Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Kaimo naujienos » Sodininkas

Žemuogės – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Žemuogės – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Žemuogė yra viena iš vertingiausių, plačiai auginamų uoginių kultūrų. Vartojamos šviežios, tinka ir perdirbimui. Žemuogių vertę padidina tai, kad jos anksti sunoksta (birželio mėn.), uogos labai skanios. Jose yra daug vitaminų C, A, B1, mineralinių druskų, Fe, P, Ca, mikroelementų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Todėl uogos yra ne tik puikus maistas, bet ir vaistas.

Įveisti žemuogynai jau antrais metais duoda didelį uogų derlių. iš 1 ha uogyno galima gauti 50—80 cnt ir daugiau uogų. Taigi žemuogės vertinga kultūra. Žemuogynų derlingumą mažina kekerinis uogų puvinys, žemuoginė erkutė, virusai. Pavojingas kenkėjas—žemuoginė nematoda. Yra jau išvesta veislių, kurių uogos sunoksta vienu laiku, o žiedkočiai stovi vertikaliai. Auginant tokių veislių žemuoges, uogų derlių galima nuimti mechanizuotai.

Žemuogių biologinės savybės

Tai daugiametis pusiau sumedėjęs augalas, tačiau vienoje vietoje auginamas tik 3—4 metus. Šaknų sistema susideda iš šakniastiebio ir pridėtinių šaknų. Šakniastiebiai išauga stori, nes juose raugalas kaupia maisto medžiagas, jie auga į viršų, priklausomai nuo augimo sąlygų kasmet pailgėja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų ir šakojasi. Ant naujai išaugusių šakniastiebių dalių, t.y. arčiau dirvožemio paviršiaus kasmet išauga naujų pridėtinių šaknelių. Pirmaisiais metais jos būna baltos spalvos. Geriausiai maisto medžiagas iš dirvožemio paima jaunos – pirmųjų metų pridėtinės šaknys. Senesnės nyksta, dalis jų pasilieka, sustorėja, tačiau maisto medžiagų mažiau bepaima iš dirvos.

Kadangi šakniastiebis auga į viršų, tai ir kasmetinės šaknys kasmet išauga vis arčiau dirvos paviršiaus. Mitybinės sąlygos dėl drėgmės trūkumo ir kitų priežasčių čia yra blogesnės, todėl po kelių metų žemuogių derlingumas vis mažėja, uogos išauga nedidelės. Žemuogių šaknys yra arti dirvos paviršiaus ir labai jautrios šalčiams. Todėl joms labai pavojingi šalčiai be sniego dangos.

Antžeminė dalis susideda iš lapų, šliaužiančių stiebų ir žiedynų. Žemuogių lapai, išaugę pavasarį, vegetuoja apie 3 mėnesius. Derlių nuėmus išauga nauji lapai, o senieji nunyksta. Žemuogės augina šliaužiančius stiebus dažnai vadinamus ūsais. Ant jų išauga skrotelės, kurios purioje dirvoje greitai įsišaknyja. Derlių nuėmus pradeda sparčiai augti šaknys, lapai, šliaužiantys stiebai. Vienas žemuogės keras išaugina 5—12 žiedynų. Derlingų veislių vienoje žiedinėje kekėje išauga vidutiniškai 7—8 žiedai. Pražysta žemuogės vėlokai, todėl rečiau nukenčia nuo šalnų ir blogo oro, žydi dvi savaites ir ilgiau.

Žemuogyno derlingumas priklauso nuo to, kiek susiformuoja žiedinių pumpurų. Žemuogės žiedinius pumpurus formuoja rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais, kai dienos sutrumpėja, o naktys vėsesnės. Kai sveikos lapijos paviršius mažas, uogynas apleistas arba drėgmės trūksta antroje vasaros pusėje, žiedinių pumpurų susiformuoja mažiau.

Žemuogės dauginamos skrotelėmis – daigais, kurie vasarą išauga ant šliaužiančių stiebų. Remontantinių veislių žemuogės dažniausiai ūsų neaugina, todėl jos dauginamos dalijant kerą arba sėklomis.

