Jurgita ŽEMAITYTĖ: Ar Lietuvoje dar nesibaigė karantinas?

Toks emigrantės iš Londono klausimas, užduotas šią savaitę, privertė stabtelėti. Ką ji turi omenyje? Juk apie karantiną daugelis jau tikrai užmiršo, pandemiją ir su ja susijusius nepatogumus akimirksniu pakeitė karas. O visiems antivakseriams žaibiškai buvo užklijuotos vatnikų etiketės.

Pasirodo, moteris stebėjosi, jog nuvykusi į Migracijos departamentą, kur norėjo užsakyti dukrai pasą, „pabučiavo duris".

Na, durys atidarytos buvo, bet darbuotojai su iš anksto neužsiregistravusia kliente net į kalbas nesileido. „Būtina registracija iš anksto. Niekuo padėti negalime", - griežtu tonu atsakė darbuotoja. O šalia buvusio apsauginio fizionomija tyliai bylojo, jog geriau nesiginčyti ir kulniuoti nieko nepešus namo.

Toliau planuose buvo vizitas pas ginekologę. Emigrantė pasakojo, jog jo laukti reikėjo tris savaites, nes anksčiau vietų nebuvo, o ir tą „talonėlį" gavo kone per pažįstamą. Tačiau kokia nuostaba jos laukė, kai prie gydytojos kabineto durų sėdėjo vienui viena! „Malonus kondicionierius kedena plaukus, migdydamas savo burzgimu. Iš tiesų galėjau užsnūsti, nes aplink - nė gyvos dvasios. Koridorius tuščias! Tai kur tos mistinės pacientų eilės, dėl kurių vizito pas gydytoją tenka ilgai laukti? - retoriškai klausė londonietė. - Karantinas tiek įpratino gydyti nuotoliu, jog moterys net pas ginekologus nebevaikšto?"

„Palauk, dar banke nebuvai! Ten iš gatvės paprastai jau irgi nepateksi. Reikia užsirezervuoti laiką ir laukti skambučio, o jei pasiseks, bus nurodytas priėmimo laikas", - juokdamasi aiškinu jai. Jai nejuokinga: „Tu čia rimtai? Tai jeigu aš dabar kaip tyčia turiu laisvą valandą ir esu prie banko filialo, negaliu į jį patekti?" „Nosį įkišti gali, bet vos administratorė išgirs, kad tu neužsiregistravusi, pasiųs ten, iš kur atėjai!" - toliau linksminuosi aš. Emigrantei vis tiek nelinksma: „Ta prasme, jei aš noriu tiesiog pasismulkinti 500 eurų, tai net tokios paslaugos man nesuteiks?" Čia jau aš galvojau mirsiu iš juoko, mat tokios paslaugos apskritai „tiesiog" niekas nesuteiks, o jeigu pavyks išsiprašyti kažkur malonės, tai tokia paslaugėlė kainuos 5 proc. nuo sumos! „Tavo atveju, 25 eurus!" - paskutiniu akcentu pribaigiu pašnekovę.

Man patinka pokalbiai su gyvenančiais svetur. Nes juose atsiskleidžia niuansai, apie kuriuos valdiškuose ar verslo pranešimuose nerašoma. Paaiškėja, ar iš tiesų žmogus gyvena patogiai. Negalvokite, jog Londone nėra registracijų ar eilių. Visko ir ten yra. Bet, pasak emigrantės, visur paliktas ir gyvo bendravimo variantas „čia ir dabar". Gyventojai žino, jog gali tekti palaukti, jei nori gauti paslaugą be registracijų, tad turi pasirinkimą, kaip elgtis. Lietuvoje pasirinkimo nelabai turime. O baisiausia, kad mes prie to jau pripratome.