Sėkmingai ritamės žemyn: badas ir migracija augs

Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius, siekdamas išsiaiškinti, kokias humanitarines problemas atneš ir kaip paveiks pasaulio apsirūpinimą maistu Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, nedaug ką guodžiančio gali pasakyti. Pagrindinė išvada - ypač Azijoje bei Afrikoje gali dar labiau pritrūkti maisto, o tai sukeltų dar vieną migrantų bangą į Europą.

12 proc. pasaulio kalorijų

Rusija ir Ukraina - svarbios įvairių žemės ūkio kultūrų (grūdinių, saulėgrąžų) eksportuotojos, tenkinančios žymią pasaulinės paklausos dalį. 2021 m. Rusijai teko 18 proc. pasaulinio kviečių eksporto (didžiausia eksportuotoja pasaulyje), 12 proc. pasaulinio miežių eksporto ir 27 proc. saulėgrąžų aliejaus pasaulinio eksporto. Ukrainai tuo pačiu metu teko 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, 14 proc. pasaulinio miežių eksporto ir 37 proc. pasaulinio saulėgrąžų aliejaus eksporto (didžiausia eksportuotoja pasaulyje). Ukraina taip pat yra svarbi kukurūzų eksportuotoja (11 proc. pasaulinio eksporto 2021 m.). Suminis Rusijos ir Ukrainos kviečių bei miežių eksportas 2021 m. sudarė daugiau nei ketvirtadalį, o saulėgrąžų aliejaus eksportas - beveik 2/3 pasaulinio eksporto.

Suminis Rusijos ir Ukrainos kviečių bei miežių eksportas 2021 m. sudarė daugiau nei ketvirtadalį, o saulėgrąžų aliejaus eksportas - beveik 2/3 pasaulinio eksporto.

Skaičiuojama, kad eksportas iš Rusijos ir Ukrainos sudaro apie 12 proc. visų kalorijų, parduodamų pasaulio rinkoje.

Dalis derliaus pražus

Pažymėtina, kad grūdinių kultūrų importas iš Rusijos ir Ukrainos turi kritinę reikšmę daugelyje pasaulio valstybių. Pavyzdžiui, Eritrėjoje (viena iš penkių valstybių, balsavusių „prieš" JT Generalinėje Asamblėjoje priimant Rusijos agresiją Ukrainoje smerkiančią rezoliuciją) 100 proc. kviečių importo 2021 m. sudarė importas iš Rusijos ir Ukrainos (apylygėmis dalimis). Sakartvele, Azerbaidžane, Mongolijoje ir Armėnijoje 2021 m. daugiau negu 90 proc. importuotų kviečių sudarė Rusijos produkcija. Somalyje kviečiai iš Rusijos ir Ukrainos (apylygėmis dalimis) 2021 m. sudarė 92 proc. kviečių importo. Kviečiai iš Rusijos 2021 m. sudarė 86 proc. Baltarusijos, 68 proc. Turkijos, per 60 proc. Albanijos, Namibijos, Kongo kviečių importo. Ukrainoje užauginti kviečiai tais pačiais metais sudarė 64 proc. Libano, 56 proc. Džibučio, 45 proc. Mauritanijos, 43 proc. Libijos kviečių importo.

Turint mintyje svarbų Rusijos ir Ukrainos vaidmenį kai kurių žemės ūkio produktų tarptautinėse rinkose, akivaizdu, kad karas tarp šių valstybių gali turėti reikšmingų pasekmių tarptautinei prekybai tais produktais ir sukelti apsirūpinimo problemų kai kurioms valstybėms ar regionams.

Numatoma, kad karas itin drastiškai gali paveikti žemės ūkio produktų eksportą iš Ukrainos, kuri susidurs tiek su žemės ūkio produkcijos gamybos, tiek su logistinėmis problemomis. Dėl karo veiksmų ūkininkai negalės įprastais mastais vykdyti žemės ūkio darbų - dalyje laukų gali neprasidėti sėja (Ukraina jau dabar informuoja, kad Rusijos kariuomenė specialiai stengiasi sutrukdyti sėjos darbus) arba liks nenuimtas derlius, dalis derliaus gali žūti dėl sugriautos jo saugojimo infrastruktūros (pvz., grūdų elevatorių), neveiks dalis perdirbimo pramonės (pvz., kai kurios aliejaus spaudimo gamyklos), bus apribotos logistinės eksporto galimybės dėl sausumos kelių tinklo pažeidimų ir Juodosios jūros uostų blokados.

Alternatyvų beveik nėra

Rusijos galimybes eksportuoti žemės ūkio produktus gali paveikti karą sukėlusiai šaliai taikomos tarptautinės sankcijos. Dėl šių sankcijų taip pat sumažės Rusijos ūkininkų galimybės įsigyti užsienio kilmės pesticidų ir įvairių augalų sėklų (pažymėtina, kad Rusijos žemės ūkis yra itin priklausomas nuo pesticidų importo, kurių nuo 2010 m. į šalį kasmet įvežama net daugiau nei sunaudojama žemės ūkio reikmėms). Dėl to Rusijoje gali mažėti apsėjamų laukų plotas, užauginamo derliaus kiekis, blogėti jo kokybė, o kartu sumažėti ir žemės ūkio produktų eksportas.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertai nurodo, kad sumažėjusį žemės ūkio produktų eksportą iš Ukrainos ir Rusijos kompensuoti iš kitų šaltinių bus sudėtinga. Pavyzdžiui, nurodoma, kad kviečių pasiūlą tarptautinėms rinkoms gali padidinti ES ir Indija, tačiau visiškai kompensuoti galimų Ukrainos ir Rusijos eksporto praradimų nepavyks dėl nepalankios situacijos kitose kviečius eksportuojančiose valstybėse (pvz., JAV ir Kanadoje 2021/22 m. yra sumažėjęs derlius, Argentinos eksporto galimybes riboja vyriausybės taikomos kovos su infliacija priemonės, o Australija negali didinti eksporto dėl ribotų logistinių pajėgumų).