Žemuogynui įveisti parenkamos derlingos nepiktžolėtos dirvos. Geriausiai tinka silpnai rūgščios, lengvo priemolio arba priesmėlio humusingos dirvos. Žemuogynų sėjomainai geriau tinka lygios dirvos su nedideliu nuolydžiu į pietų, arba pietryčių pusę. Gruntinis vanduo turi būti ne aukščiau kaip 0,8 m nuo dirvos paviršiaus. Drėgnos, šaltos dirvos netinka. Žemuogynams parenkama gerai apsaugota nuo vėjų vieta, nes čia žiemą susikaupia daugiau sniego, ir augalai geriau žiemoja, o vasarą vėjai ne taip džiovina dirvas.

Išskirtas žemuogyno sėjomainai plotas suskirstomas į 6-8 ha dydžio kvartalus (150-200X300-400). Atvirose vietose kvartalai apsodinami 1-2 eilutėmis medžių užuovėjai. Vienas sėjomainos laukas gali užimti pusę, vieną arba kelis kvartalus. Patogiau uogyną prižiūrėti, kai kvartale skersai eilučių kas 50-100 metrų paliekamos 3 m pločio keliukas.

Žemuogės vienoje vietoje auginamos kelerius metus. Todėl kasmet reikia vieną ketvirtadalį arba vieną trečdalį seniausio žemuogyno likviduoti ir tokį patį plotą kasmet įveisti. Žemuogyno ploto kaitai yra įveisiama 6-8 laukų sėjomaina, pavyzdžiui, 1) grūdinės kultūros, 2) šakniavaisiai, daržovės, 3) sideratai arba juodasis pūdymas, 4) jaunos žemuogės, 5-6(7) derančios žemuogės. Žemuogyno sėjomainoje nerekomenduojama auginti bulvių.

Dirvos paruošimas

Prieš įveisiant žemuogyną, reikia išnaikinti piktžoles, nes žemuogyne jas naikinti sunku. Ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki žemuogių sodinimo, siekiant sunaikinti daugiametes ir vienmetes varpines piktžoles, dirva nupurškiama NTA 30 kg veiklios medžiagos 1 ha. Geriau sunaikinamos piktžolės, kai pusė normos išpurškiama prieš arimą, o kita pusė – po arimo.

Prieš sodinimą dirva gerai patręšiama. Žemuogėms reikia organinių trąšų, todėl 1 ha paskleidžiama 60—80 t mėšlo. Fosforo ir kalio trąšų įterpiama po 100-120 kg/ha veiklios medžiagos. Žemuogių šaknys paviršinės, todėl 40% organinių ir mineralinių trąšų įterpiama ariant, o 60% trąšų—įterpiama lėkštinėmis akėčiomis po gilaus arimo.

Iš anksto planuojama, kokių veislių žemuoges tikslinga parinkti į žemuogyną sodinti daugelio veislių daigų, nes tada sunkiau derlių nuimti.

Žemuogės sodinamos anksti pavasarį arba vasaros pabaigoje, bet ne vėliau kaip rugsėjo viduryje. Gamyboje dažniau sodinamos pavasarį todėl, kad iki vegetacijos pabaigos išauga daugiau ir geresnių daigų. Prieš sodinimą dirva išlyginama ir išpurenama lėkštėmis kartu su virbalinėmis akėčiomis. Žemuogės sodinamos 80—90X20 cm atstumais. Sodinant 80X20 cm
atstumais, vienam hektarui reikia 62,5 tūkst. daigų, o sodinant 90X20 cm, – 55,6 tūkst. daigų. Pirmaisiais žemuogyno auginimo metais leidžiama įsišaknyti jauniems iš ūsų išaugusiems daigams. Derančiuose žemuogynuose taip susidaro 30—40 cm pločio juostos.

Derančio žemuogyno priežiūra. Anksti pavasarį, kai tik pradžiūsta dirva yra surenkami sudžiūvę lapai.

Žemuogių dirvos priežiūra ir tręšimas

Tarpueiliai žemuogyne vasarą purenami 5—6 kartus 6—8 cm, o rudenį ir pavasarį – 8-10 cm gyliu. Drėgnesniais metais ir labiau piktžolėtuose plotuose purenama daugiau kartų. Vegetacijos pradžioje purenama dažniau – kas 2-3 savaites. Jei uogyno eilutėse yra piktžolių, purenama rankiniu būdu 2-3 kartus 2-3 cm gyliu.

