1908 m. birželio 30 d. po 7 val. ryte (vidurnaktį pagal Grinvičą) Sibiro Uolėtosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska, Krasnojarsko krašte) upės baseine (60°55' š.pl. 101°57' r.ilg.) įvyko milžiniškas sprogimas, kurio galia prilygo 10-40 mln. tonų trotilo (kaip vidutinė termo vandenilinė bomba). Sprogimą užfiksavo observatorijos visame pasaulyje. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Tačiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Šiuo metu manoma, kad tai buvo kometos branduolys, nes panašūs reiškiniai vyko ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nukritus Vitimsko meteoroidui.

Klausimas, ar J. Gagarinas tikrai buvo pirmasis tarybinis kosmonautas, keliamas nuolat. Štai ir prieš to istorinio skrydžio 40-metį „Interfaksui“ kažkoks Michailas Rudenko, pasivadinęs OKB-246 inžinieriumi- eksperimentatoriumi, pranešė, kad 1957-59 m. iš Kapustin-Jaro kosmodromo buvo paleistos balistinės raketos, kurias pilotavo lakūnai Ledovskich, Šaborinas ir Mitkovas. Visi jie žuvo, o jų pavardės niekada oficialiai nepaminėtos. Atseit, jie atliko vadinamuosius suborbitinius skridimus, t.y. neapskrieti žemę, o skristi parabole. Beje, jie, atseit, buvo paprasti lakūnai, neturėję jokio specialaus pasiruošimo.

Jau 16 šimtmečių prieš kiekvienas Velykas Jeruzalės Kristaus prisikėlimo bažnyčioje įvyksta stebuklas; į tą vietą, kurioje po mirties buvo palaidotas Jėzus, nusileidžia dangiškoji ugnis. Pirmosios apraiškos užfiksuotos 4 a. – pagal apaštalų ir šventųjų Tėvų liudijimus, Viešpaties karstą šviesa nušvietė sekmadienį po Kristaus prisikėlimo. Tai matė vienas apaštalų. Bažnyčios istorikas Grigalius Nisietis rašė: „Petras tikėjo, matė ne tik savo žvitriomis akimis, bet jautė ir aukštu apaštališkuoju protu – šviesa užlieja šviesa taip, kad nors buvo naktis, tačiau vaizdus matė dvigubai – jausmais ir siela“.

Čampos sala labai populiari tarp turistų, plaukiančiu kruizu Arktikoje. Dėl to stebėtis nereikia- šioje saloje aptinkami objektai, kurių kilmė iki šiol nėra žinoma, o ir artimiausiu metu šios mįslės išsiaiškinimo, ko gero, nebus.

Konspirologijos specialistai teigia, kad mūsų pasaulį jau daug amžių valdo slaptos draugijos. tiesa tai ar ne - patikrinti sunku, tačiau versija, kad visos žmonijos gyvenimą valdo 13 masonų ložių, iš kurių 7 yra ypač privilegijuotos, gali lygiai taip pat egzistuoti, kaip ir kitos versijos. Teigiama, kad vienai iš privilegijuotųjų ložių priklauso Astronų šeima, kurios istorija atrodo tiesiog neįtikėtina.

1913 metais tarptautiniai bankininkai sugebėjo prastumti Amerikoje „Federalinio rezervo“ įstatymą, pagal kurį tiktai jie turėjo teisę spausdinti dolerius ir juos skolinti vyriausybei, gaudami už tuos popieriukus palūkanas auksu. Prasidėjo didžiausia afera žmonijos istorijoje. XVIII amžiaus pabaigoje Rotšildų šeima nutarė paskleisti savo pinigų spausdinimo patirtį, įgytą Anglijoje ir Prancūzijoje, jaunoje ir audringai besivystančioje Amerikoje. Tuo tikslu 1790 metais jie pasodino į finansų ministro postą Aleksandrą Hamiltoną, kurio pastangomis buvo įsteigtas „Pirmasis Jungtinių Valstijų nacionalinis bankas“. Iki 1836 metų jis aktyviai dalyvavo Amerikos pinigų sistemos formavime.

Legendos apie sparnuotus monstrus egzistuoja beveik visose pasaulio tautose, o mitų apie juos šaknys siekia labai senus laikus. Slavai pasakoja apie stebuklingus paukščius Siriną ir Alkonostą, senovės judėjai – apie sparnuotus angelus ir demonus, senovės graikai – apie harpijas. Įdomu tai, kad skirtinguose tautose šie sutvėrimai buvo apibūdinami praktiškai vienodai. Ar tai neliudija, kad žmonės savo akimis matė tokias sparnuotas pabaisas?

Kinijoje, kurioje ribojamas tikėjimas beveik viskuo, išskyrus komunistų partija, mistinės istorijos nedažnai tampa populiarios. Tačiau kino Zhaoguo Mengo istorija apie sueitį su ateiviais žinoma beveik kiekvienam kinui, rašo „The Huffington Post“. Z.Mengas yra kilęs iš istorinio Mandžiūrijos regiono, esančio Šiaurės Rytų Kinijoje. Patys kinai šio regiono gyventojus laiko kilniaširdžiais ir darbščiais, tačiau kartais truputį atitolusiais nuo realybės. Tad visiškai nestebina, kad pirmasis žmogus šalyje, kuris teigė, jog santykiavo su nežemiškomis būtybėmis, yra kilęs būtent iš šio regiono. Įdomu ir tai, kad Zhaoguo Mengo sekmingai praėjo melo detektoriaus testą.

