Vaikystėje tokios išvaizdos varškinius virtinukus su visa šeima mes vadindavome "abriedukais". Mama iki šios dienos tik šitaip ir vadina. Man kažkas iš aplinkinių galiausiai įskiepijo pavadinimą "ežiukai", o kaip jie iš tikrųjų turi vadintis - nežinau.

Turiu pripažinti, kad prieš kurį laiką į pyragus, keksus ir tortus su morkomis visada žiūrėjau ganėtinai kreivai. Ilgą laiką nebuvo noro net pamėginti, nes buvau įtikėjusi, kad skonis bus "prastas" arba bent jau "nieko įspūdingo". Padrąsinta kelių draugių, vis tik pasižadėjau iškepti morkų pyragą su sūrio kremu.