Mistika:

Danijos televizijos TV2 tiesioginėje transliacijoje pamatytas vaizdas kai kuriuos žiūrovus privertė krūptelėti. Žurnalistams oro uoste kalbinant pašnekovą, jam už nugaros nutiko keistas dalykas. Moteris, stovinti ir laukianti savo bagažo bei kalbanti su kitais pro šalį einančiais keleiviais, pasisuko nuo konvejerio paimti lagamino ir tiesiog išnyko be pėdsako.

Šiais laikais, kai akys raibsta nuo daiktų ir baldų gausybės, žmonės pasigenda išskirtinumo, originalumo, patrauklių baldų, galbūt net turinčių savo legendą. Šiuos lūkesčius patenkina tinkamai parinktas iš senelių palėpės ar iš antikvariato atkeliavęs senas baldas.

Daugelis žmonių susidūrė su tokiu reiškiniu, kaip „bepasikartojantys skaičiai“: 11:11, 13:13, 7:07 ir t.t. Vieni žmonės į tai nekreipia dėmesio, kiti tai priskiria mistikai, kaip ateities pranašams.

Didžiausios pasaulyje religijos pagrindas, – rašo amerikiečių politikos ir kultūros svetainėje „National Review“ žurnalistė Myra Adams, – yra tikėjimas, jog apie 33-uosius mūsų eros metus keliaujantis žydų mokytojas mirė prikaltas prie kryžiaus ir po trijų dienų prisikėlė iš numirusiųjų.

Žmogaus sugebėjimas vienu metu būti dvejose vietose ne kartą panaudotas garsių fantastų kūriniuose. Tačiau istorijoje žinomi atvejai, kai taip nutikdavo realybėje. Vienas iš pačių ryškiausių tokio susidvejinimo, žinomo kaip bilokacija, pavyzdžių susijęs su ispanų vienuole Marija Koronel de Agreda (1602-1665).

Tarp jūreivių paplitęs prietaras, kad laivo likimas yra labai susijęs su jo pavadinimu. O laivo pavadinimas, "vardas" gali būti ir laimingas, ir atnešantis nelaimes. Japonijoje, kaip ir kitose Rytų šalyse, skaičius 13 neturi jokios baisios mistinės reikšmės. Netgi priešingai - į šį skaičių žiūrima pagarbiai. Pavyzdžiui, viename vienuolyne saugomas šventas kalavijas su 13 paslapčių simboliais.

Per pastarąjį pusę amžiaus vaiduokliai, kurie anksčiau gyveno išskirtinai senovinėse pilyse ir dvaruose Europoje, sėkmingai apsigyveno ir visiškai šiuolaikiškuose Naujojo Pasaulio būstuose. Jie neretai visiškai atvirai vaikštinėja namų kambariuose ir kiemuose, tiesiog viduryje baltos dienos, keldami nemažai rūpesčių daugeliui amerikiečių. Štai viena tokių istorijų.

„Išvalyti erdvę man sudėtinga, nes gyvenu kartu su tėvais. Jei būtų mano valia, mažiausiai pusę namuose esančių daiktų išmesčiau, baldus perstatyčiau, bet tenka atsižvelgti į vyresniųjų nuomonę“, – skundėsi Ana.

Žmonės iš viso pasaulio pasakoja, kad yra susidūrę su angelais sargais. Pasakojama, kad jie atskrisdavo, norėdami perduoti svarbią žinią, padėti ištiktiems didelių bėdų. Atlikę savo darbą jie dingdavo, lyg nieko nebūtų nutikę. Ar tos mitinės būtybės – tai angelai iš anapusinio gyvenimo?

Viena motina pasidalino širdį veriančiu rašteliu, kurį prieš mirdamas dėl retos smegenų infekcijos parašė šešiametis jos sūnus. Mažylis Lelandas Shoemake'as iš Džordžijos valstijos JAV susirgo prieš mėnesį, o į ligoninę atsigulė prieš pora savaičių. Jis šį pasaulį paliko praėjusį penktadienį.

Koks malonumas pasivaikščioti parko alėjomis, žiemą padengtomis baltu sniegu, vasarą teikiančiomis malonų pavėsį. Paprastai mums ir į galvą neateina, kad šioje alėjose galima susitikti su kažkuo iš kito pasaulio. O juk tokių parkų, kur vyksta mįslingi įvykiai, yra tikrai ne vienas.

Jau senovėje žmonės pastebėjo, kad gyvenime esama kažkokių ciklų: dabarties įvykiai kartais būna stulbinamai tiksli seniai praėjusių laikų kopija. Periodiškų pasikartojimų, nepaaiškinamų logikos požiūriu, pasitaiko ir tautų, ir atskirų žmonių gyvenime. Kas tai - atsitiktiniai aplinkybių sutapimai ar mums nežinomi gamtos dėsniai?

Ši byla iki šiol saugoma Skotlend Jardo archyve kaip viena paslaptingiausių neatskleistų žmogžudysčių bylų. Nei skaitlingų policijos būrių panaudojimas, nei geriausių seklių pagalba, nei patys šiuolaikiškiausi ir įvairiausi metodai, įskaitant ekstrasensus, nepadėjo kilstelėti paslapties šydo nuo šios niūrios ir mistinės dramos…

Šis tekstas skelbiamas pirmąkart, - bet ar nejaučiate, kad esate jį skaitę anksčiau? Atvykote į nedidelį žavų nedidelį miestelį, kuriame iki tol niekada nebuvote, sankryžoje prie bažnyčios užsidegė žalia spalva, einate per gatvę, o priešais jus ateina senutė... ir staiga pajuntate, kad jau buvote čia –ta pati bažnyčia, sankryžą ir per gatvę einanti senutė, lygiai taip pat einanti pasiramsčiuodama lazdele. Tik prasilenkiant su ja aptinkate, kad reali scena ne visiškai atitinka kilusią mintyse. Ir prisimenate, kad čia niekad nebuvote. Sugrįžtame į tikrovę, tačiau neįprastumo jausmas lieka.

Apie sensacingą radinį, aptiktą Kinijoje praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pabaigoje, tapo žinoma tik visai neseniai. netgi pačioje Kinijoje apie šį radinį praktiškai nieko nebuvo rašoma. Detales interviu vienam Taivanio laikraščiui metu atskleidė Senųjų religijų instituto profesorius Li Guančžu.