Edvardas Čiuldė. Kiek Lietuvai kainuoja nepotizmas?

Yra toks senas prancūzų filmas apie tai, kaip žaislų parduotuvėje išlepintas multimilijonieriaus sūnus žaislu pasirinko po parduotuvę slampinėjantį kitą pirkėją, suaugusį žmogų, kuris pirmajam ir buvo supakuotas su perrištu kaspinėliu kaip parduota ir iškilmingai įteikta prekė. Tą filmą kaskart prisimenu, kai prieš akis iškyla mūsiškio Gabrieliaus Landsbergio fenomenas, kuriam Lietuvoje įtakingu žaidėju buvusi ir konservatoriais neoficialiai vadinta partija buvo padovanota kaip gyvas žaislas.

Teisybės dėlei privalu pasakyti, kad nebuvo taip, kad garsusis senelis imtų padovanotų partiją pieno nuo lūpų dar nenusivaliusiam mažvaikiui anūkėliui, o buvo taip, kad partijos vadu nepotizmo dvasioje tapti jaunąjį Gabrielių pasikvietė tuometis konservatorių lyderis Andrius Kubilius, kuriam iškilo pavojus pralošti partijos pirmininko rinkimus Irenai Degutienei.

Kaip jau praeitą kartą turėjau progą užsiminti, pasiūlymas partijos patriarcho Vytauto Landsbergio anūkui perimti partijos vairą į savo rankas buvo A.Kubiliaus ėjimas arkliu, galiausiai lėmęs tai, kad konservatorių partija tapo Augėjo arklidėmis paspartintu nutrūkusios kino juostos bėgančių kadrų ritmu… Taigi, kas yra tas A.Kubilius, visų laikų garsiausias Lietuvos arklininkas, ar G.Landsbergio politinis krikštatėvis, a?

Tarkime, kad ir garsusis senelis tokiu pasirinkimu buvo užganėdintinas kaip gavęs mažytę savo vardo sureikšminimo dovanėlę. Tai nebūtų jau tokia didelė problema, jeigu ne ta aplinkybė, kad politinės pažiūros nėra taip tiesmukiškai paveldimas dalykas kaip geneologinis medis, turtai, titulai, padėtis visuomenėje ir pan. pribambasai.

Kita vertus, būna dar baisiau, kai konservatorių partijai pradeda vadovauti žmogus, kuris net ne tiek pagal pažiūras, kiek dėl politinio neišsivystymo yra liberalas iki kaulų smegenų. Kažkada tokį neadekvatumą esu bandęs pavadinti žaislinių konservatorių sindromu, šiandien tokį apsigimimą jau būčiau linkęs nusakyti kaip nebrendilų potraukio persirenginėti karnavaliniais liberalų rūbais lytinį iškrypimą. Kad ir kaip ten būtų, geras dalykas, manding, yra tai, kad Lietuva po šios valdžios kadencijos nuo liberalizmo bus paskiepyta visam tūkstantmečiui…

Bijau net pagalvoti, kad simpatiškasis Paulius Saudargas iš Seimo, pasiūlęs pratęsti G.Landsbergio kaip partijos pirmininko įgaliojimus dar vienai kadencijai be rinkimų, yra legendinio konservatoriaus, buvusio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo sūnus. Jeigu būtų taip, kaip bijau net pagalvoti, Lietuva galėtų drąsiai pasivadinti LNK (Lietuvos nepotizmo kunigaikštyste).

Kad ir kaip ten būtų, jeigu nebūtų buvę tokio pasiūlymo ir, tarkime, mūsų herojus nebūtų užstrigęs dar vienai kadencijai valdžios olimpe, Lietuva galimai nebūtų patyrusi milijardinių nuostolių ir nebūtų pasmerkta ilgalaikiam ekonominiam nuosmukiui vien dėl to, jog karališkasis infantas, užsižaidęs savo infantiliškuose žaidimuose iki žandukų paraudonavimo, su mediniu kardu užpuolė drakoną, nors kitiems mūsų darželio vaikams atrodė, kad pirmasis žvyniuotis nėra toks piktas žvėris kaip raudonasis slibinas…

Kai A.Kubilius teisėtai yra vadintinas G.Landsbegio politiniu krikštatėviu, tuo pat metu Kaune pikti liežuviai plaka, kad jų bendrapartietė, Švietimo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra G.Landsbergio ir Austėjos Landsbergienės vaikų krikštamotė. Netvirtinu, kad tai yra tiesa, šį gandą parduodu už tiek, už kiek pirkau. Tarkime, kad tik atsitiktinis sutapimas yra ir tai, kad A.Kubilius ir G. Landsbergis prieš keletą metų kaip liūtai kovėsi už KTU rektoriaus Petro Baršausko, kurio artimiausiai bendražyge, šio universiteto prorektore tuomet buvo minėta J. Šiugždinienė, užmanymą, kad visi šalies universitetai vardan nelygstamos istorinės pažangos ir žmonių gerovės nedelsiant turėtų būti prijungti prie to paties KTU ar, blogiausiu atveju, prie VU (A.Kubilius apskritai yra plataus profilio švietėjas, pradedant AE statybų ir užbaigiant universitetų uždarymo klausimais).

Tačiau jau nesu taip tvirtai kaip anksčiau užtikrintas dėl to, kurią pusę palaikyti rinksis J.Šiugždinienės vadovaujama Švietimo ministerija, kai Lietuvos švietimo sistemos ir A. Landsbergienės privačių mokyklų verslo interesai vis labiau ir labiau išsiskiria…

Kaip atrodo, lietuviškos konfigūracijos nepotizmas mūsų šaliai kainuos tikrai ne mažiau nei monarchijos išlaikymas Jungtinei Karalystei, štai taip!