Vėžio terapijos politika. Kodėl Sloan‘as Keteringas sufalsifikavo mokslinio tyrimo ataskaitas? (3 dalis)

...ir kaip tai susiję su laetriliu?
Tarp 1972 – 1977 m. apie laetrilį daug kalbėjo per žinias ir rašė spaudoje. Daugiausia apie ką kalbėjo, buvo tas darbas, kurį dr. Grifinas su žmona Patricija ir dr. Dž. Ričardsonu darė. Visa tai kėlė daug triukšmo.

Taigi, ar tas laetrilis iš tikrųjų veikia? Nutarta rasti prestižinė, patikimą instituciją, kuri padarytų tyrimus ir atsakytų į šį klausimą. Buvo pasirinktas Memorial Sloan vėžio centras Niujorke, Manhetene, kadangi tai buvo prestižiškiausia vėžio gydymo ligoninė. Ir kas atsitiko?

Laetrilio tyrimas buvo patikėtas laboratorijos aukščiausio lygio ekspertui, japonui dr. Kanematsu Sugiurai. Jis buvo bebaigęs savo karjerą, buvo labai gerai žinomas, autoritetas, turėjo gerą reputaciją. Ir visi klausė, ką jis sakė. Jis pradėjo testus, ir štai kokia buvo jo ataskaita: jis nurodė 5 išvadas: 1. laetrilis pagerino pelių, su kuriomis jis atliko bandymus, sveikatą; 2. sumažino jų skausmą; 3. nuslopino auglių augimą; 4. sustabdė auglių plėtimąsi; 5. veikia, kaip vėžio prevencija. Tokie buvo oficialūs atradimai. O ataskaitos pabaigoje buvo įrašas “dr. Sugiura niekad nestebėjo visiško tų auglių išnykimo su kitais, kuriems buvo taikoma chemoterapija.” Stulbinanti ataskaita, ar ne?

Kad suprasti, kas įvyko vėliau, reikia žinoti, kad Rokfelleris vyresnysis ir jo sūnus J. D. Rokfelleris II –asis 1927 m. pradėjo aukoti pinigus Slounui ir Keteringui, o 1930 m. paaukojo žemę, ant kurios ir buvo pastatytas Slou - Keteringo centras.

Tuo metu, kai laetrilis buvo bandomas, direktorių tarybos narių tarpe buvo trys Rokfelleriai: Džeimsas, Lorenas ir Viljamas. Ir jie buvo ten tam, kad tikrintų, ar tikrai vykdomas „filantropinis naudingumas“. Jie buvo nepatenkinti Sugiuros ataskaita. Kodėl? Jų nedomino toks vėžio gydymas, kuris negali būti užpatentuotas. Nes visa, kas ateina iš gamtos, negali būti užpatentuota. Tai jų nedomino. Jiems reikėjo atrasti kažką (galbūt ir iš gamtos), iš ko galima paimti atskirą komponentą, kurį jie gali patys išgauti, kuris tampa žmogaus sukurtas ir kurį galima užpatentuoti. O tas, kas ateina iš gamtos, jiems netinka, nesvarbu veikia tai ar ne.

Iš kur dr. Grifinas visa tai žino? Kongresmenas J. Kelslis, pasinaudojęs informacijos laisvės įstatymu, peržiūrėjo Sloun – Keteringo archyvus ir rado 1974 m. liepos mėn. 2d. duomenis, kad (cit.) „Sloun Keteringas nejaučia entuziazmo studijuoti amigdaliną, bet sutiktų studijuoti cianidą išleidžiančius medikamentus“. Tokia jų esmė.

Norint, kad vaistai išeitų į apyvartą, reikia atlikti milijonus dolerių kainuojančius testus, kuriuos nustato Maisto ir vaistų administracija (FDA). O kas gi norės tokias sumas investuoti į abrikoso sėklas, kurių negali užpatentuoti? Laetrilis buvo nepatvirtintas FDA, tačiau jį patvirtino gydymo rezultatai.
Sugiuros tyrimus nutraukus, juos atlikti atidavė kitiems. Ir tiems kitiems pasitvirtino laetrilio efektyvumas, tačiau instituto valdžia viešai apie tai neskelbė, tyrėjams prisakė tylėti. Ir tyrimo darbus pavedė katalikų centro darbuotojui, kuris pagaliau! nustatė, suklastojęs rezultatus, kad laetrilis yra neefektyvus gydant vėžį. Ir viešai buvo paskelbta, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad laetrilis gydo vėžį. Tačiau tai – melas.