Prieš piktžoles derančiuose žemuogynuose anksti pavasarį po pirmo dirvos purenimo arba rudenį išpurškiama simazino 0,5-1,25 kg/ha veiklios medžiagos. Jaunuose žemuogynuose tai daroma ne anksčiau kaip po 2 mėnesių po pasodinimo. Lengvoms dirvoms ir jauniems žemuogynams mažesnės dozės imamos. Pavasarį vietoj simazino galima purkšti venzarą (lenacilą) įveistuose plotuose 2 kg/ha ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių daigus pasodinus, o derančiuose žemuogynuose – 3-4 kg/ha veiklios medžiagos. Venzaras purškiamas, dirvą supurenus, ir po to dirva nepurenama, nes, įterpus į dirvą, jis greitai skyla ir nebeveikia.

Jei prieš žemuogyno įveisimą dirva buvo gerai patręšta, tai pirmuosius 2 metus po įveisimo tręšiama tik azoto trąšomis 60 kg/ha veiklios medžiagos. Vėliau tręšiama visomis mineralinėmis trąšomis – N – 60-80 kg/ha, P2O2 – 60 kg/ha, K2O – 90 kg/ha. Mažiau įtreštose dirvose trąšų normos padidinamos. Norint gauti gausų derlių (100-130 cnt/ha), žemuogių lapuose turi būti 2,6-2,7% azoto. Azoto trąšos atiduodamos per 2 kartus: pavasarį prieš pirmą tarpueilių purenimą ir vasarą, derlių nuėmus. Derlingoms dirvoms pavasarį azoto trąšų norma sumažinama, kad nepradėtų per stipriai augti vegetatyvinės augalo dalys. Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos, derlių nuėmus pirmą kartą purenant dirvą.

Žemuogyno derlingumas padidėja, nupurškus mikroelementais – boro, magnio, cinko skiediniais (0,02%) žydintį uogyną ir kai užsimezga pirmos uogos. Norint išauginti gerą derlių reikia žemuogyną vasarą kelis kartus laistyti.

Palankiausios augimo ir derėjimo sąlygos sudaromos, kai drėgmės režimas keičiamas, atsižvelgiant augalų vystymosi fenofazę. Daugiausia drėgmės žemuogėms reikia uogoms mezgant ir nokstant. Šiuo laikotarpiu dirvožemio drėgnumas turi būti ne mažesnis kaip 75-80% lauko drėgmės imlumo. Derlių nuėmus, palankiausias augalams 70-75% drėgnumas, prieš žydėjimą, ir rudenį — 60-65% lauko drėgmės imlumo. Tokiam drėgmės režimui palaikyti mūsų dirvose rekomenduojama žemuoges lieti 4-8 kartus po 200-300 m3/ha vandens. Prieš žydėjimą — 1-2 kartus, uogoms mezgant ir nokstant 2-4 kartus, derlių nuėmus 1-2 kartus.

Žemuogių priežiūra ir derliaus nuėmimas

Nuėmus derlių, sparčiai auga, ūsai. Jei jų augimas neribojamas, tai jie labai nusilpnina ir sumažina sekančių metų žemuogyno derlingumą. Prie kultivatorių pritvirtinami aštrūs diskiniai peiliai, kurie, purenant tarpueilius, nupjauna visus ūsus, augančius tarpueilių kryptimi.

Derlius nuimamas žemuogynuose birželio antrojoje pusėje ir liepos pradžioje. Uogos renkamos apie 3-4 savaites ir ilgiau. Derliaus nuėmimo trukmė ir uogų nokimo laikas labai svyruoja, nes įvairių būna orų gegužės ir birželio mėnesį. Šiam laikotarpiui reikia iš anksto pasirūpinti pakankamai taros, užplanuoti papildomos darbo jėgos, transporto priemonių.