Brango ir brangs

Kviečių eksporto sumažėjimas iš Ukrainos ir Rusijos itin paveiks Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionus. Sumažėjęs kukurūzų eksportas bus itin aktualus ES, Kinijai, Egiptui, Turkijai. Saulėgrąžų aliejaus eksporto sumažėjimas labiausiai palies Indiją, ES, Kiniją, Iraną, Turkiją ir gali išprovokuoti kitų aliejaus rūšių (palmių, sojų, rapsų ir kt.) paklausos augimą.

Pažymėtina, kad karas Ukrainoje prasidėjo ir taip smarkiai išaugusių pasaulinių žemės ūkio produktų kainų aplinkoje. Pavyzdžiui, saulėgrąžų aliejaus kaina tarptautinėse rinkose 2019-2021 m. išaugo nuo 750 iki 1 800 JAV dolerių už toną. Tuo pačiu laikotarpiu 50 proc. ir daugiau išaugo kviečių, miežių, kukurūzų kainos.

Dėl karo sumažėsiantis žemės ūkio produktų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos tik dar labiau skatins jų pasaulinių kainų augimą. Priklausomai nuo to, kiek drastiškas bus eksporto sumažėjimas, prognozuojama, kad 2022-2023 m. kviečių kaina išaugs nuo 8,7 iki 21,5 proc., kukurūzų kaina - nuo 8,2 iki 19,5 proc., o aliejaus gamybai naudojamų sėklų kaina - nuo 10,5 iki 17,9 proc.

Karui užsitęsus, priklausomai nuo to, kiek drastiškas dėl jo bus eksporto sumažėjimas, prognozuojama, kad 2026-2027 m. kviečių kaina vis dar bus aukštesnė nuo 10 iki 19 proc., kukurūzų kaina - nuo 8,5 proc. iki 14 proc. (lyginant su 2021 m. kainų lygiu). Pažymėtina, kad šie kainų pokyčiai atsilieps susijusiems sektoriams, pvz., didins pašarų ir atitinkamai mėsos kainas.

Bado ir nepakankamos mitybos problemos pasaulyje pastaraisiais metais aštrėjo COVID-19 pandemijos kontekste. Skaičiuojama, kad 2020 m. (po 5 metus trukusio stabilumo laikotarpio) nepakankamą mitybą gaunančių žmonių skaičius planetoje išaugo 1,5 proc. ir pasiekė maždaug 9,9 proc. visos populiacijos. 2020 m. badavo daugiau kaip 720 mln. žmonių.

Karas, kuriame dalyvauja reikšmingus žemės ūkio produktų kiekius pasaulinei rinkai tiekiančios šalys, ypač vykstantis laikotarpiu, kai tarptautinės maisto produktų kainos ir dėl kitų veiksnių yra aukštos bei nestabilios, gali dar labiau paaštrinti globalias apsirūpinimo maistu problemas.

Jeigu eksporto sutrikimai iš Rusijos ir Ukrainos užsitęs ir toliau skatins tarptautinių maisto produktų kainų augimą, neigiamą poveikį itin pajus žemų pajamų šalys, kurioms būdingas maisto produktų nepriteklius.

Dar viena migrantų banga

Pažymima, kad net ir tais atvejais, kai sumažėjusį eksportą iš aptariamų šalių galima pakeisti produktais iš kitų eksportuotojų, jų įsigijimo sąlygos gali būti blogesnės, ypač šalyse, kurios paprastai apsirūpina iš Juodosios jūros regiono tiekiamais produktais dėl jo geografinio artumo. Kai kuriose šalyse taikomos subsidijos vartotojams, siekiant juos apsaugoti nuo maisto kainų svyravimo tarptautinėse rinkose. Tai yra nemaža fiskalinė našta, todėl galimybių įsigyti žemės ūkio produktų palankiomis kainomis sumažėjimas kai kuriose valstybėse gali sukelti finansinio stabilumo problemų.

Tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose šalyse augančios maisto produktų kainos gali neigiamai paveikti mažesnes pajamas turinčius gyventojus (įskaitant pensininkus), kadangi jie išleidžia didesnę savo pajamų dalį maistui. Šios gyventojų grupės gali būti priverstos riboti kitas svarbias išlaidas (pvz., išlaidas medicinai ar energijai) arba rinktis pigios ir nekokybiškos ar nepakankamos mitybos alternatyvas.

Anot Tyrimų skyriaus ataskaitos, pakankamos mitybos negaunančių žmonių skaičiaus didėjimas tam tikruose pasaulio regionuose aštrins juose humanitarines problemas, didins išsivysčiusių pasaulio valstybių pagalbos poreikį ir skatins migracijos iš tų regionų srautus. Afrikos ir Artimųjų Rytų regionus palikę žmonės, tikėtina, didins migracinį spaudimą visų pirma ES.

Danas NAGELĖ

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.