir Baltarusijos teritorijos. Į amžių glūdumas nesibraudami, apsistokime ties XX a. pradžia. 1917 m., subyrėjus Rusijos imperijai, susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika, bet labai trumpam. Vakarines sritis pasisavino Lenkija (Galicija, Voluinė), Čekoslovakija (Užkarpatė), Rumunija (Besarabija ir Bukovina), o rytines sritis - bolševikinė Rusija. Kadangi tokia Ukraina lyg ir mažoka, 1919 m. gruodį prie jos prijungiamos dabartinės Donecko bei Luhansko sritys, o 1954 m. N.Chruščiovas dėl paprasčiausių ūkinių aplinkybių perleidžia ir Krymą. Tuo metu ukrainiečių ten reikėjo gerokai paieškoti, nes kai Rusijos imperijos pradininkas, mūsų Vytauto Didžiojo propro..anūkis Ivanas Rūstusis, nukreipė savo žvilgsnį į pietus nuo Maskvos, jis ir jo įpėdiniai, stumdami lauk siauraakius stepių gyventojus, į šias teritorijas kėlė grynakraujus rusus. Plėtojimą šia kryptimi užbaigė Jekaterina II, XVIII a. pabaigoje užėmusi Krymą.

Baltarusija. Po 1917 m. revoliucijos bolševikų sukurta Litbelo respublika egzistavo itin trumpai. Užtat su lozungu: „Mes ant durtuvų nunešime laisvę pavergtoms Europos tautoms“, link Lenkijos 1920 m. patraukė M.Tuchačevskio vadovaujama raudonoji armija. Klystume manydami, kad jų tikslas buvo Varšuva. Užmojai daug rimtesni: „Per baltosios Lenkijos lavoną, suteiksime pagalbą broliams vokiečių komunistams“, kurie iš tiesų buvo netoli pergalės. Deja, netoli Varšuvos raudonieji gavo į kailį, nelabai sekėsi ir vėliau, todėl 1921 m. Rygos taikos sutartimi vakarinę Baltarusijos dalį atidavė lenkams, sau pasilikdami rytinę. Tik ta dalis kaip valstybei juokingai maža, todėl prie Baltarusijos SSR 1924-1926 m. prijungiamos Mogiliovo, Gomelio, Vitebsko sritys bei dalis Smolensko srities (17 apskričių) ir taip beveik dvigubai padidinant respublikos plotą.

Kol egzistavo Sovietų Sąjunga, tokios manipuliacijos teritorijų pavaldumu yra bereikšmės- vis tiek šeimininku lieka Maskva, bet, subyrėjus jai... šios žemės tapo užsienio valstybių dalimi. Ir visu rimtumu iškyla susigrąžinimo problema. Geruoju niekas neatiduos, pradėti oficialų karą ypatingai blogas variantas: viso pasaulio akyse „taikdarė“ Rusija tampa agresoriumi. Užtat lieka rusams būdingas ir labai stiprus nacionalinio išdidumo jausmas, nusakomas maždaug taip: „geriau badu dvėsiu, bet svetimi man nekomanduos“. Nors minimų teritorijų gyventojų kišenėse - ukrainietiški ar baltarusiški pasai, dvasia jie ir toliau yra rusai, todėl uždavinys ne toks jau sudėtingas. Per trečias ar ketvirtas rankas suorganizuoti Maidaną ir gražiai kreiptis į tautiečius: „Broliai rusai, jūs matot, kaip ukrainiečiai, pataikaudami Vakarų plutokratams, elgiasi su jūsų išrinktu prezidentu? Spjaukit į juos, o mes padėsim jums tapti savo krašto šeimininkais, o ne Vakarų pastumdėliais“. Rezultatas akivaizdus.

Tad jeigu pavyko toks fokusas Ukrainoje, kodėl gi nepakartojus Baltarusijoje? Juo labiau kad pasaulio galingųjų reakcija į Ukrainos įvykius tiktai formali, o kiauksintys mažiukai net naudingi. Užkurti gaisrą svetimame name kitų rankomis valstybėms įprastas dalykas. Politikoje draugų nėra, yra tik interesai (V. Čerčilis), tad vardan Rusijos interesų...

Šioje situacijoje labai dera garsusis Vytauto Landsbergio posakis: „Kas gali paneigti...“

Formuluojame: „Kas gali paneigti, kad, siekdama susigrąžinti kažkada perleistas teritorijas, neramumus Ukrainoje bei Baltarusijoje organizavo ir organizuoja Rusija?“

Įdomiausia tai, kad, nepaneigus to, Kremliaus klapčiukų padėtyje atsidurtų nemažai mūsų politikų.

Aukos Baltarusijoje

Nemune antradienį rastas Baltarusijos rinkimų komisijos nario Konstancino Šišmakovo kūnas. Skelbiama, kad jis buvo vienas iš dviejų komisijos narių, atsisakiusių pasirašyti rinkimų rezultatų protokolą. 29 metų K.Šišmakovas užėmė Volkovysko karo muziejaus direktoriaus pareigas.

Trečiadienį Minsko karo ligoninėje mirė 43 metų Bresto gyventojas Genadijus Šutovas. Jis buvo sužeistas šūviu į galvą rugpjūčio 11 d. per protesto akciją Breste, praneša portalas „tut.by“.

Pasak velionio artimųjų, jie kalbėjosi su tragiško įvykio liudininkais, kurie papasakojo, kad Genadijus tuo metu nei mušėsi, nei konfliktavo - tiesiog ėjo. Šūvis į jį buvo paleistas nuo pastato stogo.

Genadijus - trečioji Baltarusijos pareigūnų auka, prasidėjus protesto akcijoms po prezidento rinkimų.

Šaltinis respublika.lt

Turite savo nuomone, (už ar, prieš) komentarą pasidalinkite su mumis, prisijunkite, rašykite bloge / kategorija skaitytojo nuomone.