Didelį labai senų artefaktų lobį 1984-ais metais aptiko Elijaus Sotomajoro vadovaujama ekspedicija. Ekvadore esančiame La Manos kalnų masyve, daugiau nei 900 m. gylyje esančiame tunelyje buvo aptikta 300 gaminių iš akmens. Tikslų radinių amžių šiuo metu nėra įmanoma nustatyti. Yra žinoma tik tiek, kad jie nepriklauso nė vienai šiame regione egzistavusiai civilizacijai. Akmenyje išraižyti simboliai ir ženklai aiškiai yra sanskrito kilmės, tačiau ne vėlesnės jo versijos, o ankstesnės. Kai kurie mokslininkai šią kalbos versiją netgi vadina prosanskritu.

Istorija žino nemažai pasakojimų apie rastus lobius. ne mažiau legendų pasakojama apie garsius plėšikus ir vagis.Tačiau ypatingą vietą tarp visų šių pasakojimų užima istorija apie Kaizerodo olos lobį ir amerikiečių armijos leitenantą, kuris tapo brangenybių vagimi. Šis lobis buvo pats didžiausias žmonijos istorijoje, o leitenanto įvykdyta vagystė tapo pasauline sensacija... Tiesa, tai įvyko tik po 35 metų.

Jūra, ko gero, yra labiausiai mistiška stichija pasaulyje. Jos tamsios gelmės jau nuo senų laikų masino ir gąsdino žmones savo pavojingumo ir nežinomybe. Narsuoliai leisdavosi ieškoti nuotykių ir kartais be jokių pėdsakų pradingdavo jūrų gelmėse.... Nėra nieko keisto, kad per daugelį amžių apie jūras buvo sukurta daugybė mitų.

Susitikimai su vaiduokliais - mirusių ar dar gyvų žmonių atvaizdais - mūsų planetoje vyksta ne taip jau ir retai. Šiuos reiškinius jau seniai paaiškino okultiniai mokslai. Tačiau yra tokių vaiduoklių, kurie kelia nuostabą netgi paranormalių reiškinių tyrinėtojams. Šiai kategorijai priklauso gyvūnų, kitų negyvų daiktų vaiduokliai. Jų atsiradimo priežastys lieka didžiule mįsle tiek tradicinio mokslo atstovams.

Nelegaliu archeologinių vertybių kasinėjimu, dar vadinimu juodąja archeologija, dažniausiai užsiima mažas pajams gaunantys asmenys arba bedarbiai, teigia Kultūros paveldo departamento kontrolės skyriaus atstovas Renaldas Augustinavičius. Jo tvirtinimu, tai nėra stebėtina, nes tokia veikla – viena pelningiausių. „Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – sako R. Augustinavičius.

Galima netikėti tuo, kad gana seniai Žemėje pradėjo lankytis ateiviai iš kitų planetų. Tačiau, Kaip tada paaiškinti radinius, kuriuos žmonės aptiko vienoje ar kitoje pasaulio dalyje?

Atkūrę dar IX amžiuje anglo-saksų išrastą vaistą iš svogūnų, česnakų ir galvijų tulžies, mokslininkai apstulbo: šis senovinis vaistas beveik visiškai sunaikina meticilinui atsparią auksinio stafilokoko infekciją (MRSA). Mokslininkų rezultatai bus pristatyti Jungtinės Karalystės (JK) nacionalinėje mikrobiologijos konferencijoje. Šios vaisto receptas rastas senoviniame anglų manuskripte „Bald‘s Leechbook“. Šioje Didžiosios Britanijos nacionalinėje bibliotekoje saugomoje knygoje pateiktos įvairių negalavimų gydymo būdų instrukcijos, rašo BBC.

Bioritmai – tai kiekvienam žmogui būdinga organizmo protinių, emocinių ir fizinių pojūčių kaita. Jie nerodo poros suderinamumo, bet vis tiek yra su tuo susiję. Galima sakyti, kad bioritmai matuoja energijos lygį santykiuose. Kuo labiau poroje sutampa bioritmai, tuo dinamiškesni jų santykiai. Psichologai tvirtina, kad „pelėdos ir vyturio“ sąjungose daug ginčų, jiems sunkiau rasti kompromisą, jie rečiau kartu rodosi viešumoje ir dažniau jaučiasi atitolę vienas nuo kito. Santykius taip pat sunkina tai, kad tokios poros ir mylisi rečiau. Tačiau net ir tos poros, kurių bioritmai sutampa ne visada jaučia aistrą tuo pačiu metu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad iš principo vyrų ir moterų laikrodžiai, matuojantys seksualinį jautrumą, veikia nevienodai.

„Dievas man sako: „Eik ir dauginkis“, todėl aš niekada nesustosiu“, – taip kalbėjo 56 metų britas, kuris jau turi 40 vaikų su dvidešimčia skirtingų moterų ir planuoja susilaukti dar daugiau atžalų. Britai skundžiasi dėl imigrantų, kurie gyvena iš jų šalies skiriamų pašalpų, tačiau vienam savo šalies piliečiui, kuris girtauja ir turi jau keturias dešimtis vaikų, skiria milžiniškas išmokas. Jungtinės Karalystės Monmutšyro mieste gyvenantis Mike’as Holpinas vadinamas neatsakingiausiu šalies tėvu. 40 vaikų turintis vyras teigia prisimenantis tik pusės jų vardus ir kai kurių savo atžalų gatvėje net neatpažintų.