Šiltu oru uogos skinamos dažniau, o kai oras vėsesnis, — rečiau. Dažniausiai uogos skinamos kas antra trečia diena. Jei bus realizuojamos vietoje, reikia skinti raudonas, prinokusias uogas, o toliau vežant,— kai paraudonuoja 3/4 uogos. Vidutiniškai per dieną darbininkas priskina 30-40 kg, o į pabaigą derliaus nuėmimo – po 10-15 kg.

Uogos pradedamos skinti 5-6 valandą ryto. Tada jos būna standesnės, vėsesnės, todėl mažiau genda pervežant. Lietingu oru žemuogės renkamos kiekvieną dieną. Kartu pavartomi lapai ir kekės geriau pradžiūsta. Uogų priskinama nedaug, bet mažiau būna pažeistų kekerinio puvinio.

Uogos skinamos su taurėlapiais ir neilga kotelio dalimi renkamos į nedideles (2-3 kg talpos) skiedrines dėžutes kiekvienos veislės atskirai. Nuskintos uogos turi būti sausos, švarios, nepažeistos. Saugoti nuo kaitrios saulės ir lietaus. Dažniausiai derliai žemuogynuose gaunami trečiaisiais augimo metais, tačiau uogos didesnės išauga jaunuose žemuogynuose.

Žemuogių auginimas po plėvele

Vis daugiau pradedama auginti žemuogių po plėvelės danga arba plėvele mulčiuojama dirva. Geriau tinka juoda plėvelė. Paruošta dirva uždengiama plėvele, ant kraštų užpilama žemių. Daigų sodinimo vietose prapjaunamos skylės ir pasodinami žemuogių daigai. Taip auginant, uogos sunoksta 4-5 dienomis anksčiau, būna švaresnės, mažiau pūva, nereikia eilučių rankomis purenti.

Dar labiau paankstinamas uogų derlius, auginant žemuoges po įvairaus tipo plėvelėmis. Priklausomai nuo oro sąlygų ir dangos tipų, uogos sunoksta 7-20 dienų anksčiau ir gaunamas du kartus didesnis derlius. Plėvele žemuogės uždengiamos anksti pavasarį, balandžio pirmoje pusėje. Kai temperatūra pakyla aukščiau kaip 30°C, reikia pravėdinti. Žemuogėms žydint, plėvelė pakeliama, kad geriau apsivaisintų žiedai. Žemuoges galima auginti šiltnamiuose. Čia uogos išsirpsta 1-2 mėnesiais anksčiau.

Kiek naudingas buvo šis įrašas?


Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
27.11.2022 laikas 12:05 Įteisinti nelegalius gręžinius nuo kitų metų bus paprasčiau ir pigiau

2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, atpigs. Seimas pritarė laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams.

...

Skaityti daugiau

07.03.2021 laikas 11:33 Ko dar nežinome apie pomidorų daigus?
Gausus pomidorų derlius neabejotinai priklauso nuo gerų, derlingų, atsparių ligoms ir kenkėjams veislių ar hibridų, kokybiškų daigų, tinkamo substrato ir sodinimo tankumo. Rūpesčių, regis, nemažai, bet neįmanoma atsispirti žaliuojančių daigų aromatui ir pomidorų skonio magijai....

Skaityti daugiau

16.05.2020 laikas 19:47 Kopūsto nauda ir liaudies receptai
Kopūstas - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalų rūšis. Tai dvimetis (kai kurie varietetai vienmečiai) žydintis augalas. Kopūstų stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi, žiedai susitelkę gausiažiedėje kekėje geltonais, kartais baltais vainiklapiais. Ankštaros labai stambios....

Skaityti daugiau

12.03.2019 laikas 07:36 Garstyčių sėklų aliejus
Garstyčių aliejus pasižymi šildančiomis savybėmis, gerina kraujotaką, labai tinka trynimams ir masažams, turi priešuždegiminių, antibakterinių savybių, minkština ir drėkina.

Skaityti daugiau

16.05.2020 laikas 19:09 Kvapioji Kalizija (Callisia fragrans)

Kvapioji kalizija priklauso komelininių (lot. Commelinaceae) augalų šeimai, kuri skirstoma j du pošeimius. Šiuos sudaro 40 genčių ir apie 650 rūšių, tarp jų - nemažai dekoratyvinių ir vaistinių augalų.

Skaityti daugiau